¹ Ar y dydd cyntaf o'r trydydd mis yn yr unfed flwyddyn ar ddeg, daeth gair yr ARGLWYDD ataf a dweud;

¹Vienuoliktaisiais metais, trečio mėnesio pirmą dieną, Viešpats kalbėjo man:

² "Fab dyn, dywed wrth Pharo brenin yr Aifft ac wrth ei finteioedd, 'I bwy yr wyt yn debyg yn dy fawredd?

²“Žmogaus sūnau, sakyk faraonui, Egipto karaliui, ir jo tautai: ‘Į ką tu panašus savo didybe?

³ Edrych ar Asyria; yr oedd fel cedrwydden yn Lebanon, ac iddi gangen brydferth yn bwrw cysgod dros y goedwig, yn tyfu'n uchel, a'i brig yn uwch na'r cangau trwchus.

³Štai Asirija buvo panaši į Libano kedrą: gražiomis šakomis, teikiančiomis pavėsį, aukštai išaugusį. Jo viršūnė buvo tarp storų šakų.

⁴ Yr oedd dyfroedd yn ei chyfnerthu a'r dyfnder yn peri iddi dyfu, a'u nentydd yn llifo o amgylch ei gwreiddiau, ac yn ffrydio'n aberoedd i holl goed y maes.

⁴Vanduo augino jį ir gelmė išaukštino jį, kai jos upės tekėjo apie jo šaknis ir upeliai drėkino visus krašto medžius.

⁵ Felly tyfodd yn uwch na holl goed y maes; yr oedd ei cheinciau'n ymestyn a'i changau'n lledaenu, am fod digon o ddu373?r yn y sianelau.

⁵Todėl jis išaugo aukštesnis už kitus krašto medžius. Jo šakos buvo ilgos ir jų padaugėjo dėl vandenų gausybės jam beaugant.

⁶ Yr oedd holl adar y nefoedd yn nythu yn ei cheinciau, a'r holl anifeiliaid gwylltion yn epilio dan ei changau, a'r holl genhedloedd mawrion yn byw yn ei chysgod.

⁶Ant šakų krovėsi lizdus padangių paukščiai, po jo šakomis laukiniai gyvuliai augino vaikus. Jo ūksmėje gyveno didelės tautos.

⁷ Yr oedd ei mawredd yn brydferth, a'i cheinciau'n ymestyn, oherwydd yr oedd ei gwreiddiau'n cyrraedd at ddigon o ddu373?r.

⁷Jis buvo puikus savo dydžiu ir šakomis, nes jo šaknys buvo prie gausių vandenų.

⁸ Ni allai cedrwydd o ardd Duw gystadlu � hi, ac nid oedd y pinwydd yn cymharu o ran ceinciau; nid oedd y ffawydd yn debyg iddi o ran cangau, ac ni allai'r un goeden o ardd Duw gystadlu � hi o ran prydferthwch.

⁸Kedrai Dievo sode negalėjo lygintis su juo, eglės neprilygo jo šakoms ir kaštonai­jo šakelėms. Nė vienas medis Dievo sode nebuvo lygus jam savo grožiu.

⁹ Gwneuthum hi'n brydferth � digon o ganghennau, nes bod holl goed Eden, gardd Duw, yn cenfigennu wrthi.

⁹Aš papuošiau jį šakų daugybe taip, kad visi Edeno medžiai, kurie buvo Dievo sode, pavydėjo jam’.

¹⁰ "'Felly, fel hyn y dywed yr Arglwydd DDUW: Oherwydd iddi dyfu'n uchel, gan godi ei phen yn uwch na'r cangau ac ymfalch�o yn ei huchder,

¹⁰Todėl taip sako Viešpats: ‘Kadangi jis pasikėlė į aukštybes ir jo viršūnė apsupta storų šakų, ir jo širdis išpuiko dėl aukštumo,

¹¹ rhoddais hi yn llaw rheolwr y cenhedloedd, iddo wneud � hi yn �l ei drygioni. Bwriais hi o'r neilltu.

