1YA anae guinen manmalofan inanaco Amfipolis yan Apolonia, manmato Tesalónica, anae guaja sinagogan Judios,
1Perėję Amfipolį ir Apoloniją, jie atvyko į Tesaloniką, kur buvo žydų sinagoga.
2Ya si Pablo segun costumbreña, jumalom güije sija, ya tres sabado jaadingane sija ni y Tinigue.
2Pagal savo įprotį Paulius užėjo pas juos ir tris sabatus aiškinosi su jais Raštus,
3Jadeclararayeja sija, na si Cristo nesesita ufamadese, ya ucajulo talo guinin y manmatae: ya este na Jesus ni y jusangane jamyo, güiya y Cristo.
3dėstydamas ir įrodinėdamas, kad Kristus turėjo kentėti ir prisikelti iš numirusių ir kad: “Kristustai Jėzus, kurį aš jums skelbiu”.
4Ya palo guiya sija manmanjonggue, ya mandaña yan si Pablo yan Silas: yan y mandeboto na Griego un dangculon manada; ya ti didide na manmagas na famalaoan.
4Kai kurie iš jų įtikėjo ir prisidėjo prie Pauliaus ir Silo, taip pat daugybė pamaldžių graikų ir nemaža aukštos kilmės moterų.
5Lao y Judio sija pot y inigoñija, palo manaelaye na taotao gui mancanaya; ya mandaña un linajyan taotao jaatborota y siuda; ya maataca y guima Jason, ya maprocura manmaquecone sija juyong gui menan taotao.
5Bet neįtikėję žydai, apimti pavydo, surinko iš gatvės piktų žmonių, sukurstė minią ir sukėlė mieste sąmyšį. Jie užpuolė Jasono namus ir ėmė ten ieškoti Pauliaus ir Silo, norėdami išvesti juos prieš minią.
6Ya anae ti manmasoda, macone si Jason yan palo gui mañelo guato gui manmagas y siuda, ya managang ilegñija: Este yuje sija y munafanaatlibes y tano, ya manmato güine locue;
6Jų neradę, nusitempė Jasoną ir kelis brolius pas miesto vadovus, šaukdami: “Tie žmonės, kurie verčia visą pasaulį aukštyn kojom, atvyko ir čia,
7Ni y jaresibe si Jason; ya todo este sija cumocontra y tinago Sesat; ilegñija na guaja otro ray, si Jesus.
7o Jasonas juos priglaudė. Visi šitie laužo ciesoriaus įsakymus, tvirtindami, jog esąs kitas karalius, būtent Jėzus”.
8Ya jaatborota todo y taotao yan y manmagas y siuda anae majungog este sija.
8Taip jie sukėlė nerimo jų klausiusiai miniai ir miesto vadovams.
9Ya anae manmañule segurida gui as Jason yan y pumalo, manmasotta.
9Šie, gavę iš Jasono ir kitų užstatą, paleido juos.
10¶ Ya anae puenge enseguidas matago ni y mañelo si Pablo yan Silas para Berea; ya anae manmato, manjalom gui sinagogan y Judios.
10Broliai tuojau pat, nakčia, išsiuntė Paulių ir Silą į Berėją. Ten atvykę, jie užėjo į žydų sinagogą.
11Este sija mas manmauleg qui ayo iya Tesalónica, sa rumesibe y sinangan contodo y minalagoñija, yan matataetae y Tinigue cada jaane, para umalie cao magajet ayo sija.
11Tenykščiai pasirodė esą kilnesni už tesalonikiečius. Jie noriai priėmė žodį ir kasdien tyrinėjo Raštus, ar taip esą iš tikrųjų.
12Enaomina megae guiya sija manmanjonggue; yan y manjulon locue na famalaoan Griego, yan y lalaje ti didide.
12Daugelis iš jų įtikėjo, taip pat nemažai kilmingų graikų moterų ir vyrų.
