1 Oherwydd cysgod sydd gan y Gyfraith o'r pethau da sy'n dod, nid gwir ddelw y dirweddau hynny; ac ni all hi o gwbl, trwy'r un aberthau sy'n cael eu hoffrymu'n barhaus, flwyddyn ar �l blwyddyn, ddwyn yr addolwyr i berffeithrwydd am byth.
1Kadangi Įstatymas turi tiktai būsimųjų gėrybių šešėlį, o ne patį dalykų vaizdą, jis niekada negali tomis pačiomis aukomis, kurios kasmet vis aukojamos ir aukojamos, padaryti tobulus tuos, kurie artinasi.
2 Petasai hynny'n bosibl, oni fuasent wedi peidio � chael eu hoffrymu, gan na fuasai mwyach ymwybyddiaeth o bechodau gan addolwyr a oedd wedi eu puro un waith am byth?
2Argi tos aukos nesiliautų, jeigu aukotojai, vienąkart apvalyti, daugiau nebejaustų sąžinėje nuodėmių?
3 Ond y mae yn yr aberthau goff�d bob blwyddyn am bechodau;
3Priešingai: jos metai iš metų vis primena nuodėmes.
4 oherwydd y mae'n amhosibl i waed teirw a geifr dynnu ymaith bechodau.
4Juk neįmanoma, kad jaučių ir ožių kraujas panaikintų nuodėmes.
5 Dyna pam y mae ef, wrth ddod i'r byd, yn dweud: "Ni ddymunaist aberth ac offrwm, ond paratoaist gorff i mi.
5Todėl, ateidamas į pasaulį, Jis sako: “Aukų ir atnašų Tu nenorėjai, bet paruošei man kūną.
6 Poethoffrymau ac aberth dros bechod, nid ymhyfrydaist ynddynt.
6Tau nepatiko deginamosios atnašos ir aukos už nuodėmes.
7 Yna dywedais, 'Dyma fi wedi dod � y mae wedi ei ysgrifennu mewn rhol llyfr amdanaf � i wneud dy ewyllys di, O Dduw.'"
7Tuomet tariau: ‘Štai ateinu, kaip knygos rietime apie mane parašyta, vykdyti Tavo, o Dieve, valios!’ ”
8 Y mae'n dweud, i ddechrau, "Aberthau ac offrymau, a phoethoffrymau ac aberth dros bechod, ni ddymunaist mohonynt ac nid ymhyfrydaist ynddynt." Dyma'r union bethau a offrymir yn �l y Gyfraith.
8Anksčiau pasakęs: “Aukų ir atnašų, deginamųjų atnašų ir atnašų už nuodėmes Tu nenorėjai ir nemėgai”,jos aukojamos pagal Įstatymą,
9 Yna dywedodd, "Dyma fi wedi dod i wneud dy ewyllys di." Y mae'n diddymu'r peth cyntaf er mwyn sefydlu'r ail.
9paskui paskelbė: “Štai ateinu vykdyti Tavo, o Dieve, valios”. Jis panaikina viena, kad įtvirtintų kita.
10 Yn unol �'r ewyllys honno yr ydym wedi ein sancteiddio, trwy gorff Iesu Grist sydd wedi ei offrymu un waith am byth.
10Tos valios dėka esame Jėzaus Kristaus kūno auka vieną kartą pašventinti visiems laikams.
11 Y mae pob offeiriad yn sefyll beunydd yn gweini, ac yn offrymu'r un aberthau dro ar �l tro, aberthau na allant byth ddileu pechodau.
11Kiekvienas kunigas diena iš dienos tarnauja ir daug kartų aukoja tas pačias aukas, kurios niekada negali panaikinti nuodėmių.
12 Ond am hwn, wedi iddo offrymu un aberth dros bechodau am byth, eisteddodd ar ddeheulaw Duw,
12O šis, paaukojęs vienintelę auką už nuodėmes, amžiams atsisėdo Dievo dešinėje,
13 yn disgwyl bellach hyd oni osodir ei elynion yn droedfainc i'w draed.
