¹ Ar ddydd cyflawni cyfnod y Pentecost yr oeddent oll ynghyd yn yr un lle,

¹Atėjus Sekminių dienai, visi mokiniai vieningai buvo vienoje vietoje.

² ac yn sydyn fe ddaeth o'r nef su373?n fel gwynt grymus yn rhuthro, ac fe lanwodd yr holl du375? lle'r oeddent yn eistedd.

²Staiga iš dangaus pasigirdo ūžesys, tarsi pūstų smarkus vėjas. Jis pripildė visą namą, kur jie sėdėjo.

³ Ymddangosodd iddynt dafodau fel o d�n yn ymrannu ac yn eistedd un ar bob un ohonynt;

³Jiems pasirodė tarsi ugnies liežuviai, kurie pasidaliję nusileido ant kiekvieno iš jų.

⁴ a llanwyd hwy oll �'r Ysbryd Gl�n, a dechreusant lefaru � thafodau dieithr, fel yr oedd yr Ysbryd yn rhoi lleferydd iddynt.

⁴Visi pasidarė pilni Šventosios Dvasios ir pradėjo kalbėti kitomis kalbomis, kaip Dvasia jiems davė prabilti.

⁵ Yr oedd yn preswylio yn Jerwsalem Iddewon, pobl dduwiol o bob cenedl dan y nef;

⁵Jeruzalėje gyveno žydų ir dievobaimingų žmonių iš visų tautų po dangumi.

⁶ ac wrth glywed y su373?n hwn fe ymgasglodd tyrfa ohonynt, ac yr oeddent wedi drysu'n l�n am fod pob un ohonynt yn eu clywed hwy yn siarad yn ei iaith ei hun.

⁶Kilus tam ūžesiui, subėgo daugybė žmonių. Jie buvo priblokšti, kiekvienas girdėdamas savo kalba juos kalbant.

⁷ Yr oeddent yn synnu a rhyfeddu, ac meddent, "Onid Galileaid yw'r rhain oll sy'n llefaru?

⁷Lyg nesavi ir nustebę, jie vienas kitam kalbėjo: “Argi štai šitie kalbantys nėra galilėjiečiai?

⁸ A sut yr ydym ni yn eu clywed bob un ohonom yn ei iaith ei hun, iaith ei fam?

⁸Tai kaipgi mes kiekvienas juos girdime savo gimtąja kalba?!

⁹ Parthiaid a Mediaid ac Elamitiaid, a thrigolion Mesopotamia, Jwdea a Capadocia, Pontus ac Asia,

⁹Mes, partai, medai, elamitai, Mesopotamijos, Judėjos ir Kapadokijos, Ponto ir Azijos,

¹⁰ Phrygia a Pamffylia, yr Aifft a pharthau Libya tua Cyrene, a'r ymwelwyr o Rufain, yn Iddewon a phroselytiaid,

¹⁰Frygijos ir Pamfilijos, Egipto bei Libijos pakraščio ties Kirėne gyventojai, ateiviai romiečiai, žydai ir prozelitai,

¹¹ Cretiaid ac Arabiaid, yr ydym yn eu clywed hwy yn llefaru yn ein hieithoedd ni am fawrion weithredoedd Duw."

¹¹kretiečiai ir arabai,­girdime juos skelbiant didingus Dievo darbus mūsų kalbomis”.

¹² Yr oedd pawb yn synnu mewn penbleth, gan ddweud y naill wrth y llall, "Beth yw ystyr hyn?"

¹²Visi labai stebėjosi ir, nieko nesuprasdami, klausinėjo: “Ką tai reiškia?”

¹³ Ond yr oedd eraill yn dweud yn wawdlyd, "Wedi meddwi y maent."

¹³O kiti šaipydamiesi kalbėjo: “Jie prisigėrė jauno vyno”.

