1 Dywedodd Elias y Thesbiad o Thisbe yn Gilead wrth Ahab, "Cyn wired � bod ARGLWYDD Dduw Israel yn fyw, yr hwn yr wyf yn ei wasanaethu, ni bydd na gwlith na glaw y blynyddoedd hyn ond yn �l fy ngair i."
1Elijas iš Gileado Tišbos tarė Ahabui: “Kaip gyvas Viešpats, Izraelio Dievas, kuriam aš tarnauju, ateinančiais metais nebus nei rasos, nei lietaus, nebent man paliepus”.
2 Wedyn daeth gair yr ARGLWYDD ato:
2Viešpats kalbėjo jam, sakydamas:
3 "Dos oddi yma a thro tua'r dwyrain ac ymguddia yn nant Cerith, sydd i'r dwyrain o'r Iorddonen.
3“Eik iš čia ir pasislėpk prie Kerito upelio priešais Jordaną.
4 Cei yfed o'r nant, a pharaf i gigfrain dy borthi yno."
4Gerk iš upelio, o varnams Aš įsakiau aprūpinti tave maistu”.
5 Aeth yntau a gwneud yn �l gair yr ARGLWYDD ac aros yn nant Cerith i'r dwyrain o'r Iorddonen.
5Jis nuėjo ir darė, ką Viešpats buvo jam įsakęs. Jis apsistojo prie Kerito upelio priešais Jordaną.
6 Bore a hwyr d�i cigfrain � bara a chig iddo, ac yfai o'r nant.
6Varnai atnešdavo jam duonos ir mėsos kas rytą ir vakarą, o iš upelio jis atsigerdavo.
7 Ond ymhen amser sychodd y nant o ddiffyg glaw yn y wlad,
7Po kurio laiko upelis išdžiūvo, nes krašte nebuvo lietaus.
8 a daeth gair yr ARGLWYDD ato:
8Viešpats kalbėjo jam, sakydamas:
9 "Cod a dos i Sareffath, sydd yn perthyn i Sidon, ac aros yno; wele, yr wyf yn peri i wraig weddw yno dy borthi."
9“Eik į Sareptą Sidono krašte ir ten pasilik. Aš įsakiau vienai našlei aprūpinti tave”.
10 Cododd a mynd i Sareffath, a phan gyrhaeddodd borth y dref, yno'r oedd gwraig weddw yn casglu priciau; galwodd arni a dweud, "Estyn imi gwpanaid bach o ddu373?r, imi gael yfed."
10Jis nuėjo į Sareptą. Prie miesto vartų jis pamatė našlę, rankiojančią malkas. Elijas kreipėsi į ją: “Atnešk man truputį vandens atsigerti”.
11 Pan aeth i'w 'mofyn, galwodd ar ei h�l, "A thyrd � thamaid o fara imi yn dy law."
11Jai einant, jis dar šūktelėjo: “Atnešk ir duonos kąsnelį!”
12 Ond meddai hi, "Cyn wired � bod yr ARGLWYDD dy Dduw yn fyw, nid oes gennyf yr un dorth, dim ond llond dwrn o flawd yn y celwrn a diferyn o olew yn y st�n; casglu ychydig briciau yr oeddwn er mwyn eu paratoi i mi a'm mab i fwyta, ac yna trengi."
12Ji atsakė: “Kaip gyvas Viešpats, tavo Dievas, nieko neturiu, tik saują miltų statinaitėje ir truputį aliejaus puodelyje. Štai renku truputį malkų. Parėjusi paruošiu sau ir savo sūnui valgį ir, suvalgę jį, numirsime”.
13 Dywedodd Elias wrthi, "Paid ag ofni; dos a gwna fel y dywedaist, ond gwna ohono yn gyntaf deisen fach i mi, a thyrd � hi ataf, a pharatoi i ti dy hun a'th fab wedyn.
13Elijas jai atsakė: “Nebijok! Parėjus padaryk, kaip sakei, tik iškepk man pirma mažą paplotėlį ir atnešk jį man, o sau ir sūnui paskui padarysi.
