聖經新譯本

Kekchi

2 Kings

3

1以色列王約蘭猶大王約沙法第十八年,亞哈的兒子約蘭在撒瑪利亞作王,統治以色列;他作王共有十二年。
1Nak yô cuakxaklaju chihab roquic laj Josafat chokß xreyeb laj Judá, laj Joram li ralal laj Acab qui-oc chokß xreyeb laj Israel aran Samaria. Cablaju chihab quicuan saß xcuanquil.
2他行耶和華看為惡的事,只是還不至於像他的父親和母親一樣,因為他除去了他父親所做的巴力神柱。
2Laj Joram quixbânu li mâusilal chiru li Kâcuaß, abanan incßaß quinumta lix mâusilal joß lix mâusilal lix naß xyucuaß. Laj Joram quixjor li pec li nequeßxlokßoni cuiß laj Baal, li quixyîb lix yucuaß junxil.
3只是尼八的兒子耶羅波安使以色列人陷在罪中的那些罪,他卻堅持不捨,不肯脫離。
3Abanan laj Joram quixbânu li mâusilal joß quixbânu laj Jeroboam li ralal laj Nabat, li quicßamoc xbeheb laj Israel chi mâcobc. Ut laj Joram incßaß quixcanab xbânunquil li mâusilal.
4摩押背叛摩押王米沙是個以畜牧為生的人。他每年進貢十萬頭綿羊羔和十萬頭公羊羔給以色列王。
4Laj Mesa, lix reyeb laj Moab, aßan aj qßuiresihom carner. Ut rajlal chihab tento nak naxqßue jun ciento mil chi carner toj sâj re lix reyeb laj Israel. Ut naxqßue ajcuiß jun ciento mil li carner li mâjiß besbileb rix.
5亞哈死後,摩押王背叛以色列王。
5Abanan nak quicam li rey Acab, laj Mesa lix reyeb laj Moab incßaß chic quiraj xqßuebal li carner li tento xqßuebal re lix reyeb laj Israel.
6那時約蘭王從撒瑪利亞出來點閱以色列眾人。
6Joßcan nak li rey Joram qui-el aran Samaria ut quixchßutubeb ru li soldados li cuanqueb saß xcuênt Israel.
7他一面起行,一面派人到猶大王約沙法那裡,說:“摩押王背叛了我,你肯不肯和我同去攻打摩押呢?”約沙法說:“我願意去;我和你不分彼此,我的人民就像是你的人民,我的馬就像是你的馬。”
7Quixtakla resil riqßuin lix reyeb laj Judá. Quixye re: —Lix reyeb laj Moab quixkßetkßeti rib chicuu. ¿Ma tâcuaj tinâtenkßa chi pletic riqßuin? chan. Ut lix reyeb laj Judá quixye re: —Tatintenkßa chi pletic riqßuineb laj Moab. Eb lin soldado ut eb lin cacuây cuanqueb châtenkßanquil.
8約沙法問:“我們從哪條路上去呢?”約蘭回答:“從以東曠野的路上去。”
8¿Bar cuan li be takacßam nak toxic chi pletic riqßuineb? chan. Ut laj Joram quixye: —Takacßam li be li nanumeß saß li chaki chßochß aran Edom, chan.
9三王聯軍合攻摩押於是以色列王、猶大王和以東王,繞道行了七日的路程。軍隊和隨行的牲畜都沒有水喝。
9Joßcan nak queßcôeb chi pletic li rey Joram rochbeneb lix reyeb laj Judá ut lix reyeb laj Edom. Xban nak toj saß li chaki chßochß queßxqßue chak kßôt, joßcan nak queßbay cuukub cutan aran. Ut qui-osoß rucßaheb li soldado, joß ajcuiß rucßaheb li xul.
10以色列王說:“哎喲,耶和華招聚這三位君王,是要把他們交在摩押人的手中。”
10Li rey Joram, lix reyeb laj Israel, quixye: —Lâo li oxibo chi rey to-osokß. Li Kâcuaß xoxkßaxtesi saß rukß lix reyeb laj Moab, chan.
