¹ Ar y degfed dydd o'r pumed mis yn y seithfed flwyddyn, daeth rhai o henuriaid Israel i ymofyn �'r ARGLWYDD, ac yr oeddent yn eistedd o'm blaen.

¹Septintaisiais metais, penkto mėnesio dešimtą dieną, keli Izraelio vyresnieji atėjo pasiklausti Viešpaties ir atsisėdo priešais mane.

² Daeth gair yr ARGLWYDD ataf a dweud,

²Viešpats kalbėjo man:

³ "Fab dyn, llefara wrth henuriaid Israel a dywed wrthynt: 'Fel hyn y dywed yr Arglwydd DDUW: Ai i ymofyn � mi y daethoch? Cyn wired �'m bod yn fyw, medd yr Arglwydd DDUW, ni adawaf i chwi ymofyn � mi.'

³“Žmogaus sūnau, paklausk Izraelio vyresniųjų, ar jie atėjo pasiklausti manęs? Kaip Aš gyvas, jiems neatsakysiu,­sako Viešpats Dievas.­

⁴ A wnei di eu barnu? A wnei eu barnu, fab dyn? P�r iddynt wybod am ffieidd-dra eu hynafiaid,

⁴Žmogaus sūnau, ar tu neteisi jų? Primink jiems jų tėvų bjaurystes.

⁵ a dywed wrthynt, 'Fel hyn y dywed yr Arglwydd DDUW: Yn y dydd y dewisais Israel, tyngais wrth ddisgynyddion tylwyth Jacob, a datguddiais fy hun iddynt yng ngwlad yr Aifft; tyngais wrthynt a dweud, "Myfi yw'r ARGLWYDD eich Duw."

⁵Sakyk jiems: ‘Taip sako Viešpats Dievas: ‘Aš išsirinkau Izraelį, Aš prisiekiau, pakėlęs ranką, Jokūbo namų palikuonims, apsireiškiau jiems Egipto krašte, sakydamas: ‘Aš esu Viešpats, jūsų Dievas’.

⁶ Y diwrnod hwnnw tyngais wrthynt y byddwn yn dod � hwy allan o wlad yr Aifft i'r wlad a geisiais iddynt, gwlad yn llifeirio o laeth a m�l, y decaf o'r holl wledydd.

⁶Tą dieną Aš, pakėlęs ranką, prisiekiau, kad išvesiu juos iš Egipto krašto ir nuvesiu į mano numatytą jiems žemę, tekančią pienu ir medumi,­į geriausią kraštą iš visų.

⁷ Dywedais wrthynt, "Pob un ohonoch, bwriwch ymaith y pethau atgas y mae eich llygaid yn syllu arnynt, a pheidiwch �'ch halogi eich hunain ag eilunod yr Aifft. Myfi yw'r ARGLWYDD eich Duw."

⁷Aš jiems sakiau: ‘Kiekvienas pašalinkite bjaurystes nuo savo akių ir nesusitepkite Egipto stabais. Aš esu Viešpats, jūsų Dievas’.

⁸ "'Ond bu iddynt wrthryfela yn f'erbyn a gwrthod gwrando arnaf; ni wnaeth yr un ohonynt fwrw ymaith y pethau atgas yr oedd eu llygaid yn syllu arnynt, na gadael eilunod yr Aifft. Bwriadwn dywallt fy llid a dod �'m dicter arnynt yng ngwlad yr Aifft;

⁸Bet jie buvo maištingi ir neklausė manęs, nė vienas nepašalino nuo savo akių bjaurysčių ir nepaliko Egipto stabų. Tuomet Aš ketinau išlieti savo rūstybę ant jų dar Egipto krašte.

⁹ eto gweithredais er mwyn fy enw rhag ei halogi yng ngolwg y cenhedloedd yr oeddent yn eu mysg, a datguddiais fy hun yn eu gu373?ydd trwy fynd ag Israel allan o wlad yr Aifft.

⁹Tačiau dėl savo vardo susilaikiau, kad jo nepažeminčiau tarp pagonių tautų, kur jie gyveno, kurių akivaizdoje Aš apsireiškiau, žadėdamas išvesti juos iš Egipto krašto.

