¹Evel ma'z ae Jezuz kuit eus an templ, e ziskibien a dostaas outañ, evit diskouez dezhañ savadurioù bras an templ.

¹Išėjęs iš šventyklos, Jėzus ėjo tolyn. Priėjo Jo mokiniai, rodydami Jam šventyklos pastatus.

²Met eñ a lavaras dezho: Ha gwelout a rit an holl draoù-se? Me en lavar deoc'h e gwirionez, ne chomo ket anezho amañ maen war vaen na vo diskaret.

²O Jis jiems tarė: “Ar matote visa tai? Iš tiesų sakau jums: čia neliks akmens ant akmens, viskas bus išgriauta!”

³Hag evel ma oa azezet war Venez an Olived, an diskibien a dostaas outañ, a-du, o lavarout: Lavar deomp pegoulz e c'hoarvezo kement-se, ha pehini e vo ar sin eus da zonedigezh hag eus fin ar bed?

³Kai Jis sėdėjo Alyvų kalne, priėjo vieni mokiniai ir klausė: “Pasakyk mums, kada tai įvyks? Ir koks Tavo atėjimo ir pasaulio pabaigos ženklas?”

⁴Jezuz a respontas dezho: Diwallit na dromplfe den ac'hanoc'h.

⁴Jėzus jiems atsakė: “Žiūrėkite, kad niekas jūsų nesuklaidintų.

⁵Rak meur a hini a zeuio dindan va anv, o lavarout: Me eo ar C'hrist; hag e tromplint kalz a dud.

⁵Daug kas ateis mano vardu ir sakys: ‘Aš esu Kristus!’, ir daugelį suklaidins.

⁶Klevout a reot komz eus brezelioù, ha brud eus brezelioù, lakait evezh na vefec'h spontet; rak ret eo e teufe an traoù-se, met kement-se ne vo ket c'hoazh ar fin.

⁶Girdėsite apie karus ir karų gandus. Žiūrėkite, kad neišsigąstumėte, nes visa tai turi įvykti. Bet tai dar ne galas.

⁷Rak ur bobl a savo a-enep ur bobl all, hag ur rouantelezh a-enep ur rouantelezh all; hag e vo e meur a lec'h, naonegezhioù, [bosennoù] ha krenoù-douar;

⁷Tauta sukils prieš tautą ir karalystė prieš karalystę. Įvairiose vietose bus badmečių, marų ir žemės drebėjimų.

⁸an traoù-mañ ne vo nemet ar penn-kentañ eus ar gloazioù.

⁸Tačiau visa tai­gimdymo skausmų pradžia.

⁹Neuze e roint ac'hanoc'h evit bezañ poaniet, hag e lazhint ac'hanoc'h, hag e viot kasaet gant an holl bobloù, abalamour da'm anv.

⁹Tada jus atiduos kankinti ir žudyti. Jūs būsite visų tautų nekenčiami dėl mano vardo.

¹⁰Neuze ivez, meur a hini a gouezho, en em drubardo, hag en em gasaio an eil egile.

¹⁰Daugelis pasipiktins, vieni kitus išdavinės ir vieni kitų nekęs.

¹¹Kalz a fals-profeded a savo, hag a dromplo kalz a dud.

¹¹Atsiras daug netikrų pranašų, kurie daugelį suvedžios.

¹²Dre ma vo kresket an direizhder, karantez meur a hini a yenaio.

¹²Kadangi įsigalės neteisumas, daugelio meilė atšals.

¹³Met an hini a gendalc'ho betek ar fin, a vo salvet.

¹³Bet kas ištvers iki galo, tas bus išgelbėtas.

¹⁴An Aviel-mañ eus ar rouantelezh a vo prezeget er bed a-bezh, evit reiñ testeni d'an holl bobloù; neuze e teuio ar fin.

¹⁴Ir bus paskelbta ši karalystės Evangelija visame pasaulyje paliudyti visoms tautoms. Ir tada ateis galas”.

¹⁵Dre-se, pa welot an euzhusted eus ar glac'har, m'en deus komzet ar profed Daniel anezhi, deuet el lec'h santel (ra gompreno an neb a lenn),

¹⁵“Todėl, kai pamatysite per pranašą Danielių paskelbtą naikinimo bjaurastį, stovinčią šventoje vietoje (kas skaito, teišmano),

¹⁶neuze ar re a vo e Judea, ra dec'hint war ar menezioù,

¹⁶tada, kas bus Judėjoje, tebėga į kalnus,

¹⁷an hini a vo war an doenn, ra ne ziskenno ket da gemer ar pezh a zo en e di,

¹⁷kas ant stogo, tenelipa žemėn pasiimti ko nors iš savo namų,

¹⁸hag an hini a vo er parkeier, ra ne zistroio ket a-dreñv da gemer e vantell.