11約沙法說:“這裡不是有一位耶和華的先知嗎?我們可以託他求問耶和華。”以色列王的一位臣僕說:“這裡有沙法的兒子以利沙,他從前是服事以利亞的(“他從前是服事以利亞的”原文作“他從前倒水在以利亞手上”)。”
11Abanan li rey Josafat quixye: —¿Ma mâcßaß junak xprofeta li Dios arin re nak tixtzßâma chiru li Dios cßaßru us takabânu? chan. Jun li cuînk li nataklan saß xbêneb lix soldado laj Israel quixye: —Cuan arin laj Eliseo, li ralal laj Safat. Laj Eliseo quicßanjelac chiru li profeta Elías, chan.
12約沙法說:“他必有耶和華的話。”於是以色列王、約沙法和以東王都下到他那裡。
12Li rey Josafat quixye: —Laj Eliseo tixye ke cßaßru tixye li Dios, chan. Joßcan nak li oxib chi rey queßcôeb chi âtinac riqßuin li profeta.
13以利沙的教訓與預言以利沙對以色列王說:“我和你有甚麼關係呢?去問你父親和你母親的先知吧!”以色列王對他說:“不要這樣說,耶和華招聚這三位君王,是要把他們交在摩押人手中。”
13Abanan laj Eliseo quixye re lix reyeb laj Israel: —¿Cßaß aj e nak texintenkßa lâin? Ayukex. Patzßomak ênaßleb riqßuineb li profeta li queßcßanjelac chiru lê naß êyucuaß, chan. Li rey Joram quixye re: —Incßaß naru toxic riqßuineb aßan. Aß li Kâcuaß Dios, aßan xchßutuban ku lâo li oxib chi rey re toxkßaxtesi saß rukßeb laj Moab, chan.
14以利沙說:“我指著我所事奉永活的萬軍耶和華起誓,若不是看猶大王約沙法的情面,我根本不會理你,看也不看你。
14Li profeta Eliseo quixye re: —Saß xcßabaß li yoßyôquil Dios li nincßanjela ru, lâin ninye êre cui ta incßaß ninqßue saß xnakß cuu li rey Josafat li cuan êrochben incßaß raj tinâtinak êriqßuin chi moco texintenkßa.
15現在,給我找一個琴師來。”當琴師彈琴的時候,耶和華的能力就臨到他身上。
15Anakcuan cßamomak chak cuiqßuin junak cuînk nachßeßoc arpa, chan. Ut nak li cuînk yô chi cuajbac, li Kâcuaß quiâtinac riqßuin laj Eliseo ut quixye re cßaßru teßxbânu.
16以利沙說:“耶和華這樣說:‘要在這山谷到處挖濠溝。’
16Ut laj Eliseo quixye reheb: —Aßan aßin li naxye li Kâcuaß êre: Têbec nabal li rok haß saß li ru takßa aßin.
17因為耶和華這樣說:‘你們雖然沒有看見風,也沒有看見雨,但這山谷必充滿了水,你們和你們的牲畜都可以有水喝。
17Usta incßaß tixqßue hab ut usta incßaß tânumekß li ikß saß li naßajej aßin, abanan li rok haß teßnujak chi haß. Ut lâex tâcuânk chi tzßakal lê haß, joß ajcuiß reheb lê xul.
18這事在耶和華眼中算是小事,他還要把摩押交在你們手中。
18Moco chßaßaj ta chiru li Kâcuaß xbânunquil aßin. Ut tixkßaxtesiheb ajcuiß laj Moab saß êrukß.
19你們要攻破所有堅固的城和一切繁華的都市;砍下各種佳美的樹木,堵塞所有水泉,用石頭堆滿一切肥沃的田地。’”
19Lâex tex-êchanînk re chixjunileb li tenamit li chßinaßus ut yîbanbil chi châbil. Talajêyocß chixjunil li châbil cheß. Têbutßeb li yußam haß. Ut telajêtûb li pec saß li châbil chßochß re xpoßbal, chan laj Eliseo.