¹⁰ Felly euthum � hwy allan o wlad yr Aifft a mynd � hwy i'r anialwch.

¹⁰Aš išvedžiau juos iš Egipto krašto ir, atvedęs į dykumą,

¹¹ Rhoddais iddynt fy neddfau, a pheri iddynt wybod fy marnau; pwy bynnag a'u gwna, bydd fyw trwyddynt.

¹¹daviau jiems savo įsakymus ir pamokiau nuostatų, kurių laikydamasis žmogus gyvens.

¹² Rhoddais iddynt hefyd fy Sabothau yn arwydd rhyngom, er mwyn iddynt wybod fy mod i, yr ARGLWYDD, yn eu sancteiddio.

¹²Daviau sabatą, ženklą tarp jų ir manęs, kad jie žinotų, jog Aš esu Viešpats, kuris juos pašventinu.

¹³ "'Ond gwrthryfelodd tylwyth Israel yn f'erbyn yn yr anialwch. Nid oeddent yn dilyn fy neddfau, ac yr oeddent yn gwrthod fy marnau � er mai'r sawl a'u gwna a fydd byw � ac yn halogi'n llwyr fy Sabothau. Yna bwriadwn dywallt fy llid arnynt yn yr anialwch a'u difetha;

¹³Izraelitai maištavo prieš mane dykumoje. Jie nesilaikė mano įsakymų ir atmetė mano nuostatus, kuriuos vykdydamas žmogus gyvens; jie sutepė ir mano sabatus. Aš norėjau išlieti savo rūstybę dykumoje ir juos visai sunaikinti,

¹⁴ eto gweithredais er mwyn fy enw, rhag ei halogi yng ngolwg y cenhedloedd y deuthum � hwy allan yn eu gu373?ydd.

¹⁴tačiau to nepadariau dėl savo vardo, kad nebūčiau niekinamas pagonių tautų, kurių akivaizdoje juos išvedžiau iš Egipto.

¹⁵ Tyngais wrthynt yn yr anialwch na fyddwn yn dod � hwy i'r wlad a roddais iddynt, gwlad yn llifeirio o laeth a m�l, y decaf o'r holl wledydd,

¹⁵Tačiau, pakėlęs ranką, prisiekiau dykumoje, kad jų neįvesiu į pažadėtąją žemę, tekančią pienu ir medumi, į kraštą, geriausią iš visų.

¹⁶ oherwydd iddynt wrthod fy marnau a pheidio � chadw fy neddfau, ond halogi fy Sabothau, am fod eu calon yn dilyn eu heilunod.

¹⁶Jie atmetė mano įsakymus, nesilaikė nuostatų ir sutepė sabatus, nes jų širdis buvo linkusi prie stabų.

¹⁷ Eto edrychais mewn tosturi arnynt, rhag eu dinistrio, ac ni roddais ddiwedd arnynt yn yr anialwch.

¹⁷Aš pasigailėjau jų ir visų nesunaikinau ir nepadariau jiems galo dykumoje.

¹⁸ Dywedais wrth eu plant yn yr anialwch, "Peidiwch � dilyn deddfau eich rhieni, na chadw eu barnau, na halogi eich hunain �'u heilunod.

¹⁸Jų vaikams įsakiau: ‘Nesilaikykite savo tėvų nuostatų, nesielkite kaip jie ir nesusiterškite stabais.

¹⁹ Myfi yw'r ARGLWYDD eich Duw; dilynwch fy neddfau a gwylio eich bod yn cadw fy marnau.

¹⁹Aš esu Viešpats, jūsų Dievas. Laikykitės mano įsakymų ir vykdykite mano nuostatus,

²⁰ Cadwch fy Sabothau'n sanctaidd, iddynt fod yn arwydd rhyngom, a chewch wybod mai myfi yw'r ARGLWYDD eich Duw."

²⁰švęskite sabatą kaip ženklą tarp manęs ir jūsų ir žinokite, kad Aš esu Viešpats, jūsų Dievas.

