1 Llefarodd Dafydd eiriau'r gerdd hon wrth yr ARGLWYDD y diwrnod y gwaredodd yr ARGLWYDD ef o law ei holl elynion ac o law Saul,
1Dovydas kalbėjo Viešpačiui šios giesmės žodžius tą dieną, kai Viešpats jį išgelbėjo iš visų jo priešų ir iš Sauliaus rankų.
2 a dywedodd: "Yr ARGLWYDD yw fy nghraig, fy nghadernid a'm gwaredydd;
2Jis sakė: “Viešpats yra mano uola, tvirtovė ir išlaisvintojas.
3 fy Nuw yw fy nghraig lle llochesaf, fy nharian, fy amddiffynfa gadarn a'm caer, fy noddfa, a'm hachubwr sy'n fy achub rhag trais.
3Dievas yra mano uola, Juo pasitikėsiu; Jis mano skydas ir išgelbėjimo ragas, mano apsauga ir mano aukštas bokštas, mano gelbėtojas. Tu gelbsti mane iš smurto.
4 "Gwaeddaf ar yr ARGLWYDD sy'n haeddu mawl, ac fe'm gwaredir rhag fy ngelynion.
4Šauksiuosi Viešpaties, kuris vertas gyriaus, ir taip būsiu išgelbėtas nuo priešų.
5 Pan oedd tonnau angau yn f'amgylchynu a llifeiriant distryw yn fy nal,
5Mirties bangos supo mane, bedievių antplūdis gąsdino mane.
6 pan oedd clymau Sheol yn f'amgylchu a maglau angau o'm blaen,
6Pragaro kančios apraizgė mane, mirties pinklės laukė manęs.
7 gwaeddais ar yr ARGLWYDD yn fy nghyfyngder, ac ar fy Nuw iddo fy nghynorthwyo; clywodd fy llef o'i deml, a daeth fy ngwaedd i'w glustiau.
7Sielvarte šaukiausi Viešpaties, savo Dievo. Jis išgirdo savo šventykloje mano balsą, ir mano šauksmas pasiekė Jo ausis.
8 "Crynodd y ddaear a gwegian, ysgydwodd sylfeini'r nefoedd, a siglo oherwydd ei ddicter ef.
8Susvyravo, sudrebėjo žemė, ir dangaus pamatai sujudėjo ir drebėjo, nes Jis užsirūstino.
9 Cododd mwg o'i ffroenau, yr oedd t�n yn ysu o'i enau, a marwor yn cynnau o'i gwmpas.
9Iš Jo šnervių kilo dūmai, iš burnos veržėsi naikinančios liepsnos, įkaitusios žarijos skraidė.
10 Fe agorodd y ffurfafen a disgyn, ac yr oedd tywyllwch dan ei draed.
10Jis palenkė dangų ir nužengė, tamsa buvo po Jo kojomis.
11 Marchogodd ar gerwb a hedfan, gwibiodd ar adenydd y gwynt.
11Jis skrido ant cherubo ir lėkė vėjo sparnais;
12 Gosododd o'i amgylch dywyllwch yn babell, a chymylau duon yn orchudd.
12Jį supo tamsūs skliautai, vandenys, tiršti debesys.
13 o'r disgleirdeb o'i flaen tasgodd cerrig t�n.
13Nuo spindesio prieš Jį užsidegė žarijos.
14 Taranodd yr ARGLWYDD o'r nefoedd, a llefarodd llais y Goruchaf.
14Viešpats sugriaudė iš dangaus, Aukščiausiojo balsas pasigirdo.
15 Bwriodd allan ei saethau yma ac acw, saethodd fellt a gwneud iddynt atsain.
15Jis laidė strėles ir išsklaidė juos, žaibais sunaikino juos.
16 Daeth gwaelodion y m�r i'r golwg, a dinoethwyd sylfeini'r byd, oherwydd dy gerydd di, O ARGLWYDD, a chwythiad anadl dy ffroenau.
16Iškilo jūros dugnas, atsivėrė žemės pamatai nuo Viešpaties balso ir Jo rūstybės kvapo.
17 "Ymestynnodd o'r uchelder a'm cymryd, tynnodd fi allan o'r dyfroedd cryfion.
