1以色列忘恩负义
1“Kai Izraelis buvo jaunas, mylėjau jį ir iš Egipto pašaukiau savo sūnų.
2可是我越发呼唤他们，他们越发走开；他们给巴力献祭，向偶像烧香。
2Kuo labiau juos šaukiau, tuo toliau jie traukėsi nuo manęs. Jie aukodavo Baalams ir smilkydavo drožiniams.
3然而是我教导以法莲走路的；我用双臂抱他们，他们却不知道是我医治了他们。
3Aš mokiau Efraimą vaikščioti, paėmęs už rankos, bet jie nesuprato, kad Aš juos išgelbėjau.
4我用慈绳爱索牵引他们，我待他们像人拉高牛的轭在两颚之上，又向他们俯身，喂养他们。
4Žmonių virvėmis ir meilės raiščiais traukiau juos. Aš buvau kaip tas, kuris nuima jungą nuo kaklo ir maitina juos.
5必遭重罚“他们必返回埃及地，亚述要作他们的王；因为他们不肯回来归我。
5Jis negrįš į Egiptą, bet Asirijos karalius valdys jį, nes jis nenorėjo sugrįžti.
6刀剑必在他们的城中飞舞，毁坏他们的门闩，因着他们自己的计谋，吞灭他们。
6Kardas siaus jo miestuose, sunaikins užkaiščius ir praris juos dėl jų sprendimų.
7我的子民决要背道离开我，他们因着所负的轭而呼求，却没有人给他们卸下。
7Mano tauta linkusi nuklysti nuo manęs. Nors juos kvietė pas Aukščiausiąjį, nė vienas Jo neaukština.
8 神再施怜爱“以法莲啊，我怎能舍弃你！以色列啊，我怎能把你交出来！我怎能对你如同押玛，待你好像洗扁呢！我的心肠翻转，我的怜悯发动。
8Kaipgi paliksiu tave, Efraimai, kaip atstumsiu tave, Izraeli? Ar galiu tau padaryti kaip Admai, ar galiu su tavimi pasielgti kaip su Ceboimais? Mano širdis suminkštėjo, jaučiu tau gailestį.
9我必不让我的烈怒发作，必不再毁灭以法莲；因为我是 神，不是世人；我是你们中间的圣者，必不会含怒而来。
9Aš nesielgsiu pagal savo rūstybės užsidegimą ir nesunaikinsiu Efraimo. Aš esu Dievas, ne žmogus. Šventasis tarp jūsų, Aš neateisiu naikinti.
10他们必跟随耶和华；耶和华要像狮子吼叫；他一吼叫，他们就从西方战战兢兢而来。
10Jie seks Viešpatį, o Jis riaumos kaip liūtas. Kai Jis riaumos, sūnūs grįš drebėdami iš vakarų.
11他们必战战兢兢而来，像从埃及赶来的飞鸟，如从亚述地赶来的鸽子，我要使他们住在自己的房子里。这是耶和华说的。
11Jie atskubės kaip paukščiai iš Egipto, kaip balandžiai iš Asūro. Aš sugrąžinsiu juos į jų namus, sako Viešpats,
12以法莲用虚谎，以色列家用诡诈包围着我；犹大还是与 神对抗，就是对抗那可信可靠的至圣者。（本节在《马索拉抄本》为12:1）
12Efraimas apsupo mane melu, o Izraelio namaiapgaule. Bet Judas dar tebėra su Dievu ir lieka ištikimas Šventajam”.