14 Oherwydd fel hyn y dywed ARGLWYDD Dduw Israel: 'Nid �'r celwrn blawd yn wag na'r st�n olew yn sych hyd y dydd y bydd yr ARGLWYDD yn rhoi glaw ar wyneb y tir.'"
14Nes Viešpats, Izraelio Dievas, sako: ‘Miltai statinaitėje nesibaigs ir puodelyje aliejaus nesumažės iki tos dienos, kol Viešpats žemei duos lietaus’ ”.
15 Gwnaeth hithau yn �l gair Elias, a chafodd ef a hi a'i theulu fwyd am amser.
15Parėjusi namo, ji padarė, kaip Elijas sakė. Ir valgė ji, jis ir jos namai kasdien.
16 Nid aeth y celwrn blawd yn wag na'r st�n olew yn sych, yn �l gair yr ARGLWYDD drwy Elias.
16Statinaitėje miltai nesibaigė ir aliejaus puodelyje nesumažėjo, kaip Viešpats pasakė per Eliją.
17 Ymhen ysbaid clafychodd mab y wraig oedd biau'r tu375?; aeth yn ddifrifol wael, fel nad oedd anadl ar �l ynddo.
17Po to susirgo tos moters, šeimininkės, sūnus. Jo liga buvo tokia sunki, kad jis liovėsi kvėpavęs.
18 A dywedodd hi wrth Elias, "Beth sydd gennyt yn f'erbyn, u373?r Duw? Ai dod ataf a wnaethost i dynnu sylw at fy nghamwedd, a lladd fy mab?"
18Tuomet ji tarė Elijui: “Kas man ir tau, Dievo vyre? Ar tu atėjai priminti mano kaltes ir numarinti mano sūnų?”
19 Meddai yntau wrthi, "Rho dy fab i mi." Cymerodd ef o'i mynwes a'i gludo i'r llofft lle'r oedd yn byw, a'i osod i orwedd ar ei wely.
19Jis jai atsakė: “Duok man savo sūnų”. Paėmęs jį iš jos, užnešė į aukštutinį kambarį, kuriame gyveno, ir paguldė savo lovoje.
20 Galwodd ar yr ARGLWYDD a dweud, "O ARGLWYDD, fy Nuw, a wyt yn dwyn drwg hyd yn oed ar y weddw y cefais lety ganddi, ac yn lladd ei mab?"
20Jis šaukėsi Viešpaties, sakydamas: “Viešpatie, mano Dieve, argi našlei, pas kurią aš gyvenu, Tu siųsi nelaimę, numarindamas jos sūnų?”
21 Yna ymestynnodd ar y bachgen dair gwaith, a galw ar yr ARGLWYDD a dweud, "O ARGLWYDD, fy Nuw, bydded i einioes y bachgen hwn ddod yn �l iddo."
21Po to jis tris kartus išsitiesė ant vaiko ir meldėsi: “Viešpatie, mano Dieve, meldžiu, tesugrįžta šio vaiko siela pas jį”.
22 Gwrandawodd yr ARGLWYDD ar lef Elias, a daeth einioes y bachgen yn �l iddo, ac adfywiodd.
22Viešpats išklausė Elijo maldą, vaiko siela sugrįžo pas jį, ir jis atgijo.
23 Cymerodd Elias y bachgen, a mynd ag ef i lawr o'r llofft i mewn i'r tu375? a'i roi i'w fam, a dweud, "Edrych, y mae dy fab yn fyw."
23Elijas, paėmęs vaiką, jį nuvedė iš aukštutinio kambario žemyn ir, atiduodamas jo motinai, tarė: “Žiūrėk, tavo sūnus gyvas!”
24 Dyw-edodd y wraig wrth Elias, "Gwn yn awr dy fod yn u373?r Duw, a bod gair yr ARGLWYDD yn wir yn dy enau."
24Moteris atsakė Elijui: “Dabar žinau, kad tu esi Dievo vyras ir kad Viešpaties žodis tavo lūpose yra tiesa”.