²¹ "'Ond gwrthryfelodd eu plant yn fy erbyn. Nid oeddent yn dilyn fy neddfau, nac yn cadw fy marnau � er mai'r sawl a'u gwna a fydd byw � ac yr oeddent yn halogi fy Sabothau. Yna bwriadwn dywallt fy llid a dod �'m dicter arnynt yn yr anialwch.

²¹Bet ir jų vaikai maištavo prieš mane. Jie nesilaikė mano įsakymų ir nevykdė mano nuostatų, kuriuos vykdydamas žmogus gyvens. Norėjau išlieti ant jų savo rūstybę dykumoje,

²² Ond ateliais fy llaw a gweithredais er mwyn fy enw, rhag ei halogi yng ngolwg y cenhedloedd y deuthum � hwy allan yn eu gu373?ydd.

²²tačiau susilaikiau dėl savo vardo, kad nebūčiau niekinamas tarp pagonių, kurių akivaizdoje juos išvedžiau iš Egipto.

²³ Tyngais wrthynt yn yr anialwch y byddwn yn eu gwasgaru ymysg y cenhedloedd ac yn eu chwalu trwy'r gwledydd,

²³Pakėlęs ranką, dykumoje prisiekiau, kad juos išsklaidysiu ir išblaškysiu tarp pagonių,

²⁴ oherwydd iddynt beidio � gwneud fy marnau, ond gwrthod fy neddfau, halogi fy Sabothau, a throi eu llygaid at eilunod eu hynafiaid.

²⁴nes jie nesilaikė mano įsakymų, atmetė nuostatus, sutepė sabatą ir sekė tėvų stabus.

²⁵ Yn wir, rhoddais iddynt ddeddfau heb fod yn dda, a barnau na allent fyw wrthynt;

²⁵Tad ir Aš daviau jiems klaidingų įsakymų ir tokių nuostatų, kurių laikydamiesi jie negalėjo gyventi.

²⁶ gwneuthum iddynt eu halogi eu hunain �'u rhoddion trwy aberthu pob cyntafanedig, er mwyn imi eu brawychu, ac er mwyn iddynt wybod mai myfi yw'r ARGLWYDD.'

²⁶Jie susitepė savo dovanomis, leisdami savo pirmagimius per ugnį, kad paversčiau juos dykyne ir galiausiai jie pažintų, jog Aš esu Viešpats’.

²⁷ "Felly, fab dyn, llefara wrth du375? Israel a dywed wrthynt, 'Fel hyn y dywed yr Arglwydd DDUW: Yn hyn hefyd y bu i'ch hynafiaid fy nghablu a bod yn anffyddlon imi.

²⁷Todėl, žmogaus sūnau, kalbėk izraelitams ir sakyk jiems: ‘Taip sako Viešpats Dievas: ‘Jūsų tėvai piktžodžiavo ir paniekino mane.

²⁸ Pan ddeuthum � hwy i'r wlad yr oeddwn wedi tyngu y byddwn yn ei rhoi iddynt, a hwythau'n gweld bryn uchel neu bren deiliog, fe offryment aberthau yno a chyflwyno rhoddion a'm digiai; rhoddent yno eu harogldarth peraidd, a thywallt eu diodoffrwm.

²⁸Kai juos įvedžiau į kraštą, kurį, pakėlęs ranką, buvau prisiekęs jiems duoti, jie, pamatę aukštesnę kalvą arba šakotą medį, aukojo ten aukas ir nešė dovanas, sukeldami mano rūstybę’.

²⁹ Yna dywedais wrthynt, "Beth yw'r uchelfa hon yr ewch iddi?" A gelwir hi yn Bama hyd y dydd hwn.'

²⁹Aš juos klausiau: ‘Kokia tai aukštuma, į kurią einate?’ Iki šios dienos jos vardas Bama.

³⁰ "Am hynny, dywed wrth du375? Israel, 'Fel hyn y dywed yr Arglwydd DDUW: A ydych yn eich halogi eich hunain fel y gwnaeth eich hynafiaid, a phuteinio gyda'u heilunod atgas?