¹⁴ Safodd Pedr ynghyd �'r un ar ddeg, a chododd ei lais a'u hannerch: "Chwi Iddewon, a thrigolion Jerwsalem oll, bydded hyn yn hysbys i chwi; gwrandewch ar fy ngeiriau.

¹⁴Tada stojo Petras su vienuolika ir, pakėlęs balsą, prabilo į juos: “Jūs, vyrai judėjiečiai bei visi Jeruzalės gyventojai, tebūnie jums žinoma,­įsidėmėkite mano žodžius!

¹⁵ Nid yw'r rhain wedi meddwi, fel yr ydych chwi'n tybio, oherwydd dim ond naw o'r gloch y bore yw hi.

¹⁵Šitie nėra, kaip jūs manote, prisigėrę,­juk dabar vos trečia dienos valanda,­

¹⁶ Eithr dyma'r hyn a ddywedwyd drwy'r proffwyd Joel:

¹⁶bet čia išsipildė, kas buvo pasakyta per pranašą Joelį:

¹⁷ 'A hyn a fydd yn y dyddiau olaf, medd Duw: tywalltaf o'm Hysbryd ar bawb; a bydd eich meibion a'ch merched yn proffwydo; bydd eich gwu375?r ifainc yn cael gweledigaethau, a'ch hynafgwyr yn gweld breuddwydion;

¹⁷‘Paskutinėmis dienomis,­sako Dievas,­Aš išliesiu savo Dvasios kiekvienam kūnui, ir jūsų sūnūs bei dukterys pranašaus, jūsų jaunuoliai matys regėjimus, o senieji sapnuos sapnus.

¹⁸ hyd yn oed ar fy nghaethweision a'm caethforynion, yn y dyddiau hynny, fe dywalltaf o'm Hysbryd, ac fe broffwydant.

¹⁸Ir savo tarnams bei tarnaitėms tomis dienomis Aš išliesiu savo Dvasios, ir jie pranašaus.

¹⁹ A rhof ryfeddodau yn y nef uchod ac arwyddion ar y ddaear isod, gwaed a th�n a tharth mwg;

¹⁹Aš darysiu stebuklų aukštai danguje ir apačioje, žemėje, parodysiu ženklų: kraujo, ugnies bei rūkstančių dūmų.

²⁰ troir yr haul yn dywyllwch, a'r lleuad yn waed, cyn i ddydd mawr a disglair yr Arglwydd ddod;

²⁰Saulė pavirs tamsybe, o mėnulis­krauju, prieš ateinant didingai ir šlovingai Viešpaties dienai.

²¹ a bydd pob un sy'n galw ar enw'r Arglwydd yn cael ei achub.'

²¹Ir kiekvienas, kuris šauksis Viešpaties vardo, bus išgelbėtas’.

²² "Bobl Israel, clywch hyn: s�n yr wyf am Iesu o Nasareth, gu373?r y mae ei benodi gan Dduw wedi ei amlygu i chwi trwy wyrthiau a rhyfeddodau ac arwyddion a gyflawnodd Duw trwyddo ef yn eich mysg chwi, fel y gwyddoch chwi eich hunain.

²²Izraelio vyrai! Klausykite šitų žodžių: Jėzų iš Nazareto­vyrą, Dievo jums patvirtintą galingais darbais, stebuklais ir ženklais, kuriuos per Jį nuveikė Dievas tarp jūsų,­kaip ir patys žinote,­

²³ Yr oedd hwn wedi ei draddodi trwy fwriad penodedig a rhagwybodaeth Duw, ac fe groeshoeliasoch chwi ef drwy law estroniaid, a'i ladd.

²³Jį, išankstiniu Dievo sprendimu bei numatymu atiduotą, jūs piktadarių rankomis nužudėte, prikaldami prie kryžiaus.

²⁴ Ond cyfododd Duw ef, gan ei ryddhau o wewyr angau, oherwydd nid oedd dichon i angau ei ddal yn ei afael.

