1Job progovori i reče:
1Jobas atsakydamas tarė:
2"Zar mi je i danas tužaljka buntovna? Teška mu ruka iz mene vapaj budi:
2“Mano skundas dar ir šiandien kartus; mano kentėjimai didesni už mano vaitojimą.
3o, kada bih znao kako ću ga naći, do njegova kako doprijeti prijestolja,
3O kad žinočiau, kur Jį rasti, ir galėčiau ateiti prie Jo sosto!
4pred njim parnicu bih svoju razložio, iz mojih bi usta navrli dokazi.
4Jam pateikčiau savo bylą ir savo burną pripildyčiau įrodymų.
5Rad bih znati što bi meni odvratio i razumjeti riječ što bi je rekao!
5Tada išgirsčiau, ką Jis man atsakytų, ir suprasčiau, ką man kalbėtų.
6Zar mu treba snage velike za raspru? Ne, dosta bi bilo da me on sasluša.
6Ar Jis priešintųsi man savo galinga jėga? Ne! Jis pažvelgtų į mane.
7U protivniku bi vidio pravedna, i parnica moja tad bi pobijedila.
7Teisusis galėtų aiškintis su Juo, taip aš būčiau išlaisvintas amžiams nuo savo teisėjo.
8Na istok krenem li, naći ga ne mogu; pođem li na zapad, ne razabirem ga.
8Jei einu pirmyn, ten Jo nėra, o jei atgal, Jo nerandu.
9Ištem na sjeveru, al' ga ne opažam; nevidljiv je ako se k jugu okrenem.
9Jei Jis yra kairėje, aš Jo nematau, o jei pasislėpęs dešinėje, Jo nepastebiu.
10Pa ipak, on dobro zna put kojim kročim! Neka me kuša: čist k'o zlato ću izići!
10Bet Jis žino mano kelią; jei Jis mane ištirtų, būčiau kaip auksas.
11Noga mi se stopa njegovih držala, putem sam njegovim išao ne skrećuć';
11Ėjau Jo pėdomis, iš Jo kelio neiškrypau.
12slušao sam nalog njegovih usana, pohranih mu riječi u grudima svojim.
12Nuo Jo įsakymų nepasitraukiau, Jo burnos žodžius vertinau labiau negu būtiną maistą.
13Al' htjedne li štogod, tko će ga odvratit'? Što zaželi dušom, to će ispuniti.
13Jis vienintelis, kas gali Jį pakeisti? Ko Jo siela geidžia, tą Jis padaro.
14Izvršit će što je dosudio meni, kao i sve drugo što je odlučio!
14Jis įvykdys, kas man skirta; daug panašių dalykų Jis turi.
15Zbog toga pred njime sav ustravljen ja sam, i što više mislim, jače strah me hvata.
15Todėl man baugu Jo akivaizdoje; apie tai galvodamas, bijau Jo.
16U komade Bog mi je srce smrvio, užasom me svega prožeo Svesilni,
16Dievas susilpnina mano širdį; Visagalis gąsdina mane.
17premda nisam ni u tminama propao, ni u mraku što je lice moje zastro.
17Aš nepražuvau prieš tamsą, Jis nepaslėpė tamsybės nuo mano veido”.