³⁰Todėl klausk izraelitų: ‘Ar jūs nesusitepę, kaip ir jūsų tėvai, bjauriais stabais?

³¹ Pan gyflwynwch eich rhoddion, a gwneud i'ch plant fynd trwy'r t�n, yr ydych yn eich halogi eich hunain �'ch holl eilunod hyd heddiw. Sut y gadawaf i chwi ymofyn � mi, du375? Israel? Cyn wired �'m bod yn fyw, medd yr Arglwydd DDUW, ni adawaf i chwi ymofyn � mi.

³¹Kai jūs aukojate aukas ir deginate vaikus, patys susitepate stabais iki šios dienos. Ar tad Aš turėčiau jums atsakyti? Kaip Aš gyvas, Aš neatsakysiu jums,­sako Viešpats Dievas.­

³² "'Yr ydych yn dweud, "Byddwn fel y cenhedloedd, fel pobloedd y gwledydd, yn addoli pren a charreg"; ond yn sicr ni ddigwydd yr hyn sydd yn eich meddwl.

³²Niekada neįvyks, kaip jūs manote ir sakote: ‘Kaip pagonys ir kitų kraštų tautos, taip ir mes tarnausime medžiui ir akmenims’.

³³ Cyn wired �'m bod yn fyw, medd yr Arglwydd DDUW, llywodraethaf drosoch � llaw gref, � braich estynedig ac � llid tywalltedig.

³³Kaip Aš gyvas,­sako Viešpats,­Aš valdysiu jus galinga ištiesta ranka, išliedamas savo rūstybę.

³⁴ Dof � chwi o blith y cenhedloedd, a'ch casglu o'r gwledydd lle gwasgarwyd chwi, � llaw gref, � braich estynedig ac � llid tywalltedig.

³⁴Aš išvesiu jus iš tautų, surinksiu iš kraštų, kur esate išsklaidyti, savo galinga ir ištiesta ranka ir išliedamas savo rūstybę.

³⁵ Dof � chwi i anialwch y cenhedloedd a'ch barnu yno wyneb yn wyneb.

³⁵Aš nuvesiu jus į tautų dykumą ir ten su jumis bylinėsiuosi veidas į veidą.

³⁶ Fel y bernais eich hynafiaid yn anialwch gwlad yr Aifft, felly y barnaf chwithau, medd yr Arglwydd DDUW.

³⁶Kaip bylinėjausi su jūsų tėvais Egipto šalies dykumoje, taip bylinėsiuosi su jumis.

³⁷ Gwnaf i chwi fynd heibio dan y wialen, a'ch dwyn i rwymyn y cyfamod.

³⁷Tada jus pervesiu po lazda ir įvesiu į sandoros ryšius.

³⁸ Fe garthaf o'ch plith y rhai sy'n gwrthryfela ac yn codi yn f'erbyn; er imi ddod � hwy o'r wlad lle maent yn aros, eto nid �nt i dir Israel. Yna byddwch yn gwybod mai myfi yw'r ARGLWYDD.'

³⁸Aš atskirsiu nuo jūsų maištininkus ir man nusikaltusius, išvesiu juos iš krašto, kuriame jie dabar svetimi, bet į Izraelio kraštą jie nesugrįš. Tada žinosite, kad Aš esu Viešpats’.

³⁹ "A chwithau, du375? Israel, fel hyn y dywed yr Arglwydd DDUW: Aed pob un ohonoch i addoli ei eilunod. Yna byddwch yn siu373?r o wrando arnaf fi, ac ni fyddwch yn halogi fy enw sanctaidd �'ch rhoddion ac �'ch eilunod.

³⁹Apie jus, izraelitai, Viešpats Dievas taip sako: ‘Kurie nenorite manęs klausyti, eikite ir tarnaukite savo stabams, bet mano šventojo vardo nebesutepkite savo aukomis ir stabais.