²⁴Dievas Jį prikėlė, išvaduodamas iš mirties skausmų, nes buvo neįmanoma, kad Jis liktų jos galioje.

²⁵ Oherwydd y mae Dafydd yn dweud amdano: 'Yr oeddwn yn gweld yr Arglwydd o'm blaen yn wastad, canys ar fy neheulaw y mae, fel na'm hysgydwer.

²⁵Juk Dovydas apie Jį sako: ‘Aš visuomet matau Viešpatį priešais save. Jis mano dešinėje, kad Aš nesusvyruočiau.

²⁶ Am hynny llawenychodd fy nghalon a gorfoleddodd fy nhafod, ie, a bydd fy nghnawd hefyd yn preswylio mewn gobaith;

²⁶Todėl džiūgavo mano širdis, krykštavo mano lūpos, ir mano kūnas ilsėsis viltyje,

²⁷ oherwydd ni fyddi'n gadael fy enaid yn Hades, nac yn gadael i'th Sanct weld llygredigaeth.

²⁷nes Tu nepaliksi mano sielos pragare ir neduosi savo Šventajam matyti supuvimo.

²⁸ Hysbysaist imi ffyrdd bywyd; byddi'n fy llenwi � llawenydd yn dy bresenoldeb.'

²⁸Tu man atvėrei gyvenimo kelius ir pripildysi mane džiaugsmu prieš savo veidą’.

²⁹ "Gyfeillion, gallaf siarad yn hy wrthych am y patriarch Dafydd, iddo farw a chael ei gladdu, ac y mae ei fedd gyda ni hyd y dydd hwn.

²⁹Vyrai broliai! Noriu jums drąsiai pasakyti apie patriarchą Dovydą. Jis mirė, buvo palaidotas, ir jo kapas tebėra pas mus iki šios dienos.

³⁰ Felly, ac yntau'n broffwyd ac yn gwybod i Dduw dyngu iddo ar lw y gosodai un o'i linach ar ei orsedd,

³⁰Būdamas pranašas ir žinodamas, jog Dievas jam prisiekdamas pažadėjo, kad iš jo palikuonių pagal kūną pakils Kristus užimti jo sosto,

³¹ rhagweld atgyfodiad y Meseia yr oedd pan ddywedodd: 'Ni adawyd ef yn Hades, ac ni welodd ei gnawd lygredigaeth.'

³¹Dovydas tai numatė ir kalbėjo apie Kristaus prisikėlimą, kad ‘Jo siela neliks pragare ir Jo kūnas nematys supuvimo’.

³² Yr Iesu hwn, fe gyfododd Duw ef, peth yr ydym ni oll yn dystion ohono.

³²Tą Jėzų Dievas prikėlė, ir mes visi esame šito liudytojai.

³³ Felly, wedi iddo gael ei ddyrchafu i ddeheulaw Duw, a derbyn gan y Tad ei addewid am yr Ysbryd Gl�n, fe dywalltodd y peth hwn yr ydych chwi yn ei weld a'i glywed.

³³Dievo dešinės išaukštintas, Jis gavo iš Tėvo Šventosios Dvasios pažadą ir išliejo tai, ką dabar matote ir girdite.

³⁴ Canys nid Dafydd a esgynnodd i'r nefoedd; y mae ef ei hun yn dweud: 'Dywedodd yr Arglwydd wrth fy Arglwydd i, "Eistedd ar fy neheulaw,

³⁴Juk Dovydas neįžengė į dangų. Jis pats kalba: ‘Viešpats tarė mano Viešpačiui: sėskis mano dešinėje,

³⁵ nes imi osod dy elynion yn droedfainc i'th draed."'

³⁵kol Aš patiesiu Tavo priešus, tarsi pakojį po Tavo kojų’.

³⁶ Felly gwybydded holl du375? Israel yn sicr fod Duw wedi ei wneud ef yn Arglwydd ac yn Feseia, yr Iesu hwn a groeshoeliasoch chwi."