13nuo tol laukdamas, kol Jo priešai bus patiesti tarsi pakojis po Jo kojų.
14 Oherwydd ag un offrwm y mae wedi perffeithio am byth y rhai a sancteiddir.
14Vienintele atnaša Jis amžiams padarė tobulus šventinamuosius.
15 Ac y mae'r Ysbryd Gl�n hefyd yn tystio wrthym; oherwydd wedi iddo ddweud:
15Tai mums liudija ir Šventoji Dvasia. Ji yra pasakiusi:
16 "Dyma'r cyfamod a wnaf � hwy ar �l y dyddiau hynny, medd yr Arglwydd; rhof fy nghyfreithiau yn eu calon, ac ysgrifennaf hwy ar eu meddwl",
16“Štai Sandora, kurią su jais sudarysiu, praslinkus anoms dienoms,sako Viešpats:Aš įdėsiu savo įstatymus į jų širdis ir juos įrašysiu jų mintyse,
17 y mae'n ychwanegu: "A'u pechodau a'u drwgweithredoedd, ni chofiaf mohonynt byth mwy."
17ir jų nuodėmių bei jų nedorybių daugiau nebeprisiminsiu”.
18 Yn awr, lle y ceir maddeuant am y pethau hyn, nid oes angen offrwm dros bechod mwyach.
18O kur jos atleistos, ten nebereikia atnašos už nuodėmę.
19 Felly, gyfeillion, gan fod gennym hyder i fynd i mewn i'r cysegr drwy waed Iesu,
19Taigi, broliai, galėdami drąsiai įeiti į Švenčiausiąją dėl Jėzaus kraujo
20 ar hyd ffordd newydd a byw y mae ef wedi ei hagor inni drwy'r llen, hynny yw, trwy ei gnawd ef;
20nauju ir gyvu keliu, kurį Jis atvėrė mums per uždangą, tai yra savąjį kūną,
21 a chan fod gennym offeiriad mawr ar du375? Dduw,
21ir turėdami didį Kunigą Dievo namams,
22 gadewch inni nes�u � chalon gywir, mewn llawn hyder ffydd, a'n calonnau wedi eu taenellu'n l�n oddi wrth gydwybod ddrwg, a'n cyrff wedi eu golchi � du373?r gl�n.
22artinkimės su tyra širdimi ir giliu, užtikrintu tikėjimu, apšlakstymu apvalę širdis nuo nešvarios sąžinės ir nuplovę kūną švariu vandeniu!
23 Gadewch inni ddal yn ddiwyro at gyffes ein gobaith, oherwydd y mae'r hwn a roddodd yr addewid yn ffyddlon.
23Išlaikykime nepajudinamą vilties išpažinimą, nes ištikimas Tas, kuris pažadėjo.
24 Gadewch inni ystyried sut y gallwn ennyn yn ein gilydd gariad a gweithredoedd da,
24Žiūrėkime vieni kitų, skatindami mylėti ir daryti gerus darbus.
25 heb gefnu ar ein cydgynulliad ein hunain, yn �l arfer rhai, ond annog ein gilydd, ac yn fwy felly yn gymaint �'ch bod yn gweld y Dydd yn dod yn agos.
25Neapleiskime savųjų susirinkimo, kaip kai kurie yra pratę, bet raginkime vieni kitus juo labiau, juo aiškiau regime besiartinančią dieną.
26 Oherwydd os ydym yn dal i bechu'n fwriadol ar �l inni dderbyn gwybodaeth am y gwirionedd, nid oes aberth dros bechodau i'w gael mwyach;
26Jeigu, pasiekę tiesos pažinimą, sąmoningai nusidedame, tada nebelieka aukos už nuodėmes,
27 dim ond rhyw ddisgwyl brawychus am farn, ac angerdd t�n a fydd yn difa'r gwrthwynebwyr.
