聖經新譯本

Kekchi

1 Samuel

25

1撒母耳逝世撒母耳死了,以色列眾人都聚集起來,為他哀哭,把他埋葬在拉瑪他自己的家裡。大衛起身,下到巴蘭的曠野去。
1Nak laj Samuel quicam, chixjunileb laj Israel queßxchßutub ribeb. Queßyâbac xban xrahil xchßôleb. Laj Samuel quimukeß saß lix chßochß aran Ramá. Chirix aßan laj David cô saß li chaki chßochß aran Parán.
2大衛遣僕求拿八餽贈在瑪雲有一個人,他的產業在迦密。他是一個很富有的人,有綿羊三千隻,山羊一千隻,那時他正在迦密剪羊毛。
2Quicuan jun li cuînk biom aj Nabal xcßabaß saß li naßajej Maón. Cuan xchßochß aran Carmel. Oxib mil lix carner ut jun mil lix chibât. Saß jun li cutan yô chixbesbal rix lix carner aran Carmel.
3那人名叫拿八,他的妻子名叫亞比該。這女人既聰明,又美麗。但那男人為人粗暴,又行事兇惡。他是個迦密族的人。
3Laj Nabal, aßan xcomoneb li ralal xcßajol laj Caleb. Laj Nabal cau xchßôl ut joskß. Li rixakil xAbigail xcßabaß. Li ixk aßan, chßinaßus na-iloc ut cuan xnaßleb.
4大衛在曠野聽說拿八正在剪羊毛,
4Nak laj David cuan saß li chaki chßochß, quirabi resil nak laj Nabal yô chixbesbal rix lix carner.
5就差派十個僕人,對他們說:“你們上迦密去見拿八,以我的名義向他問安。
5Quixbok riqßuin lajêb li sâj cuînk ut quixye reheb: —Texxic riqßuin laj Nabal aran Carmel. Têqßue xsahil xchßôl saß incßabaß lâin.
6你們要這樣說:‘願你長壽!願你平安!願你的家平安!願你所有的一切都平安!
6Ut têye re, “Aß taxak li tuktûquil usilal chicuânk âcuiqßuin ut riqßuineb ajcuiß chixjunileb lâ cuechßalal, joß eb ajcuiß li cßaßru cuan âcue, chan laj David.
7現在我聽說有人為你剪羊毛。你的牧人與我們在一起的時候,我們都沒有侮辱他們;他們在迦密的日子,也從沒有遺失過甚麼。
7Lâin xcuabi resil nak yôcat chixbesbal rix lâ carner. Joßcan nak xintakla xyebal âcue nak eb li nequeßiloc reheb lâ xul xeßcuan cuiqßuin ut mâcßaß xinbânu reheb. Mâcßaß xcuelkßa chiruheb nak xeßcuan cuiqßuin aran Carmel.
8你可以問問你的僕人,他們必會告訴你。願我派來的這些僕人在你眼前蒙恩,因為我們是在好日子來的,請你把手中所有的,隨便賞賜一點給你的僕人和你的兒子大衛。’”
8Naru tâpatzß reheb lâ môs ut teßxye âcue nak yâl li yôquin chixyebal. Xintakla lin takl âcuiqßuin anakcuan saß li cutan nak sa saß âchßôl ut nintzßâma châcuu nak tâcßuleb saß xyâlal. Nintzßâma châcuu nak tâqßue li joß qßuial cuan châcuu reheb lin takl ut cue ajcuiß lâin, lâ cuamîg”, chan laj David.
9大衛的僕人到了,就以大衛的名義,把這些話都對拿八說了,然後等候答覆。
9Queßcôeb li sâj cuînk li queßtaklâc xban laj David ut queßxye re laj Nabal chixjunil li quiyeheß reheb xban laj David ut queßroybeni cßaßru teßsumêk cuiß.
10拿八辱罵僕人拿八回答大衛的僕人說:“大衛是誰?耶西的兒子是誰?現在離開主人逃走的僕人太多了。
10Laj Nabal quichakßoc ut quixye reheb: —¿Ani li cuînk aßan? ¿Ani laj David li ralal laj Isaí? Anakcuan cßajoßeb li lokßbil môs yôqueb chi êlelic chiru lix patrón.
11我怎能把我的餅、我的水,和我為剪羊毛的人宰殺的肉,給那些我不知道從哪裡來的人呢?”
11¿Ma tinqßue ta biß reheb lix cua rucßaheb li yôqueb chi besoc rix lin carner? ¿Ma tinqßue ta biß reheb li tib li ninyîb chokß reheb lin môs? ¿Ma ninnau ta biß bar xeßchal chak nak tinqßue xtzacaêmkeb li cuînk aßan? chan laj Nabal.
