聖經新譯本

Kekchi

2 Samuel

12

1拿單指摘大衛,大衛認罪耶和華差派拿單去見大衛。於是拿單來到大衛那裡,對他說:“在一座城裡有兩個人,一個富有,一個貧窮。
1Li Kâcuaß quixtakla li profeta Natán riqßuin laj David. Nak quicuulac riqßuin, laj Natán quixye re: —Queßcuan cuib li cuînk saß jun li tenamit. Jun li cuînk biom ut li jun chic nebaß.
2那富有的有極多牛羊,
2Li biom nabal lix carner ut nabal ajcuiß lix cuacax cuan.
3那貧窮的除了買來養的一隻母羊羔以外,甚麼也沒有。那小羊在他家裡和他的兒女一同長大,小羊吃他的食物,喝他杯中的飲料,睡在他的懷裡,就像他的女兒一樣。
3Ut li nebaß jun ajcuiß lix chßina carner quixlokß. Quixchßolani chi us lix chßina carner ut quixqßuiresi saß li rochoch rochbeneb lix cocßal. Rochben nak nacuaßac ut saß xsecß na-ucßac ut riqßuin nacuar. Li chßina carner chanchan lix rabin nak cuan chiru.
4有一個旅客來到富翁那裡,他捨不得從自己的牛群羊群中取一頭出來,款待到他那裡來的旅客,卻取了那窮人的母羊羔,款待到他那裡來的客人。”
4Saß jun li cutan quicuulac jun rulaß li cuînk biom. Li cuînk aßan incßaß quiraj xcamsinquil junak reheb lix quetômk re tixyîb xtibel xcua li rulaß. Joßcan nak cô ut quixchap lix carner li nebaß ut quixcamsi re tixyîb xtzacaêmk li rulaß, chan laj Natán.
5大衛就非常惱怒那人,對拿單說:“我指著永活的耶和華起誓,作這事的人該死。
5Nak quirabi li cßaßru quixye laj Natán, cßajoß nak quijoskßoß laj David xban li cßaßru quixbânu li biom. Quixye: —Saß xcßabaß li yoßyôquil Dios, lâin ninye nak xcßulub câmc li cuînk aßan.
6他必須四倍賠償這羊羔,因為他作了這事,又因他沒有憐憫的心。”
6Tento nak tixtoj câhib sut xqßuial xtzßak li carner li quixcamsi. Kßaxal yibru li quixbânu xban nak incßaß quiril xtokßobâl ru li cuînk nebaß, chan laj David.
7拿單對大衛說:“你就是那人!耶和華以色列的 神這樣說:‘我膏立了你作以色列的王,把你從掃羅的手裡救了出來,
7Ut laj Natán quixye re: —At David, lâat li cuînk aßan. Joßcaßin xye âcue li Kâcuaß, lix Dioseb laj Israel, “Lâin xatinxakab chokß xreyeb laj Israel ut xatincol chiru laj Saúl.
8把你主人的家賜給你,把你主人的妻妾交在你懷裡,又把以色列和猶大家賜給你。你若是還以為太少,我還可以多多加給你。
8Xinqßue âcuanquil joß nak quinqßue xcuanquil aßan. Ut xinkßaxtesiheb âcue chixjunileb li ixk li queßcuan riqßuin laj Saúl. Ut xinqßue âcuanquil saß xbêneb li ralal xcßajol laj Israel ut saß xbêneb ajcuiß li ralal xcßajol laj Judá. Toj raj xinqßue xtzßakob âcue cui ta xaye cue nak incßaß tzßakal li xinqßue âcue.
9你為甚麼藐視耶和華的話,行他看為惡的事呢?你用刀擊殺了赫人烏利亞,娶了他的妻子作你的妻子,你藉著亞捫人的刀殺了烏利亞。
9¿Cßaßut nak xatzßektâna li chakßrab li xinqßue âcue? ¿Cßaßut nak xabânu li mâusilal aßin? Xatakla laj Urías laj heteo chi camsîc. ¿Cßaßut nak xaqßue chi camsîc xbaneb laj Amón ut xacßam chokß âcue li rixakil?
10所以,從今以後,刀劍必不離開你的家,因為你藐視了我,娶了赫人烏利亞的妻子作你的妻子。’
10Chalen anakcuan junelic cuânk li camsînc saß xyânkeb lâ cualal âcßajol xban nak xinâtzßektâna ut xamakß li rixakil laj Urías.