¹⁸o kas laukuose, tenegrįžta pasiimti apsiausto.

¹⁹Gwalleur d'ar gwragez brazez, ha d'ar magerezed en deizioù-se!

¹⁹Vargas nėščioms ir žindančioms tomis dienomis!

²⁰Pedit evit na erruo ket ho tec'h er goañv, nag e deiz ar sabad.

²⁰Bet melskitės, kad jums netektų bėgti žiemą ar per sabatą.

²¹Rak bez' e vo neuze ur glac'har ken bras, evel n'eus ket bet adalek penn-kentañ ar bed betek vremañ, ha ne vo biken.

²¹Tuomet bus didelis suspaudimas, kokio nėra buvę nuo pasaulio pradžios iki dabar ir kokio daugiau nebebus.

²²Ha ma ne vije ket bet berraet an deizioù-se, den ebet ne vije salvet; met abalamour d'ar re zibabet, an deizioù-se a vo berraet.

²²Ir jeigu tos dienos nebūtų sutrumpintos, neišsigelbėtų nė vienas kūnas. Bet dėl išrinktųjų tos dienos bus sutrumpintos.

²³Neuze, mar lavar unan bennak deoc'h: Setu, ar C'hrist a zo amañ, pe aze, na gredit ket.

²³Jei tada kas nors jums sakys: ‘Štai čia Kristus’, arba: ‘Jis tenai!’,­netikėkite,

²⁴Rak fals-kristed ha fals-profeded a savo; hag e raint sinoù ha burzhudoù da dromplañ, ma vije gallet, zoken ar re zibabet.

²⁴nes atsiras netikrų kristų ir netikrų pranašų, ir jie darys didelių ženklų bei stebuklų, kad suklaidintų, jei įmanoma, net išrinktuosius.

²⁵Setu, em eus e lavaret deoc'h a-raok.

²⁵Štai Aš jums iš anksto tai pasakiau!”

²⁶Mar lavarer eta deoc'h: Setu, emañ el lec'h distro, n'it ket; setu, emañ er c'hambroù, na gredit ket.

²⁶“Todėl, jeigu jums sakytų: ‘Štai Jis dykumoje!’, neikite, ‘Štai Jis kambariuose!’, netikėkite.

²⁷Rak, evel ma teu al luc'hedenn eus ar sav-heol ha ma he gweler betek ar c'huzh-heol, evel-se e vo donedigezh Mab an den.

²⁷Kaip žaibas tvyksteli iš rytų ir nušvinta iki vakarų, toks bus ir Žmogaus Sūnaus atėjimas.

²⁸E pep lec'h bennak ma vo ar c'horf marv, eno en em zastumo an erered.

²⁸Kur tik bus lavonų, ten sulėks ir maitvanagiai.

²⁹Raktal goude an deizioù a c'hlac'har-mañ, an heol a vo teñvalaet, al loar ne roio ket he sklêrijenn, ar stered a gouezho eus an oabl, ha galloudoù an neñv a vo brañsellet.

²⁹Tuoj pat po tų suspaudimo dienų saulė užtems, mėnulis nebeduos šviesos, žvaigždės kris iš dangaus, ir dangaus jėgos bus sudrebintos.

³⁰Neuze sin Mab an den en em ziskouezo en neñv, holl bobloù an douar a glemmo en ur skeiñ war boull o c'halon, hag e welint Mab an den o tont war goabr an neñv, gant ur galloud hag ur gloar bras;

³⁰Tada danguje pasirodys Žmogaus Sūnaus ženklas, ir visos žemės giminės raudos ir pamatys Žmogaus Sūnų, ateinantį dangaus debesyse su galybe ir didžia šlove.

³¹Eñ a gaso e aeled gant an trompilh tregernus, da zastum e re zibabet eus ar pevar avel, adalek ur penn eus an neñv betek ur penn all.

³¹Jis pasiųs savo angelus su skardžiais trimitų garsais, ir jie surinks Jo išrinktuosius iš keturių žemės pusių, nuo vieno dangaus pakraščio iki kito.

³²Deskit dre barabolenn ar wezenn-fiez: pa zeu he brankoù da vezañ tener hag he delioù da vountañ, ec'h anavezit eo tost an hañv;

³²Pasimokykite iš palyginimo su figmedžiu: kai jo šaka suminkštėja ir sprogsta lapai, jūs žinote, jog artėja vasara.

³³evel-se ivez, pa welot kement-se oc'h erruout, gouezit Mab an den a zo tost, hag ouzh an nor.

³³Taip pat, visa šita išvydę, žinokite, jog tai arti, prie durų.

³⁴Me a lavar deoc'h e gwirionez, penaos ar rummad-mañ ne dremeno ket, ken na vo c'hoarvezet an holl draoù-se.