17Iš aukštybės Jis ištiesė ranką ir paėmė mane, ištraukė iš gausių vandenų.
18 Gwaredodd fi rhag fy ngelyn nerthol, rhag y rhai sy'n fy nghas�u pan oeddent yn gryfach na mi.
18Jis išgelbėjo mane iš galingo priešo, iš tų, kurie nekentė manęs, nes jie buvo stipresni už mane.
19 Daethant i'm herbyn yn nydd fy argyfwng, ond bu'r ARGLWYDD yn gynhaliaeth i mi.
19Jie puolė mane aną pražūtingąją dieną, bet mano atrama buvo Viešpats.
20 Dygodd fi allan i le agored, a'm gwaredu am ei fod yn fy hoffi.
20Jis išvedė mane į platybes ir išlaisvino mane, nes Jis pamėgo mane.
21 "Gwnaeth yr ARGLWYDD � mi yn �l fy nghyfiawnder, a thalodd i mi yn �l glendid fy nwylo.
21Viešpats atlygino man pagal mano teisumą, pagal mano rankų švarumą atmokėjo man.
22 Oherwydd cedwais ffyrdd yr ARGLWYDD, heb droi oddi wrth fy Nuw at ddrygioni;
22Aš laikiausi Viešpaties kelio ir neatsitraukiau nuo savo Dievo nusikalsdamas.
23 yr oedd ei holl gyfreithiau o'm blaen, ac ni fwriais ei ddeddfau o'r neilltu.
23Jo įsakymai buvo priešais mane, ir nuo Jo nuostatų neatsitraukiau.
24 Yr oeddwn yn ddi-fai yn ei olwg, a chedwais fy hun rhag troseddu.
24Prieš Jį buvau tyras ir saugojausi, kad nenusikalsčiau.
25 Talodd yr ARGLWYDD imi yn �l fy nghyfiawnder, ac yn �l glendid fy nwylo yn ei olwg.
25Todėl atlygino Viešpats pagal mano teisumą, pagal mano švarumą Jo akyse.
26 Yr wyt yn ffyddlon i'r ffyddlon, yn ddifeius i'r sawl sydd ddifeius,
26Gailestingam Tu pasirodai gailestingas, tobulamtobulas,
27 ac yn bur i'r rhai pur; ond i'r cyfeiliornus yr wyt yn wyrgam.
27tyram Tu pasirodai tyras, o su sukčiumi elgiesi suktai.
28 Oherwydd yr wyt yn gwaredu'r rhai gostyngedig, ac yn darostwng y beilchion.
28Tu gelbsti prispaustuosius, bet išdidžiuosius pažemini.
29 Ti sy'n goleuo fy llusern, ARGLWYDD; fy Nuw sy'n troi fy nhywyllwch yn ddisglair.
29Viešpatie, Tu esi mano žiburys. Viešpats šviečia man tamsumoje.
30 Oherwydd trwot ti y gallaf oresgyn llu; trwy fy Nuw gallaf neidio dros fur.
30Su Tavimi galiu pulti priešą, su Dievuperšokti sieną.
31 Y Duw hwn, y mae'n berffaith ei ffordd, ac y mae gair yr ARGLWYDD wedi ei brofi'n bur; y mae ef yn darian i bawb sy'n llochesu ynddo.
31Dievo kelias tobulas, Viešpaties žodis ugnimi valytas. Jis yra skydas visiems, kurie Juo pasitiki.
32 "Pwy sydd Dduw ond yr ARGLWYDD? A phwy sydd graig ond ein Duw ni?
32Kas yra Dievas, jei ne Viešpats? Kas yra uola, jei ne mūsų Dievas?
33 Duw yw fy nghaer gadarn, sy'n gwneud fy ffordd yn ddifeius.
33Dievas yra stiprybė ir jėga. Jis padaro mano kelią tobulą.
34 Gwna fy nhraed fel rhai ewig, a'm gosod yn gadarn ar y mynyddoedd.
34Jis padaro mano kojas kaip stirnos ir iškelia mane į aukštumas.