12於是大衛的僕人轉回原路,回去了。他們到了以後,就把這一切話都告訴大衛。
12Eb li sâj cuînk queßsukßi riqßuin laj David ut queßxye re chixjunil li quixye laj Nabal.
13大衛對跟隨他的人說:“你們各人都佩上刀。”他們各人就佩上自己的刀,大衛也佩上自己的刀。跟隨大衛上去的約有四百人,有二百人留下來看守器具。
13Tojoßnak laj David quixye reheb: —Chapomak lê chßîchß, chan. Ut chixjunileb queßxqßue xchßîchßeb saß xcßâmal xsaß. Ut laj David quixchap ajcuiß lix chßîchß ut quixcßam chirix câhib ciento li soldados nak cô riqßuin laj Nabal. Cuib ciento queßcana aran chixcßacßalenquil li cßaßruheb re.
14拿八的一個僕人告訴拿八的妻子亞比該說:“大衛從曠野派遣使者來向我們的主人問候,主人卻辱罵了他們。
14Jun lix môs laj Nabal quixye re lix Abigail: —¿Ma xacuabi nak laj David xtakla chak lix môs toj saß li chaki chßochß re xqßuebal xsahil xchßôl li kapatrón? Abanan aßan incßaß xcßuleb saß xyâlal. Quixhobeb ban.
15但是,那些人對我們很好。我們在田野與他們往來的時候,他們都沒有侮辱我們,我們也從沒有遺失過甚麼。
15Eb aßan châbileb kiqßuin nak cocuan chak riqßuineb saß cßalebâl. Mâcßaß queßxbânu ke chi moco queßxchßeß li cßaßru ke.
16我們與他們在一起牧羊的日子,他們日夜都作保護我們的牆。
16Eb aßan coeßxcol chi kßek chi cutan ut queßxcol ajcuiß li kaquetômk.
17現在,你要想一想,看看你該怎麼辦,因為災禍必定臨到我們的主人和他的全家。他是一個性情兇惡的人,沒有人敢對他說話。”
17Bânu usilal, cßoxla rix chi us cßaßru tâbânu. Relic chi yâl tâchâlk raylal saß xbên li kapatrón ut saß xbên ajcuiß chixjunileb lix jun cablal. Xban nak kßaxal joskß, mâ ani naru naâtinac riqßuin, chan.
18亞比該急忙拿了兩百個餅、兩皮袋酒、五隻預備好了的羊、十七公斤烘好了的穗子、一百個葡萄餅、兩百個無花果餅,都馱在驢背上,
18Lix Abigail saß junpât quixchßutub cuib ciento li caxlan cua, cuib bôls li vino, ôb li carner ac pombil, cuib nînki chacach li trigo ac qßuilinbil, jun ciento jôb li uvas, ut cuib ciento li caxlan cua yîbanbil riqßuin chaki higos. Quixqßue chixjunil aßin chirixeb lix bûr.
19然後對她的僕人說:“你們先去,我隨著你們來。”這事她卻沒有告訴她的丈夫拿八。
19Ut quixye reheb lix môs: —Lâex ayukex chi ubej ut lâin tinxic mokon, chan. Abanan incßaß quixye re lix bêlom.
20亞比該騎著驢,正從山坡下來,忽見大衛和跟隨他的人也正從對面迎著她走下來,亞比該就與他相遇了。
20Lix Abigail yô chi xic chi mukmu chirix lix bûr saß li cubsînc. Mâcßaß saß xchßôl nak quiril laj David rochbeneb lix soldados yôqueb chak chi châlc.
21大衛曾經說過:“我在曠野看守這人一切所有的,使他一切所有的一樣也沒有失落,實在是白費心機了。他竟然對我以惡報善。
21Laj David yô chi cßoxlac ut quixye saß xchßôl: —Mâcßaß rajbal nak xincol rix li cßaßru cuan re li cuînk aßan saß li chaki chßochß. Mâ jun li cßaßru cuan re xkachßeß. Abanan aßan mâusilal xbânu ke chokß rêkaj li usilal xkabânu re.
22如果我讓這人一切所有的,就是一個男丁,留到明天早晨, 神怎樣懲罰大衛的仇敵,願他也怎樣加倍懲罰我。”
22Aß taxak li Kâcuaß chiqßuehok cue chixtojbal inmâc cui toj yoßyôkeb li cuînk xcomoneb laj Nabal nak tâsakêuk cuulaj, chan laj David.
23亞比該求大衛饒恕亞比該見了大衛,就急忙從驢背下來,俯伏在大衛面前,臉伏於地,向他叩拜。
23Nak lix Abigail quiril laj David, quicube chirix lix bûr saß junpât ut quixcuikßib rib saß chßochß chiru laj David re xqßuebal xlokßal.
