¹AYUDA, O Jeova, sa jocog mandeboto: sa jocog y manmauleg gui entalo y famaguon taotao.

¹Viešpatie, gelbėk! Nyksta dievotieji, nebelieka ištikimųjų tarp žmonių vaikų.

²Masasangang taebale cada uno gui tiguangña: yan labios na jaande, yan doble na corason jasasangan.

²Jie vienas kitam kalba tuštybes, lūpomis pataikauja ir kalba klastinga širdimi.

³Si Jeova uutut todo y labios na jaande, yan y jila ni cumuecuentos mandangculo:

³Viešpats sunaikins pataikaujančias lūpas, puikybės pilną liežuvį.

⁴Ayo na ujaalog: Pot y jilata na utagana; y labiosta iyota: jaye siña señot gui jilota?

⁴Jie sako: “Savo liežuviu mes nugalėsime, mūsų lūpos kalba už mus, kas mums Viešpats?”

⁵Sa y chiniguit y mamoble y an y inigong y mannesesitao: pago bae cajulo, ilegña si Jeova: guajo jupolo güi na seguro, ni y jaguaefeye.

⁵“Dėl varguolio priespaudos, dėl vargšo dejonių dabar Aš pakilsiu,­sako Viešpats,­išgelbėsiu tą, kuris ilgisi mano pagalbos”.

⁶Sa y finijo Jeova, gasgas na finijo: calang salape na managasgas gui jotno gui jilo y tano: managasgas siete biaje.

⁶Viešpaties žodžiai­tyri žodžiai, kaip liejykloje nuskaistintas sidabras, septynis kartus išvalytas.

⁷Jago, O Jeova, ni umadadaje sija, jago umantiene para taejinecog, guine este na generasion.

⁷Tu, Viešpatie, prižiūrėsi juos ir saugosi nuo šios kartos per amžius.

⁸Jijot gui oriya manjajanao y manaelaye: anae esta nacajulo y tinaelaye gui entalo y famaguon taotao.

⁸Visuose pakraščiuose gausu nedorėlių, kai išaukštinami niekam tikę žmonės.