27bet kažkoks baisus laukimas teismo ir liepsnojančio pykčio, kuris praris priešininkus.
28 Os bydd unrhyw un wedi diystyru Cyfraith Moses, caiff ei ladd yn ddidrugaredd ar air dau neu dri o dystion.
28Jei kas atstumia Mozės Įstatymą, tas be jokio pasigailėjimo turi mirti, dviem ar trims liudytojams paliudijus.
29 Ystyriwch gymaint llymach yw'r gosb a fernir yn haeddiant i'r hwn sydd wedi mathru Mab Duw, ac wedi cyfrif yn halogedig waed y cyfamod y cafodd ei sancteiddio drwyddo, ac wedi difenwi Ysbryd grasol Duw.
29Tik pagalvokite: kaip dar sunkesnės bausmės nusipelnys tas, kuris sutrypė kojomis Dievo Sūnų, nešventu palaikė Sandoros kraują, kuriuo buvo pašventintas, ir įžeidė malonės Dvasią!
30 Oherwydd fe wyddom pwy a ddywedodd: "Myfi piau dial, myfi a dalaf yn �l"; ac eto: "Bydd yr Arglwydd yn barnu ei bobl."
30Juk pažįstame Tą, kuris pasakė: “Mano kerštas, Aš atsilyginsiu, sako Viešpats”. Ir vėl: “Viešpats teis savo tautą”.
31 Peth dychrynllyd yw syrthio i ddwylo'r Duw byw.
31Baisu pakliūti į gyvojo Dievo rankas!
32 Cofiwch y dyddiau gynt pan fu i chwi, wedi eich goleuo, sefyll yn gadarn yng ngornest fawr eich cystuddiau:
32Prisiminkite ankstesnes dienas, kada jūs apšviesti ištvėrėte didelę kentėjimų kovą,
33 weithiau, yn eich gwaradwydd a'ch cystuddiau, yn cael eich gwneud yn sioe i'r cyhoedd, ac weithiau yn gymdeithion i'r rhai oedd yn cael eu trin felly.
33tiek patys išstatyti viešam reginiui su paniekinimais ir smurtu, tiek būdami dalininkai tų, su kuriais buvo taip elgiamasi.
34 Oherwydd cyd-ddioddefasoch �'r carcharorion, a derbyniasoch mewn llawenydd ysbeilio'ch meddiannau, gan wybod fod meddiant rhagorach ac arhosol yn eiddo i chwi.
34Jūs užjautėte mane, kalinį, ir linksmai sutikote savo turto išplėšimą, žinodami, jog turite danguje geresnį ir išliekantį turtą.
35 Peidiwch felly � thaflu eich hyder i ffwrdd, gan fod gwobr fawr yn perthyn iddo.
35Tad nepameskite savo pasitikėjimo, už kurį skirtas didelis atlygis!
36 Y mae angen dyfalbarhad arnoch i gyflawni ewyllys Duw a chymryd meddiant o'r hyn a addawyd.
36Taip, reikia jums ištvermės, kad, įvykdę Dievo valią, gautumėte, kas pažadėta.
37 Oherwydd, yng ngeiriau'r Ysgrythur: "Ymhen ennyd, ennyd bach, fe ddaw yr hwn sydd i ddod, a heb oedi;
37Nes “dar trumpa, trumpa valandėlė, ir ateis Tas, kuris turi ateiti, ir neužtruks.
38 ond fe gaiff fy un cyfiawn i fyw trwy ffydd, ac os cilia'n �l, ni bydd fy enaid yn ymhyfrydu ynddo."
38Bet teisusis gyvens tikėjimu, ir, jeigu jis atsitrauktų, mano siela juo nebesigėrės”.
39 Eithr nid pobl y cilio'n �l i ddistryw ydym ni, ond pobl � ffydd sy'n mynd i feddiannu bywyd.
39Tačiau mes nesame tie, kurie atsitraukia savo pražūčiai, bet tie, kurie tiki, kad išgelbėtume sielą.