24她又俯伏在大衛的腳前,說:“我王啊,願這罪孽歸我。求你容婢女向你講話,求你聽婢女所說的話。
24Quixcut rib chi rok laj David ut quixye re: —At kâcuaß, chicanâk ta saß inbên li mâc li xbânu laj Nabal. Caßaj cuiß nintzßâma châcuu nak tinâcanab chi âtinac âcuiqßuin ut tâcuabi taxak li cßaßru tinye âcue.
25請我主不要把這個性情兇惡的人拿八放在心上。因為他的名字怎樣,他的為人也怎樣。他名叫拿八,他也真是愚笨。我主派來的僕人,你的婢女並沒有看見。
25Nintzßâma châcuu nak incßaß tâqßue saß âchßôl li cßaßru xye âcue li cuînk aßan, li incßaß us xnaßleb. Joßcan nak aj Nabal queßxqßue chokß xcßabaß xban nak mâcßaß xnaßleb. Lâin laj cßanjel châcuu, incßaß xcuileb ru li sâj cuînk li xataklaheb kiqßuin.
26我主啊,現在我指著永活的耶和華,又在你面前起誓,耶和華既然阻止了你流人的血,又阻止了你親手報仇,願你的仇敵和那些謀害我主的人,都像拿八一樣。
26Li Kâcuaß xtenkßan âcue. Joßcan nak incßaß xacamsiheb chixjunileb li cristian aßin. Incßaß xaqßue rêkaj li incßaß us xbânu cue joß xacßoxla xbânunquil. Cheßxcßulak taxak joß li tixcßul laj Nabal chixjunileb li xicß nequeßiloc âcue ut li teßraj xbânunquil raylal âcue.
27現在,請把你婢女給我主帶來的這禮物,賜給跟隨我主的僕人。
27Li cßaßak re ru aßin li xincßam chak, at kâcuaß David, chijeqßuîk reheb lâ soldados li cuanqueb âcuochben.
28求你饒恕你婢女的過犯。耶和華必為我主建立一個堅固的家,因為我主為耶和華爭戰;在你一生的日子裡,在你身上也找不到甚麼過錯。
28Chacuy taxak inmâc cui xinpaltoß châcuu. Li Kâcuaß Dios tatxxakab chokß rey, joß eb ajcuiß lâ cualal âcßajol xban nak lâat yôcat chi pletic saß xcßabaß li Kâcuaß. Toj chalen anakcuan mâ jun li mâusilal nacabânu.
29雖然有人起來追趕你,尋索你的命,我主的性命必得保全在耶和華你的 神生命的囊中。至於你仇敵的命,耶和華卻要甩去,像從甩石機甩出去一樣。
29Usta cuan li ani nasicßoc âcue re âcamsinquil, li Kâcuaß lâ Dios tâcolok âcue. Ut tixtzßektânaheb li xicß nequeßiloc âcue joß li pec li nequeßcuteß riqßuin rantßin xbaneb li cuînk.
30將來耶和華照著他應許的一切善待了你,立了你作以色列的領袖的時候,
30Nak acak xacßul li quixye chak châcuix li Kâcuaß ut nak acak xat-oc chokß xreyeb laj Israel,
31我主就不致因為無緣無故流人的血或親自報仇而良心不安,心裡有愧了。耶和華恩待了我主以後,求你記念你的婢女。”
31lâat incßaß târahokß âchßôl xban nak mâ ani xacamsi chi mâcßaß rajbal. Incßaß tâyotßekß âchßôl xban nak incßaß xaqßue rêkaj li mâusilal joß xacuaj lâat. Joßcan ut mâbânu junak mâusilal. Ut nak acak xatxqßue li Kâcuaß saß lâ cuanquilal, chinjulticokß taxak âcue, chan lix Abigail.
32大衛息怒大衛對亞比該說:“耶和華以色列的 神是應當稱頌的!他今天差派你來迎接我。
32Laj David quixye re: —Lokßoninbil taxak li Kâcuaß, lix Dioseb laj Israel, xban nak xatxtakla chak anakcuan re nak tinâcßul arin.
33你的智慧和你的為人也是應當稱讚的,因為你今天阻止了我流人的血,又阻止了我親手報仇。
33Ut osobtesinbilat taxak xban li Dios xban nak xanau xcßoxlanquil chanru tâbânu. Xaram chicuu re nak incßaß tincamsiheb li cristian chi mâcßaß rajbal ut re ajcuiß nak incßaß tinqßue rêkaj li mâusilal joß xcuaj lâin.