13Lao y Judios Tesalónica anae jatungo na japredidica si Pablo y sinangan Yuus guiya Berea, manmato locue güije, ya manafangalamten yan manafaninestotba y linajyan taotao sija.
13Sužinoję, kad Paulius jau Berėjoje skelbia Dievo žodį, Tesalonikos žydai atskubėjo ir čia drumsti ir kurstyti žmonių.
14Ya enseguidas matago ni y mañelo si Pablo na ujanao asta y tase; lao si Silas yan Timoteo mañagaja güije.
14Tada broliai skubiai išsiuntė Paulių prie jūros, o Silas ir Timotiejus pasiliko ten.
15Ya ayo y umadadaje si Pablo, macone asta Atenas; ya manresibe tinago para si Silas yan Timoteo, na ujalaguse guato guiya güiya, ya manmapos.
15Pauliaus palydovai nuvedė jį iki Atėnų. Gavę įsakymą pranešti Silui ir Timotiejui, kad kuo greičiau atvyktų pas jį, grįžo atgal.
16¶ Ya mientras manninanangga as Pablo guiya Atenas, calamten y espirituña gui sanjalomña anae jalie y siuda na bula y idolos.
16Belaukdamas Atėnuose jų atvykstant ir matydamas pilną miestą stabų, Paulius dvasioje netvėrė pykčiu.
17Enaomina gui sinagoga jaadingane y Judio sija, yan y mandeboto na taotao sija, yan todo y asodaña gui plasa todo y jaane.
17Jis aiškinosi sinagogoje su žydais ir pamaldžiaisiais, o aikštėje kasdien su tais, kurie ten būdavo.
18Ya palo ni y manmalate gui finanagüe y Epicureo yan Estoicosija, managuaguat yan güiya, ya palo ilegñija: Jafa cumequeilegña este na caducon cuicuentos? Otro palo ilegñija: Buente mannae notisia y nuebo na yuus; sa jasangane sija as Jesus, yan y quinajulo talo.
18Kai kurie epikūrininkų ir stoikų filosofai bandė su juo ginčytis. Vieni klausė: “Ką šis plepys nori pasakyti?” O kiti: “Atrodo, kad jis svetimų demonų skelbėjas”. Mat jis skelbė Jėzų ir prisikėlimą.
19Ya macone güe guato gui as Areopago, ilegñija. Siñajam intingo este y nuebo na finanagüe ni y unsasangan?
19Jie paėmė, nusivedė jį į Areopagą ir tarė jam: “Ar galėtume sužinoti, kokį naują mokslą tu skelbi?
20Sa uunafanmanjujungogjam ni y güinaja ni tatnae injingog, enaomina manmalagojam intingo jafa estesija.
20Nes tu kalbi mūsų ausims negirdėtus dalykus. Taigi norėtume sužinoti, kas tai būtų”.
21(Sa todo iya Atenas, yan y manaotao juyong ni y mañasaga güije, taya chechoñiñija na para ufanguentosja, yan para ufanecungog ni y nuebo na güinaja.)
21Mat visi atėniečiai ir ten gyvenantys ateiviai leisdavo laiką ne kaip kitaip, o tik pasakodami arba klausydami ką nors nauja.
22Ayonae tumojgue si Pablo gui talo gui Areopago, ya ilegña; Jamyo ni y lalajen Atenas, julie na guefdeboto jamyo.
22Tada Paulius, atsistojęs Areopago viduryje, prabilo: “Atėnų vyrai, matau, kad jūs visais atžvilgiais labai religingi.
23Sa anae malofanyo, ya juatan jafa y inadoranmimiyo, jusoda gui un attat este na tinigue: PARA Y TI MATUNGO NA YUUS. Ayo y inadodoraja ni y ti intingo; güiya jusangangane jamyo.
