1Zašto Svesilni ne promatra vremena, a dane njegove ne vide mu vjernici?
1“Visagalis žino laikus, tai kodėl tie, kurie Jį pažįsta, nesulaukia Jo dienos?
2Bezbožnici pomiču granice, otimaju stado i pasu ga.
2Vieni perkelia ribas, smurtu pagrobia bandas ir jas gano.
3Sirotama odvode magarca, udovi u zalog vola dižu.
3Našlaičių asilą jie nusivaro, našlės jautį paima kaip užstatą.
4Siromahe tjeraju sa puta; skrivaju se ubogari zemlje.
4Vargšus jie nustumia nuo kelio, krašto beturčiai slepiasi nuo jų.
5K'o magarci divlji u pustinji zarana idu da plijen ugrabe: pustinja im hrani mališane.
5Jie eina į savo darbą kaip laukiniai asilai dykumoje, anksti keliasi ieškoti grobio, nes tyruose jie randa maisto sau ir savo vaikams.
6Po tuđem polju oni pabirče, paljetkuju vinograd opakog.
6Jie renka varpas ne savo lauke ir nedorėlio vynuogyne pasiskina vynuogių.
7Goli noće, nemaju haljine, ni pokrivača protiv studeni.
7Jie miega neapsikloję ir neturi kuo apsidengti šaltyje.
8Oni kisnu na planinskom pljusku; bez skloništa uz hrid se zbijaju.
8Jie šlapi nuo kalnų lietaus ir glaudžiasi prie uolos, ieškodami slėptuvės.
9Otkidaju od sise sirotu, ubogom u zalog dijete grabe.
9Anie atplėšia našlaitį nuo krūtinės ir ima užstatą iš vargšo,
10Goli hode, nemaju haljina; izgladnjeli, tuđe snoplje nose.
10kuris vaikščioja nuogas, neturėdamas drabužių; atima varpas iš alkstančių,
11Oni mlina za ulje nemaju; ožednjeli, gaze u kacama.
11kurie gamina aliejų šeimininkui, mina vyno spaustuvus, tačiau kenčia troškulį.
12Samrtnici hropću iz gradova, ranjenici u pomoć zazivlju. Al' na sve to Bog se oglušuje.
12Žmonės dejuoja mieste ir sužeistųjų sielos šaukiasi pagalbos, tačiau Dievas neapkaltina jų.
13Ima onih koji mrze svjetlost: ne priznaju njezinih putova niti se staza drže njezinih.
13Jie sukyla prieš šviesą, nepažįsta jos kelių, neina jos takais.
14Za mraka se diže ubojica, kolje ubogog i siromaha. U gluhoj se noći lopov skiće [16a] i u tmini provaljuje kuće.
14Anksti rytą keliasi žudikas ir žudo beturtį ir vargšą; naktį jis slankioja kaip vagis.
15Sumrak žudi oko preljubnika: 'Nitko me vidjet neće', kaže on i zastire velom svoje lice.
15Svetimautojas laukia sutemų, tikėdamas, kad niekas jo nematys, jis užsidengia savo veidą.
16[16b]Za vidjela oni se skrivaju, oni neće da za svjetlost znaju.
16Tamsoje jie plėšia namus, kuriuos numatė dieną; šviesos jie nežino.
17Zora im je kao sjena smrtna: kad zarudi, silan strah ih hvata.
17Nes rytas jiems kaip mirties šešėlis, jei kas pažins juos, tai juos gąsdina kaip mirtis.
18Prije nego svane, on već hitro bježi kloneći se puta preko vinograda. Njegova su dobra prokleta u zemlji.
18Jis greitas kaip vanduo; jo dalis prakeikta žemėje. Jis neina keliu į vynuogyną.
19K'o što vrućina i žega snijeg upija, tako i Podzemlje proždire grešnike.
19Kaip sausra ir kaitra praryja sniego vandenis, taip pragaras praryja nusidėjėlį.
20Zaboravilo ga krilo što ga rodi, ime se njegovo više ne spominje: poput stabla zgromljena je opačina.
20Įsčios pamirš jį, kirmėlės skaniai maitinsis juo, jo niekas nebeprisimins. Piktadarys kaip nukirstas medis,
21Ženu nerotkinju on je zlostavljao, udovici nije učinio dobra.
21nes išnaudojo nevaisingąją ir našlei nepadėjo.
22Al' Onaj što snažno hvata nasilnike, ustaje, a njima sva se nada gasi.
22Dievas pašalina galiūnus savo jėga; Jis pakyla, ir joks žmogus nėra tikras dėl savo gyvybės.
23Dade mu sigurnost, i on se pouzda; okom je njegove nadzirao staze.
23Jis teikia jiems saugumą ir poilsį, bet Jo akys stebi jų kelius.
24Dignu se za kratko, a onda nestanu, ruše se i kao svi drugi istrunu, posječeni kao glave klasovima."
24Jie išaukštinami trumpam laikui, bet pranyksta ir tampa nieku. Jie pašalinami iš kelio ir sudžiūsta kaip javų varpos.
25Nije li tako? Tko će me u laž utjerat'? Tko moje riječi poništiti može?"
25Argi taip nėra? Kas įrodys, kad aš netiesą kalbu ir esu melagis?”