34我指著那攔阻了我加害你的永活的耶和華以色列的 神起誓,如果你不及時來迎見我,到明天早晨,拿八所有的男丁必不留一個。”
34Li Kâcuaß Dios xinixtenkßa anakcuan. Joßcan nak incßaß xinbânu raylal âcue. Cui ta incßaß xatchal chi junpât cuiqßuin, ninye âcue saß xcßabaß li Kâcuaß nak cuulaj mâ jun raj chic li nequeßtenkßan re laj Nabal quicana chi yoßyo. Xincamsiheb raj chixjunileb, chan.
35大衛從亞比該手中接受了她帶來給他的東西,就對她說:“你平平安安回家去吧!你看,我已經聽了你的話,也答應了你的請求。”
35Chirix aßan laj David quixcßul chixjunil li mâtan li quixcßam lix Abigail ut quixye re: —Ayu saß lâ cuochoch chi mâcßaß âcßaßux. Lâin xcuabi li cßaßru xaye cue ut tinbânu joß xatzßâma chicuu, chan laj David.
36拿八之死亞比該到了拿八那裡,他正在家中擺設筵席,好像帝王的筵席一樣。拿八心裡暢快,喝得爛醉如泥,所以無論大事小事亞比該都沒有告訴他,直到第二天早晨。
36Lix Abigail cô cuißchic saß rochoch. Ut laj Nabal yô chi ninkßeîc chi sa saß xchßôl nak quicuulac joß nak nequeßninkßeîc li rey ut tâcalâk. Joßcan nak lix Abigail mâcßaß quixye re toj saß li cutan jun chic.
37到了早晨,拿八酒醒了,他的妻子才把這些事告訴他,他就嚇得魂不附體,立刻中風癱瘓了。
37Cuulajak chic nak ac xnumeß xcalajic laj Nabal, li rixakil quixserakßi re li cßaßru quicßulman. Cßajoß nak qui-oc xcßaßux laj Nabal chirabinquil aßan. Quisach xnaßleb ut incßaß chic qui-ecßan.
38大約過了十天,耶和華擊打拿八,他就死了。
38Nak ac xnumeß lajêb cutan chic, li Kâcuaß quixrak xyußam laj Nabal ut quicam.
39大衛娶亞比該為妻大衛聽見拿八死了,就說:“耶和華是應當稱頌的,因為他為我伸了拿八羞辱我的冤,又阻止了僕人行惡,也使拿八的惡歸到他自己的頭上。”於是大衛派人去對亞比該說要娶她作他的妻子。
39Nak laj David quirabi resil nak quicam laj Nabal, quixye: —Lokßoninbil taxak li Kâcuaß xban nak aßan xqßuehoc rêkaj re laj Nabal li incßaß us xbânu cue. Quinixtenkßa re nak incßaß quinbânu li incßaß us. Li Kâcuaß xqßue chixtojbal xmâc laj Nabal, chan. Ut laj David quixtakla resil riqßuin lix Abigail nak târaj sumlâc riqßuin.
40大衛的僕人到了迦密去見亞比該,對她說:“大衛差派我們到你這裡來,要娶你作他的妻子。”
40Eb lix môs laj David queßcôeb Carmel riqßuin lix Abigail ut queßxye re: —Laj David xoxtakla chak âcuiqßuin. Aßan târaj nak tatxic chikix. Târaj âcßambal chokß rixakil, chanqueb.
41亞比該就起來,面伏於地叩拜,說:“婢女願意作女僕,洗我主人的腳!”
41Lix Abigail quixcuikßib rib chiruheb ut quixye reheb: —Lâin aj cßanjel chiru laj David. Lâin tinchßaj li rokeb lix môs cui joßcan naraj aßan tinbânu, chan.
42亞比該急忙起來,騎上驢,帶著五個跟隨她的女僕,跟從大衛的使者去了,就作了大衛的妻子。
42Lix Abigail quixcauresi rib re tâxic chirixeb lix môs laj David. Quitakeß chirix lix bûr ut quixcßameb ajcuiß ôb lix môs ixk ut queßcôeb chirixeb lix môs laj David. Ut lix Abigail quisumla riqßuin laj David.
43大衛先娶了耶斯列人亞希暖,她們二人都作了他的妻子。
43Laj David ac quisumla riqßuin lix Ahinoam ut quisumla cuißchic riqßuin lix Abigail. Cabichaleb queßcuan chokß rixakil.Lix Mical lix rabin laj Saúl quicuan chokß rixakil laj David. Abanan laj Saúl quixqßue lix Mical chokß rixakil laj Palti li ralal laj Lais. Galim lix tenamit laj Lais.
44掃羅已經把他的女兒米甲,就是大衛的妻子,賜給了迦琳人拉億的兒子帕提作妻子。
44Lix Mical lix rabin laj Saúl quicuan chokß rixakil laj David. Abanan laj Saúl quixqßue lix Mical chokß rixakil laj Palti li ralal laj Lais. Galim lix tenamit laj Lais.