35 Y mae'n dysgu i'm dwylo ryfela, i'm breichiau dynnu bwa pres.
35Jis moko mano rankas kovoti, kad mano rankos sulaužytų plieninį lanką.
36 Rhoist imi dy darian i'm gwaredu, a'm gwneud yn fawr trwy dy ofal.
36Tu man davei išgelbėjimo skydą, Tavo gerumas išaukštino mane.
37 Rhoist imi le llydan i'm camau, ac ni lithrodd fy nhraed.
37Tu praplatinai mano žingsnius, kad mano koja nepaslystų.
38 Yr wyf yn ymlid fy ngelynion ac yn eu distrywio; ni ddychwelaf nes eu difetha.
38Aš persekiojau savo priešus ir sunaikinau, nepasukau atgal, jų neišnaikinęs.
39 Yr wyf yn eu difa a'u trywanu fel na allant godi, ac y maent yn syrthio dan fy nhraed.
39Aš naikinau juos ir sužeidžiau, kad jie nebegalėjo atsikelti; jie krito man po kojomis.
40 Yr wyt wedi fy ngwregysu � nerth i'r frwydr, a darostwng fy ngelynion danaf.
40Tu apjuosei mane jėga kovai, atidavei man tuos, kurie kilo prieš mane.
41 Gosodaist fy nhroed ar eu gwddf, a gwneud imi ddifetha'r rhai sy'n fy nghas�u.
41Tu palenkei prieš mane priešus, kad galėčiau sunaikinti tuos, kurie manęs nekenčia.
42 Y maent yn gweiddi, ond nid oes gwaredydd, yn galw ar yr ARGLWYDD, ond nid yw'n eu hateb.
42Jie ieškojo pagalbos, tačiau jos nebuvo, kreipėsi į Viešpatį, bet Jis neatsiliepė.
43 Fe'u maluriaf cyn faned � llwch y ddaear, a'u malu a'u sathru fel llaid ar y strydoedd.
43Aš sutrypiau juos į žemės dulkes, kaip gatvių purvą sumyniau juos.
44 Yr wyt yn fy ngwaredu rhag ymrafael pobl, a'm cadw yn ben ar y cenhedloedd; pobl nad oeddwn yn eu hadnabod sy'n weision i mi.
44Tu išgelbėjai mane tautos kovose, man skyrei valdyti pagonis. Tautos, kurių nepažinau, tarnaus man.
45 Estroniaid sy'n ymgreinio o'm blaen, pan glywant amdanaf, maent yn ufuddhau i mi.
45Svetimšaliai pasiduos man; kai tik išgirs apie mane, jie paklus man.
46 Y mae estroniaid yn gwangalonni, ac yn dyfod dan grynu o'u lloches.
46Svetimšaliai išblykš, drebėdami išeis iš savo pilių.
47 "Byw yw'r ARGLWYDD, bendigedig yw fy nghraig, dyrchafedig fyddo'r Duw sy'n fy ngwaredu,
47Viešpats yra gyvas! Palaiminta tebūna mano uola, išaukštintas tebūna Dievasmano išgelbėjimo uola.
48 y Duw sy'n rhoi imi ddialedd, ac yn darostwng pobloedd danaf,
48Dievas atkeršija už mane ir pajungia man tautas,
49 sy'n fy ngwaredu rhag fy ngelynion, yn fy nyrchafu uwchlaw fy ngwrthwynebwyr, ac yn fy arbed rhag y gorthrymwyr.
49Jis išgelbsti mane iš mano priešų. Tu iškėlei mane aukščiau tų, kurie sukyla prieš mane, ir išlaisvinai iš žiauraus žmogaus.
50 Oherwydd hyn, clodforaf di, O ARGLWYDD, ymysg y cenhedloedd, a chanaf fawl i'th enw.
50Todėl dėkosiu Tau, Viešpatie, tarp pagonių ir giedosiu gyrių Tavo vardui.
51 Y mae'n gwaredu ei frenin yn helaeth ac yn cadw'n ffyddlon i'w eneiniog, i Ddafydd ac i'w had am byth."
51Jis išgelbėjimo bokštas karaliui; Jis parodo gailestingumą savo pateptajam Dovydui ir jo palikuonims per amžius”.