20到了早上,約在獻祭的時候,忽然有水從以東來,遍地就滿了水。
20Cuulajak chic saß x-ôril li mayejac, yô chak chi bêc rok li haß saß xjayal Edom ut quinujac chi haß li naßajej aßin.
21摩押人戰敗摩押全國聽見這幾位君王上來要攻打他們,就召集所有能夠穿上武裝的,不論老幼,到邊界上防守。
21Eb laj Moab queßrabi resil nak eb li oxib chi rey queßchal chi pletic riqßuineb. Joßcan nak chixjunileb li cuînk, joß tîx joß cocß, li queßxcuy xcßambal lix chßîchß re pletic queßxchßutub ribeb saß li nubâl chi pletic.
22第二天早上,他們起來的時候,太陽照在水上,摩押人從那邊看見水紅得像血一樣。
22Cuulajak chic nak queßcuacli, yô chi iloc li sakße. Ut li haß cak cak quicßutun xban li sakße. Chanchan quicß.
23他們說:“這是血啊!一定是那些王互相攻擊,自相殘殺;現在,摩押人哪,去搶掠吧!”
23Saß xchßôleb laj Moab nak tzßakal quicß. Queßxye chi ribileb rib: —Quicß aßan. Eb li oxib chi rey queßxcamsi ribeb. Yoßkeb anakcuan ut takêchani li cßaßru reheb, chanqueb.
24他們來到以色列營,以色列人起來,擊殺摩押人,摩押人就在以色列人面前逃跑;以色列人就攻進摩押,擊殺他們。
24Nak eb laj Moab queßcuulac cuan cuiß lix muhebâleb laj Israel, eb laj Israel queßxtiquib pletic riqßuineb toj retal queßêlelic laj Moab. Abanan eb laj Israel queßxtâkeheb ut queßxcamsiheb.
25他們毀壞城市,各人向一切肥沃的田地拋擲石頭,把田地填滿了,又堵塞一切水泉,砍下各種佳美的樹木,直到吉珥.哈列設只剩下石頭,甩石的兵把它包圍,攻擊它。
25Ut queßxsach ruheb lix naßajeb. Nak queßnumeß cuan cuiß li racuîmkeb, eb laj Israel quilajeßxtûb li pec toj retal queßxpoßi chixjunil lix naßajeb li racuîmkeb. Ut queßxbutß eb li yußam haß. Ut quilajeßxtßan eb li châbil cheß. Caßaj cuiß li nimla tenamit Kir-hareset quicana. Eb li cuînk li nequeßcutuc riqßuin rantßin queßxsuti li tenamit aßan, ut queßxcut chi pec toj retal queßxsach ru.
26摩押王見戰事激烈,無法抵抗,於是帶領七百持刀的兵,想要突圍到以東王那裡,可是不成功,
26Nak lix reyeb laj Moab quixqßue retal nak incßaß quirêchani li plêt, quixcßam chirix cuukub ciento li soldado li nequeßpletic riqßuin chßîchß re teßxic chi pletic riqßuin lix reyeb laj Edom. Abanan incßaß ajcuiß queßru.Joßcan nak lix reyeb laj Moab quixchap li xbên ralal li tâoc raj chokß rey chokß rêkaj ut quixmayeja saß xbên li tzßac chokß xmayej re lix dioseb laj Moab. Ut queßjoskßoß laj Israel ut queßsukßi cuißchic saß lix naßajeb.
27於是他把那要接續他作王的長子,在城牆上獻為燔祭。以色列人就遭遇極大的忿怒,於是離開他,回到自己的地方去了。
27Joßcan nak lix reyeb laj Moab quixchap li xbên ralal li tâoc raj chokß rey chokß rêkaj ut quixmayeja saß xbên li tzßac chokß xmayej re lix dioseb laj Moab. Ut queßjoskßoß laj Israel ut queßsukßi cuißchic saß lix naßajeb.