¹¹todėl Aš atidaviau jį į stipriausio tarp tautų rankas. Jis tinkamai pasielgs su juo, nes Aš išvariau jį dėl jo nedorybių.

¹² Estroniaid, y greulonaf o'r cenhedloedd, a'i torrodd i lawr a'i gadael. Syrthiodd ei changhennau ar y mynyddoedd ac i'r holl ddyffrynnoedd; yr oedd ei changau wedi eu torri yn holl gilfachau'r tir; daeth holl genhedloedd y ddaear allan o'i chysgod a'i gadael.

¹²Žiaurūs svetimšaliai nukirto jį ir paliko. Kalnuose ir slėniuose krito jo šakos, sulūžusios šakelės guli prie uolų ir krašto vandenų. Visos žemės tautos pasitraukė iš jo pavėsio ir paliko jį.

¹³ Aeth holl adar y nefoedd i fyw ar ei boncyff, a'r holl anifeiliaid gwylltion i'w brigau.

¹³Ant jo kritusio kamieno nusileis padangių paukščiai, o per jo šakas lips krašto žvėrys.

¹⁴ Oherwydd hyn, nid yw'r holl goed eraill wrth y dyfroedd i dyfu'n uchel na chodi eu pennau'n uwch na'r cangau; nid ydynt, oherwydd bod digon o ddu373?r, i sefyll mor uchel; y maent i gyd wedi eu tynghedu i farwolaeth yn y tir isod, gyda meidrolion, ymhlith y rhai sy'n disgyn i'r pwll.

¹⁴Kad ateityje nė vienas medis nebesididžiuotų dėl savo aukštumo ir nebekeltų savo šakomis apsuptos viršūnės, nes visi turi mirti ir eiti į žemės gelmes kartu su žmonių vaikais, einančiais į duobę.

¹⁵ "'Fel hyn y dywed yr Arglwydd DDUW: Yn y dydd yr aed � hi i lawr i Sheol, gorchuddiais y dyfnder � galar drosti; ateliais ei hafonydd a dal yn �l ei digonedd o ddu373?r. O'i herwydd hi gwisgais Lebanon � phrudd-der, a chrinodd holl goed y maes.

¹⁵Tą dieną, kai jis nuėjo į mirusiųjų buveinę, sukėliau gedulą dėl jo, sulaikiau upes ir sustabdžiau vandenis. Libanas liūdėjo dėl jo ir krašto medžiai alpo.

¹⁶ Gwneuthum i'r cenhedloedd grynu gan su373?n ei chwymp, pan ddygais hi i lawr i Sheol gyda'r rhai sy'n disgyn i'r pwll; felly cysurir yn y tir isod holl goed Eden sy'n cael eu dyfrhau, y rhai gorau a mwyaf dewisol yn Lebanon.

¹⁶Man jį nustūmus į mirusiųjų buveinę, nuo jo kritimo trenksmo sudrebėjo tautos. Žemės gelmėse bus paguosti visi Edeno medžiai, Libano geriausi ir rinktiniai, kurie geria vandenį.

¹⁷ Aethant hwythau hefyd gyda hi i lawr i Sheol at y rhai a laddwyd �'r cleddyf; gwasgarwyd y rhai oedd yn byw yn ei chysgod ymhlith y cenhedloedd.

¹⁷Jie kartu su juo nuėjo į mirusiųjų buveinę, pas kardu nužudytuosius, taip pat ir jo sąjungininkai, kurie gyveno jo ūksmėje tarp tautų.

¹⁸ Prun o goed Eden sy'n debyg i ti mewn gogoniant a mawredd? Ond fe'th ddygir dithau hefyd gyda choed Eden i'r tir isod, a byddi'n gorwedd gyda'r dienwaededig a laddwyd �'r cleddyf. Dyna Pharo a'i holl finteioedd,' medd yr Arglwydd DDUW."

¹⁸Kas tau prilygsta šlove ir didybe tarp Edeno medžių? Tačiau su jais tu būsi nustumtas į mirusiųjų buveinę, gulėsi tarp neapipjaustytųjų kartu su nužudytaisiais. Taip bus faraonui ir visai jo daugybei,­sako Viešpats Dievas’ ”.