⁴⁰ Oherwydd ar fy mynydd sanctaidd, ar fynydd uchel Israel, medd yr Arglwydd DDUW, y bydd holl du375? Israel, a phob un sydd yn y wlad, yn fy addoli, ac yno y derbyniaf hwy. Yno y ceisiaf eich aberthau a'ch offrymau gorau, ynghyd �'ch holl aberthau sanctaidd.

⁴⁰Šventame mano kalne, Izraelio aukštame kalne, man tarnaus visas Izraelis. Ten Aš priimsiu juos ir pareikalausiu iš jūsų aukų, pirmavaisių ir pašvęstų daiktų.

⁴¹ Fe'ch derbyniaf chwi fel arogldarth peraidd, pan ddof � chwi allan o blith y cenhedloedd, a'ch casglu o'r gwledydd lle gwasgarwyd chwi, a sancteiddiaf fy hun ynoch chwi yng ngu373?ydd y cenhedloedd.

⁴¹Aš priimsiu jus ir malonų jūsų aukų kvapą, kai išvesiu jus iš tautų ir surinksiu iš kraštų, kur esate išsklaidyti, ir būsiu pašventintas jumyse pagonių akivaizdoje.

⁴² Yna byddwch yn gwybod mai myfi yw'r ARGLWYDD, pan ddof � chwi i dir Israel, y wlad y tyngais y byddwn yn ei rhoi i'ch hynafiaid.

⁴²Tada žinosite, kad Aš esu Viešpats, kai jus įvesiu į Izraelio kraštą, kurį prisiekiau duoti jūsų tėvams.

⁴³ Yno byddwch yn cofio eich ffyrdd, a'r holl bethau a wnaethoch i'ch halogi eich hunain, a byddwch yn eich cas�u eich hunain am yr holl ddrygioni a wnaethoch.

⁴³Ten atsiminsite savo kelius ir darbus, kuriais susitepėte, ir bjaurėsitės savęs dėl savo padarytų piktadarysčių.

⁴⁴ Yna byddwch yn gwybod mai myfi yw'r ARGLWYDD, pan fyddaf yn ymwneud � chwi er mwyn fy enw, ac nid yn �l eich ffyrdd drygionus a'ch gweithredoedd llygredig, O du375? Israel, medd yr Arglwydd DDUW."

⁴⁴Tada žinosite, kad Aš esu Viešpats, kai pasielgsiu su jumis dėl savo vardo, neatsižvelgdamas į jūsų nedorus kelius ir piktus darbus’ ”.

⁴⁵ Daeth gair yr ARGLWYDD ataf a dweud,

⁴⁵Viešpats kalbėjo man:

⁴⁶ "Fab dyn, tro dy wyneb i gyfeiriad Teman, a llefara i gyfeiriad y Negef; proffwyda yn erbyn tir coediog y Negef.

⁴⁶“Žmogaus sūnau, žiūrėk pietų pusėn, kalbėk ir pranašauk miškui pietų šalyje.

⁴⁷ Dywed wrth goedwig y de, 'Gwrando air yr ARGLWYDD. Fel hyn y dywed yr Arglwydd DDUW: Dyma fi'n cynnau t�n ynot, ac fe ysir dy holl goed, yr ir a'r crin fel ei gilydd. Ni ddiffoddir y fflam danllyd, ond fe losgir ganddi bob wyneb o'r de i'r gogledd.

⁴⁷Sakyk miškui pietuose: ‘Išgirsk Viešpaties žodį. Aš įžiebsiu ugnį ir sudeginsiu visus tavo žalius ir sausus medžius. Liepsnos neužges, kol visa bus sudeginta nuo pietų iki šiaurės.

⁴⁸ Bydd pawb yn gweld mai myfi'r ARGLWYDD a fu'n ei chynnau, ac nis diffoddir.'"

⁴⁸Tada visi matys, kad Aš, Viešpats, padegiau mišką, ir jis neužges’ ”.

⁴⁹ A dywedais, "Och! Fy Arglwydd DDUW, y maent yn dweud amdanaf, 'Onid llefaru damhegion y mae?'"

⁴⁹Tada aš atsiliepiau: “Ak, Viešpatie Dieve, jie sako apie mane: ‘Ar jis ne palyginimais kalba?’ ”