¹For the Chief Musicion. A Psalm of David. Hold not thy peace, O God of my praise;

¹Netylėk, mano gyriaus Dieve.

²For the mouth of the wicked and the mouth of deceit have they opened against me: They have spoken unto me with a lying tongue.

²Nedorėlio burna ir klastingojo burna prieš mane atsivėrė. Jie kalba prieš mane melagingais liežuviais.

³They have compassed me about also with words of hatred, And fought against me without a cause.

³Neapykantos žodžiais jie apsupo mane ir puola mane nekaltą.

⁴For my love they are my adversaries: But I [give myself unto] prayer.

⁴Už mano meilę jie kaltina mane, bet aš meldžiuosi.

⁵And they have rewarded me evil for good, And hatred for my love.

⁵Piktu už gera jie man atlygina ir neapykanta už meilę.

⁶Set thou a wicked man over him; And let an adversary stand at his right hand.

⁶Atiduok tokį nedorėlių valiai, te šėtonas stovi jo dešinėje.

⁷When he is judged, let him come forth guilty; And let his prayer be turned into sin.

⁷Teisme tebūna jis pasmerktas, jo malda tebūna nuodėmė.

⁸Let his days be few; [And] let another take his office.

⁸Tebūna jo gyvenimas trumpas. Jo tarnystę tegauna kitas.

⁹Let his children be fatherless, And his wife a widow.

⁹Jo vaikai tepalieka našlaičiais ir žmona­našle.

¹⁰Let his children be vagabonds, and beg; And let them seek [their bread] out of their desolate places.

¹⁰Elgetomis ir benamiais tegu tampa jo vaikai, tebūna jie išmesti iš savų sunaikintų namų.

¹¹Let the extortioner catch all that he hath; And let strangers make spoil of his labor.

¹¹Skolintojas tepasiglemžia jo turtą ir svetimieji jo uždarbį teišgrobsto.

¹²Let there be none to extend kindness unto him; Neither let there be any to have pity on his fatherless children.

¹²Nė vienas jo tenesigaili ir tenebūna kas užjaustų jo našlaičius.

¹³Let his posterity be cut off; In the generation following let their name be blotted out.

¹³Jo palikuonys tesunyksta. Kitoje kartoje teišdyla jų vardas.

¹⁴Let the iniquity of his fathers be remembered with Jehovah; And let not the sin of his mother be blotted out.

¹⁴Viešpats teatsimena jo tėvų kaltes, ir jo motinos nuodėmė tenebūna išdildyta.

¹⁵Let them be before Jehovah continually, That he may cut off the memory of them from the earth;

¹⁵Tegu nuolat Viešpats juos stebi, kad nuo žemės nušluotų jų atminimą.

¹⁶Because he remembered not to show kindness, But persecuted the poor and needy man, And the broken in heart, to slay [them].

¹⁶Nes neparodė jis gailestingumo, bet persekiojo beturtį ir vargšą, kėsinosi nužudyti sudužusį širdyje.

¹⁷Yea, he loved cursing, and it came unto him; And he delighted not in blessing, and it was far from him.

¹⁷Jis mėgo prakeikimą, tegu jis užklumpa jį; jis nemėgo palaiminimo, tebūna jis toli nuo jo.

¹⁸He clothed himself also with cursing as with his garment, And it came into his inward parts like water, And like oil into his bones.

¹⁸Jis apsivilko prakeikimu kaip drabužiu, todėl kaip vanduo jis teįsisunkia į kūną, kaip aliejus į kaulus.

¹⁹Let it be unto him as the raiment wherewith he covereth himself, And for the girdle wherewith he is girded continually.

¹⁹Jis tebūna jam kaip drabužis, kuris dengia jo kūną, kaip juosta, kuria jis susijuosia.

²⁰This is the reward of mine adversaries from Jehovah, And of them that speak evil against my soul.

²⁰Taip tegul užmoka Viešpats mano priešininkams ir tiems, kurie kalba pikta prieš mane.

²¹But deal thou with me, O Jehovah the Lord, for thy name's sake: Because thy lovingkindness is good, deliver thou me;

²¹Bet Tu, Viešpatie Dieve, sustiprink mane dėl savojo vardo, gelbėk dėl savo gailestingumo.

²²For I am poor and needy, And my heart is wounded within me.

²²Aš esu vargšas ir beturtis, mano širdis sužeista.

²³I am gone like the shadow when it declineth: I am tossed up and down as the locust.

²³Nykstu kaip šešėlis, mane nešioja kaip vėjas skėrį.

²⁴My knees are weak through fasting; And my flesh faileth of fatness.

²⁴Mano keliai nuo pasninko linksta, sulyso mano kūnas.

²⁵I am become also a reproach unto them: When they see me, they shake their head.

²⁵Aš jiems tapau pajuoka. Matydami mane, jie kraipė galvas.

²⁶Help me, O Jehovah my God; Oh save me according to thy lovingkindness:

²⁶Padėk man, Viešpatie, mano Dieve, išgelbėk mane, būdamas gailestingas.

²⁷That they may know that this is thy hand; [That] thou, Jehovah, hast done it.

²⁷Viešpatie, težino jie, jog tai Tavo ranka padarė.

²⁸Let them curse, but bless thou: When they arise, they shall be put to shame, But thy servant shall rejoice.

²⁸Jie tegul keikia, bet Tu laimink! Kai jie pakyla, tebūna sugėdinti, o Tavo tarnas tesidžiaugia.

²⁹Let mine adversaries be clothed with dishonor, And let them cover themselves with their own shame as with a robe.

²⁹Teapsivelka mano priešininkai nešlove, juos gėda kaip drabužis teapgaubia.

³⁰I will give great thanks unto Jehovah with my mouth; Yea, I will praise him among the multitude.

³⁰Savo burna garsiai girsiu Viešpatį, girsiu Jį minioje.

³¹For he will stand at the right hand of the needy, To save him from them that judge his soul.

³¹Jis stovi beturčio dešinėje, gina jį nuo pasmerkėjų.