³⁶Tad tvirtai žinokite, visi Izraelio namai: Dievas padarė Viešpačiu ir Kristumi tą Jėzų, kurį jūs nukryžiavote”.

³⁷ Pan glywsant hyn, fe'u dwysbigwyd yn eu calon, a dywedasant wrth Pedr a'r apostolion eraill, "Beth a wnawn ni, gyfeillion?"

³⁷Tie žodžiai vėrė jiems širdį, ir jie klausė Petrą bei kitus apaštalus: “Ką mums daryti, vyrai broliai?”

³⁸ Meddai Pedr wrthynt, "Edifarhewch, a bedyddier pob un ohonoch yn enw Iesu Grist er maddeuant eich pechodau, ac fe dderbyniwch yr Ysbryd Gl�n yn rhodd.

³⁸Petras jiems tarė: “Atgailaukite, ir kiekvienas tepasikrikštija Jėzaus Kristaus vardu, kad būtų atleistos jūsų nuodėmės, ir jūs gausite Šventosios Dvasios dovaną.

³⁹ Oherwydd i chwi y mae'r addewid, ac i'ch plant ac i bawb sydd ymhell, pob un y bydd i'r Arglwydd ein Duw ni ei alw ato."

³⁹Juk jums skirtas pažadas, taip pat ir jūsų vaikams ir visiems toli esantiems, kuriuos tik pasišauks Viešpats, mūsų Dievas”.

⁴⁰ Ac � geiriau eraill lawer y tystiolaethodd ger eu bron, a'u hannog, "Dihangwch rhag y genhedlaeth wyrgam hon."

⁴⁰Dar daugeliu kitų žodžių jis liudijo ir ragino juos, sakydamas: “Gelbėkitės iš šios iškrypusios kartos!”

⁴¹ Felly bedyddiwyd y rhai a dderbyniodd ei air, ac ychwanegwyd atynt y diwrnod hwnnw tua thair mil o bersonau.

⁴¹Kurie mielai priėmė jo žodį, buvo pakrikštyti, ir tą dieną prisidėjo prie jų apie tris tūkstančius sielų.

⁴² Yr oeddent yn dyfalbarhau yn nysgeidiaeth yr apostolion ac yn y gymdeithas, yn y torri bara ac yn y gwedd�au.

⁴²Jie ištvermingai laikėsi apaštalų mokymo, bendravimo, duonos laužymo ir maldų.

⁴³ Yr oedd ofn ar bob enaid; yr oedd rhyfeddodau ac arwyddion lawer yn cael eu gwneud drwy'r apostolion.

⁴³Baimė apėmė kiekvieną, nes per apaštalus vyko daug stebuklų ir ženklų.

⁴⁴ Yr oedd yr holl gredinwyr ynghyd yn dal pob peth yn gyffredin.

⁴⁴Visi tikintieji laikėsi drauge ir turėjo visa bendra.

⁴⁵ Byddent yn gwerthu eu heiddo a'u meddiannau, a'u rhannu rhwng pawb yn �l fel y byddai angen pob un.

⁴⁵Nuosavybę bei turtą jie parduodavo ir, ką gavę, padalydavo visiems, kiek kam reikėdavo.

⁴⁶ A chan ddyfalbarhau beunydd yn unfryd yn y deml, a thorri bara yn eu tai, yr oeddent yn cydfwyta mewn llawenydd a symledd calon,

⁴⁶Jie kasdien vieningai rinkdavosi šventykloje, o savo namuose tai vienur, tai kitur laužydavo duoną, vaišindavosi su džiugia ir tauria širdimi,

⁴⁷ dan foli Duw a chael ewyllys da'r holl bobl. Ac yr oedd yr Arglwydd yn ychwanegu beunydd at y gynulleidfa y rhai oedd yn cael eu hachub.

⁴⁷šlovindami Dievą, ir turėjo malonę visų žmonių akyse. O Viešpats kasdien gausino bažnyčią išgelbėtaisiais.