23Vaikščiodamas ir apžiūrinėdamas jūsų šventenybes, radau aukurą su užrašu: ‘Nežinomam dievui’. Taigi Tą, kurį nepažindami garbinate, aš jums ir skelbiu.
24Si Yuus ni y fumatinas y tano yan todo y güinaja ni y mangaegue gui sumanjalomña; güiya Señot gui langet yan y tano, ti sumasaga gui templo ni y finatinas canae;
24Dievas, pasaulio ir visko, kas jame yra, Kūrėjas, būdamas dangaus ir žemės Viešpats, negyvena žmonių rankomis statytose šventyklose
25Ni umasetbe ni y canae taotao sija, taegüije y guaja janesesita; sa güiya mannae todo linâlâ, yan jinagong, yan todo y güinaja;
25ir nėra žmonių rankomis aptarnaujamas, tarsi Jam ko nors trūktų. Jis gi pats visiems duoda gyvybę, alsavimą ir visa kita.
26Ya güiya fumatinas unoja na jâgâ todo y nasion y taotao sija para ufañaga gui jilo y tano, jadetetmina tinancha y tiempoñija, yan y uttimon y saganñija;
26Iš vieno kraujo Jis išvedė visas žmonių tautas, kad šios gyventų visoje žemėje. Jis nustatė iš anksto paskirtus laikus ir apsigyvenimo ribas,
27Para ujaaligao y Señot, yaguin siña buente masiente ya umasoda güe, sa ti chago güe cada uno guiya jita.
27kad žmonės ieškotų Viešpaties ir tartum apgraibomis Jį atrastų, nors Jis netoli nuo kiekvieno iš mūsų.
28Sa iya güiya nae utafanlâlâ yan utafangalamten, yan utafanguaja sustansiata; taegüije y palo gui poetan miyo, ilegñija: Sa jita locue y rasaña.
28Juk mes Jame gyvename, judame ir esame, kaip yra pasakę ir kai kurie jūsų poetai: ‘Mes irgi esame kilę iš Jo’.
29Yaguin jita y rasan Yuus, mungajit jumaso na y yiniusan Yuus parejo yan oro, pat salape, pat acho, pat y finatinas y jinason y taotao.
29Todėl, būdami dieviškos kilmės, neturime manyti, jog Dievybė yra panaši į auksą, sidabrą ar akmenį, įgavusį pavidalą žmogaus sumanymų ir sugebėjimų dėka.
30Ya ti jaconsidera si Yuus y tiempo anae manaetiningo; lao pago, manago na todo y taotao ufanmañotsot;
30Ir štai Dievas nebežiūri anų neišmanymo laikų ir dabar įsako visur visiems žmonėms atgailauti,
31Sa jatancho un jaane, ni y anae para ujusga ni y tininas, y tano, ni ayo na taotao y jatago; ni y mannae testimonio todo y taotao, sa janacajulo guinin y manmatae.
31nes Jis nustatė dieną, kada teisingai teis visą pasaulį per žmogų, kurį paskyrė ir visiems už Jį laidavo, prikeldamas Jį iš numirusių”.
32Ya anae jajungog sija y quinajulo talo guinin y manmatae, palo manmanbotlea; ya y palo ilegñija: Injingog jao talo otro biaje, pot este.
32Išgirdę apie prisikėlimą iš numirusių, vieni ėmė šaipytis, o kiti sakė: “Apie tai tavęs paklausysime kitą kartą”.
33Ya ayonae mapos si Pablo gui entaloñija.
33Šitaip Paulius paliko jų būrį.
34Lao palo mandaña guiya güiya, manmanjonggue: ya y palo güije sija, si Dionisio, taotao Areopago, yan un palaoan na y naanña Dámaris, yan palo mangachongñiñija.
34Vis dėlto kai kurie vyrai prisidėjo prie jo ir įtikėjo. Iš jų Dionizas, Areopago narys, viena moteris, vardu Damaridė, ir jų draugai.