11耶和華這樣說:‘看哪!我必從你家中興起禍患攻擊你;我要在你的眼前把你的妃嬪拿去賜給別人。他要在光天化日之下與她們同床。
11Lâin li Kâcuaß ninye âcue nak tintakla li raylal saß âbên. Ut eb lâ cuechßalal, aßaneb chic li teßxbânu li raylal âcue. Yôkat chirilbal nak lâin tinmakßeb lâ cuixakil châcuu ut tinqßueheb re jalan cuînk re teßcuânk riqßuin. Aßin tâuxmânk chiruheb chixjunileb laj Israel.
12你在暗中行了這事,我卻要在所有以色列人面前,在光天化日之下行這事報應你。’”
12Lâat xabânu lâ mâc chi mukmu. Abanan lâin incßaß tinbânu aßin chi mukmu. Chiruheb ban chixjunileb laj Israel tinbânu aßin,” chan li Kâcuaß âcue, chan laj Natán.
13大衛對拿單說:“我得罪了耶和華了。”拿單對大衛說:“耶和華已經除去了你的罪,你必不至於死。
13Ut laj David quixye: —Yâl nak lâin xinmâcob chiru li Kâcuaß, chan. Laj Natán quixye re: —Li Kâcuaß quixcuy lâ mâc. Incßaß tatcâmk lâat.
14只是因為你作了這事,使耶和華的仇敵大得褻瀆的機會,所以你所生的兒子必定死。”
14Abanan xban li mâc xabânu, xaqßue li Dios chi hobecß xbaneb li xicß nequeßiloc re. Joßcan nak lâ cualal li tojeß xyoßla tâcâmk, chan.
15於是拿單回自己的家去了。耶和華擊打烏利亞的妻子給大衛所生的孩子,他就害了重病。
15Laj Natán cô saß rochoch nak quirakeß chixyebal li âtin aßin. Ut li Dios quixtakla jun nimla yajel saß xbên lix cßulaßal laj David, li quicuan riqßuin li rixakil laj Urías.
16大衛的兒子病逝大衛為那孩子懇求 神,並且禁食。他進房裡去,終夜躺在地上。
16Ut laj David quixtzßâma chiru li Dios nak tâqßuirâk li chßina al. Quixbânu x-ayûn. Ut naxnumsi li kßojyîn chi yocyo saß li chßochß.
17他家中的老侍從站在他旁邊,要把他從地上扶起來,他卻不肯,也不與他們一起吃飯。
17Ut eb li nequeßcßanjelac chiru saß li rochoch li rey David queßcuulac riqßuin ut queßxye re nak tâcuaclîk. Abanan laj David incßaß quicuacli, chi moco quicuaßac rochbeneb.
18到了第七天,孩子死了。大衛的臣僕不敢告訴他孩子死了,因為他們說:“看哪,孩子還活著的時候,我們勸他,他尚且不聽我們的話。現在我們怎麼能告訴他孩子已經死了呢?他會傷心欲絕的。”
18Nak quinumeß cuukub cutan quicam li cßulaßal. Cßajoß nak queßoc xcßaßuxeb li nequeßcßanjelac chiru laj David. Queßxye: —Nak toj mâjiß nacam li cßulaßal, xoâtinac riqßuin laj David. Abanan incßaß quirabi li cßaßru kaye. ¿Chanru nak takaye re nak xcam li ralal? Mâre cßaßru tixbânu xban xrahil xchßôl, chanqueb.
19大衛看見他的臣僕彼此低聲耳語,就知道孩子已經死了。他問臣僕說:“孩子死了嗎?”他們回答:“死了!”
19Laj David quixqßue retal nak saß has yôqueb chi âtinac chi ribileb rib. Joßcan nak quixnau nak ac xcam li cßulaßal. Quixye reheb: —¿Ma xcam li cßulaßal? chan. Ut eb aßan queßxye re: —Xcam, chanqueb.
20於是大衛從地上起來,洗澡,抹膏,更換衣服,進耶和華的殿去敬拜,然後回到自己的宮裡去,吩咐人給他擺上飯,他就吃了。
20Laj David quicuacli. Qui-atin ut quixqßue li sununquil ban ut quixjal li rakß. Cô saß li rochoch li Dios ut quixlokßoni. Chirix aßan, quisukßi saß rochoch. Quixtzßâma xtzacaêmk ut quicuaßac.
21臣僕問他:“你為甚麼這樣作呢?孩子還活著的時候,你為他禁食哭泣;孩子死了,你倒起來吃飯!”
21Ut eb li nequeßcßanjelac chiru li rey David queßxye re: —Incßaß nakatau ru cßaßru yôcat. Nak toj mâjiß nacam lâ cualal, yôcat chi ayunic ut yôcat chi yâbac. Anakcuan, nak ac xcam, xatcuacli ut xatcuaßac, chanqueb.