³⁴Iš tiesų sakau jums: ši karta nepraeis, iki visa tai įvyks.

³⁵An neñv hag an douar a dremeno, met va gerioù ne dremenint ket.

³⁵Dangus ir žemė praeis, bet mano žodžiai nepraeis.

³⁶Evit ar pezh a sell ouzh an deiz hag an eur, den n'o anavez, nag aeled an neñv, nag ar Mab, met an Tad hepken.

³⁶Tačiau tos dienos ir valandos niekas nežino, nė dangaus angelai, o vien tik mano Tėvas”.

³⁷Ar pezh a c'hoarvezas en amzer Noe, evel-se a c'hoarvezo ivez da zonedigezh Mab an den;

³⁷“Kaip buvo Nojaus dienomis, taip bus ir tada, kai ateis Žmogaus Sūnus.

³⁸rak en deizioù a-raok an dour-beuz, an dud a zebre hag a eve, en em zimeze hag a zimeze o bugale, betek an deiz ma'z eas Noe en arc'h,

³⁸Kaip dienomis prieš tvaną žmonės valgė, gėrė, tuokėsi ir tuokė iki tos dienos, kurią Nojus įžengė į laivą,

³⁹hag ne ouezjont netra ken a zeuas an dour-beuz d'o c'has holl gantañ; evel-se e vo ivez da zonedigezh Mab an den.

³⁹nieko nenumanydami, kol užėjo tvanas ir visus nusinešė; taip bus ir tada, kai ateis Žmogaus Sūnus.

⁴⁰Neuze, e vo daou zen en ur park, unan a vo kemeret hag egile lezet,

⁴⁰Tada du bus kartu lauke, ir vienas bus paimtas, o kitas paliktas.

⁴¹e vo div wreg o valañ en ur vilin, unan a vo kemeret hag eben lezet.

⁴¹Dvi mals girnomis, ir viena bus paimta, o kita palikta.

⁴²Chomit dihun eta, rak n'ouzoc'h ket da bet eur e teuio hoc'h Aotrou.

⁴²Todėl budėkite, nes nežinote, kurią valandą ateis jūsų Viešpats.

⁴³Gouezit mat, ma anavezfe mestr an ti da bet beilhadenn eus an noz e tlefe ar laer dont, e chomfe dihun ha ne lezfe ket toullañ e di.

⁴³Supraskite ir tai: jeigu šeimininkas žinotų, kurią nakties valandą ateis vagis, jis budėtų ir neleistų jam įsilaužti į namus.

⁴⁴Dre-se, c'hwi ivez, en em zalc'hit prest, rak Mab an den a zeuio d'an eur na soñjit ket.

⁴⁴Todėl ir jūs būkite pasiruošę, nes Žmogaus Sūnus ateis tą valandą, kurią nemanote”.

⁴⁵Piv eo eta ar mevel feal ha poellek a zo bet lakaet gant e aotrou war e dud, evit reiñ dezho boued en amzer dereat?

⁴⁵“Kas yra tas ištikimas bei protingas tarnas, kurį šeimininkas paskyrė tarnauti savo šeimynai, kad ją maitintų deramu laiku?

⁴⁶Eürus ar mevel-se, pa zeuio en-dro e aotrou, mar bez kavet gantañ oc'h ober evel-se!

⁴⁶Palaimintas tarnas, kurį sugrįžęs šeimininkas ras taip darantį.

⁴⁷Me a lavar deoc'h e gwirionez, e lakaat a raio war e holl vadoù.

⁴⁷Iš tiesų sakau jums: jį paskirs valdyti visų savo turtų.

⁴⁸Met, mar deo drouk ar mevel-se, ha ma lavar en e galon: Va aotrou a zale da zont en-dro,

⁴⁸Bet jei blogas tarnas tartų savo širdyje: ‘Mano šeimininkas neskuba grįžti’,

⁴⁹ha ma teu da skeiñ gant e genseurted, ha da zebriñ ha da evañ gant ar vezvierien,

⁴⁹ir pradėtų mušti savo tarnybos draugus, valgyti ir gerti su girtuokliais,­

⁵⁰aotrou ar mevel-se a zeuio d'an deiz na c'hortozo ket ha d'an eur ne ouezo ket,

⁵⁰to tarno šeimininkas sugrįš tą dieną, kai jis nelaukia, ir tą valandą, kurią jis nemano.

⁵¹hag e tispenno anezhañ, hag e roio dezhañ e lod gant ar bilpouzed; eno eo, e vo goueladegoù ha grigoñsadegoù-dent.

⁵¹Jis perkirs jį pusiau ir paskirs jam dalį su veidmainiais. Ten bus verksmas ir dantų griežimas”.