¹ Fel hyn y dangosodd yr Arglwydd DDUW i mi: dyma fasgedaid o ffrwythau haf,

¹Viešpats Dievas parodė man tokį reginį: štai pintinė prinokusių vaisių.

² a gofynnodd ef, "Beth a weli, Amos?" Atebais innau, "Basgedaid o ffrwythau haf." Yna dywedodd yr ARGLWYDD wrthyf, "Daeth y diwedd ar fy mhobl Israel; nid af heibio iddynt byth eto.

²Jis klausė: “Amosai, ką matai?” Aš atsakiau: “Pintinę prinokusių vaisų”. Tada Viešpats tarė man: “Atėjo galas mano tautai, Izraeliui; daugiau jos nebepasigailėsiu.

³ Bydd cantorion y deml yn galarnadu yn y dydd hwnnw," medd yr Arglwydd DDUW, "bod y cyrff mor niferus fel y teflir hwy'n ddi-s�n ym mhob man."

³Giesmės šventykloje virs raudojimu,­sako Viešpats Dievas.­Bus gausu lavonų, juos išmes tylėdami”.

⁴ Gwrandewch hyn, chwi sy'n sathru'r anghenus ac yn difa tlodion y wlad,

⁴Klausykite, kurie praryjate beturtį ir pražudote krašto vargšus,

⁵ ac yn dweud, "Pa bryd y mae'r newydd-loer yn diweddu, inni gael gwerthu u375?d; a'r saboth, inni roi'r grawn ar werth, inni leihau'r effa a thrymhau'r sicl, inni gael twyllo � chloriannau anghywir,

⁵sakydami: “Kada baigsis jaunas mėnulis ir galėsime parduoti javus? Kada baigsis sabatas ir galėsime pasiūlyti kviečius? Kada galėsime sumažinti saiką, padidinti svorį ir apgaudinėti neteisingomis svarstyklėmis?

⁶ inni gael prynu'r tlawd am arian a'r anghenus am b�r o sandalau, a gwerthu ysgubion yr u375?d?"

⁶Mes pirksime vargšą už sidabrą, beturtį už porą sandalų, pelus parduosime kviečių vietoje”.

⁷ Tyngodd yr ARGLWYDD i falchder Jacob, "Ni allaf fyth anghofio'u gweithredoedd.

⁷Viešpats prisiekė Jokūbo pasididžiavimu: “Niekados nepamiršiu jų darbų!”

⁸ Onid am hyn y cryna'r ddaear nes y galara'i holl drigolion, ac y cwyd i gyd fel y Neil, a dygyfor a gostwng fel afon yr Aifft?"

⁸Ar dėl to neturėtų sudrebėti žemė ir liūdėti visi jos gyventojai? Ji pakils, patvins ir vėl atslūgs kaip Egipto upė.

⁹ "Y dydd hwnnw," medd yr Arglwydd DDUW, "gwnaf i'r haul fachlud am hanner dydd, a thywyllaf y ddaear gefn dydd golau.

⁹Viešpats Dievas sako: “Ir atsitiks tą dieną, kad saulė nusileis vidudienį ir šviesi diena taps naktimi.

¹⁰ Trof eich gwyliau yn alaru a'ch holl ganiadau yn wylofain; rhof sachliain am eich llwynau a moelni ar eich pennau. Fe'i gwnaf yn debyg i alar am unig fab; bydd ei ddiwedd yn ddiwrnod chwerw.

¹⁰Aš paversiu jūsų iškilmes į gedulą, giesmes į raudas. Užvilksiu visiems ašutines, plikai nuskusiu galvas, padarysiu jus lyg gedinčius vienintelio sūnaus. Jūsų galas bus karti diena.

¹¹ "Wele'r dyddiau yn dod," medd yr Arglwydd DDUW, "pan anfonaf newyn i'r wlad; nid newyn am fara, na syched am ddu373?r, ond am glywed geiriau'r ARGLWYDD.

¹¹Ateina dienos,­sako Viešpats,­ kai Aš siųsiu badą šaliai: ne duonos badą ir ne vandens troškulį, bet Viešpaties žodžio.

¹² Crwydrant o f�r i f�r ac o'r gogledd i'r dwyrain; �nt yn �l ac ymlaen i geisio gair yr ARGLWYDD, ond heb ei gael.

¹²Tada jie klajos nuo jūros iki jūros ir lakstys nuo šiaurės iki rytų, ieškodami Viešpaties žodžio, bet neras.

¹³ "Yn y dydd hwnnw, bydd gwyryfon teg a gwu375?r ifainc yn llewygu o syched.

¹³Tą dieną alps iš troškulio gražios mergaitės ir jaunuoliai,

¹⁴ Y rhai sy'n tyngu i Asima Samaria, ac yn dweud, 'Cyn wired � bod dy dduw yn fyw, Dan', neu, 'Cyn wired � bod dy dduw yn fyw, Beerseba' � fe syrthiant oll heb godi byth mwy."

¹⁴kurie prisiekia Samarijos nuodėme ir sako: ‘Tikrai gyvas dievas Dano mieste ir išgelbėtojas Beer Šeboje!’ Jie kris ir nebeatsikels”.