22他回答:“孩子還活著的時候,我禁食哭泣,因為我想:‘也許耶和華憐憫我,讓孩子可以活著。’
22Laj David quixye reheb: —Yâl nak xin-ayunic ut xinyâbac nak toj mâjiß nacam. Xincßoxla nak mâre li Kâcuaß târil xtokßobâl cuu ut tixqßuirtesi li cualal.
23現在他死了,我為甚麼還要禁食呢?我還能使他回來嗎?我要到他那裡去,他卻不能回到我這裡來。”
23Anakcuan mâcßaß chic aj e nak tin-ayunik xban nak ac xcam li cualal. Lâin moco naru ta chic tincuaclesi cuißchic chi yoßyo. Aßan incßaß chic naru tâchâlk cuiqßuin. Abanan saß jun cutan lâin toxintau li cualal, chan laj David.
24所羅門出生大衛安慰他的妻子拔示巴,進到她那裡去,與她同睡。她生了一個兒子,大衛給他起名叫所羅門;耶和華也喜愛他,
24Laj David quixcßojob xchßôl lix Betsabé li rixakil ut quicuan cuißchic riqßuin. Quicuan jun chic lix cßulaßal. Aj Salomón queßxqßue chokß xcßabaß. Ut li Kâcuaß quixra laj Salomón.
25就差派拿單先知去,照著耶和華的吩咐,給他起名叫耶底底亞。
25Li Kâcuaß quixye re li profeta Natán nak tixqßue aj Jedidías chokß xcßabaß xban nak li cßabaßej aßan naraj naxye “Raro xban li Kâcuaß”.
26約押攻取拉巴(代上20:1~3)那時,約押正在攻打亞捫人的拉巴,攻取了王城。
26Laj Joab yô chak chi pletic riqßuineb li ralal xcßajol laj Amón re târêchani li tenamit Rabá, li nacuan cuiß li rey.
27約押派遣使者去見大衛,說:“我攻打拉巴,已經攻取了水城。
27Quixtaklaheb lix takl riqßuin laj David ut quixye re: —Yôquin chi pletic riqßuineb li cuanqueb saß li tenamit Rabá ut xcuêchani li naßajej li nequeßxcßam cuiß lix haßeb, chan.
28現在,請你聚集其餘的人民,安營攻打這城,把城攻取;免得我攻取了這城,人就以我的名字來叫這城。”
28Tâchßutubeb li jun chßol chic lâ soldados ut tatpletik lâat. Lâin incßaß nacuaj nak tincuêchani li tenamit ut teßxqßue saß incßabaß.—
29於是大衛聚集所有的人民,向拉巴進軍;攻打那城,把它攻取了。
29Joßcan nak laj David quixchßutubeb lix soldados ut queßcôeb Rabá. Queßpletic riqßuineb ut queßrêchani li tenamit.
30大衛從他們的王的頭上奪取了王冠。王冠的金子重三十五公斤,上面嵌有寶石,人把這冠冕戴在大衛的頭上。大衛又從這城裡帶走了許多戰利品,
30Laj David quirisi li corona saß xjolom lix reyeb ut quiqßueheß saß xjolom li rey David. Li corona aßan yîbanbil riqßuin oro ut qßuebil chokß xsahob ru li tertôquil pec. Oxib arroba na râlal li corona. Nabal chic li cßaßak re ru li quirêchani laj David saß li tenamit aßan.Li joß qßuial chic li tenamit li queßcana quirisiheb aran ut quixqßueheb chi jachoc cheß ut chi picßoc chßochß, ut chi yocßoc cheß riqßuin mâl. Quixqßueheb ajcuiß chixyîbanquil li xan ut chixcßatbaleb saß li horno. Joßcan ajcuiß quixbânu riqßuineb chixjunileb li tenamit li cuanqueb cuiß eb li ralal xcßajol laj Amón. Chirix aßan, laj David rochbeneb chixjunileb lix soldados queßsukßi Jerusalén.
31又把那城裡的人民帶出去,使他們用鋸子、鐵耙、鐵斧作工,或使他們在磚窯服役。大衛對待亞捫各城的居民都是這樣。後來,大衛和眾人都回耶路撒冷去了。
31Li joß qßuial chic li tenamit li queßcana quirisiheb aran ut quixqßueheb chi jachoc cheß ut chi picßoc chßochß, ut chi yocßoc cheß riqßuin mâl. Quixqßueheb ajcuiß chixyîbanquil li xan ut chixcßatbaleb saß li horno. Joßcan ajcuiß quixbânu riqßuineb chixjunileb li tenamit li cuanqueb cuiß eb li ralal xcßajol laj Amón. Chirix aßan, laj David rochbeneb chixjunileb lix soldados queßsukßi Jerusalén.