¹ Pan lefarai Effraim byddai dychryn; yr oedd yn ddyrchafedig yn Israel; ond pan bechodd gyda Baal, bu farw.

¹Kai Efraimas kalbėjo drebėdamas, jis iškilo Izraelyje, o kai nusikalto Baalu­mirė.

² Ac yn awr y maent yn pechu ychwaneg; gwn�nt iddynt eu hunain ddelw dawdd, eilunod cywrain o arian, y cyfan yn waith crefftwyr. "Aberthwch i'r rhai hyn," meddant. Pobl yn cusanu lloi!

²Dabar jie nusideda dar labiau: lieja sidabrinius atvaizdus, stabus pagal savo sugebėjimus. Tai yra amatininkų darbas. Jie ragina: “Žmonės, kurie aukoja, tebučiuoja veršius!”

³ Felly byddant fel tarth y bore, ac fel gwlith yn codi'n gyflym, fel us yn chwyrl�o o'r llawr dyrnu, ac fel mwg trwy hollt.

³Todėl jie bus kaip rytmečio migla, kaip rasa, kuri anksti pranyksta, kaip pelai, nupučiami nuo klojimo, arba dūmai iš kamino.

⁴ "Myfi yw'r ARGLWYDD dy Dduw, a'th ddygodd o wlad yr Aifft; nid adwaenit Dduw heblaw myfi, ac nid oedd achubydd ond myfi.

⁴“Aš esu Viešpats, tavo Dievas nuo dienų Egipto krašte. Tu nepažinsi kito dievo, tik mane, nes be manęs nėra gelbėtojo.

⁵ Gofelais amdanat yn yr anialwch, yn nhir sychder.

⁵Aš pažinau tave dykumoje, išdžiūvusioje žemėje.

⁶ Dan fy ngofal cawsant ddigon; fe'u llanwyd, a dyrchafodd eu calon; felly yr anghofiwyd fi.

⁶Kai jie prasigyveno ir pasisotino, jų širdis išpuiko, jie pamiršo mane.

⁷ Minnau, byddaf fel llew iddynt; llechaf fel llewpard ar ymyl y llwybr.

⁷Aš būsiu jiems kaip liūtas, kaip šalia kelio tykojantis leopardas.

⁸ Syrthiaf arnynt fel arth wedi colli ei chenawon, rhwygaf gnawd eu mynwes, ac yno traflyncaf hwy fel llew, fel y llarpia anifail gwyllt hwy.

⁸Aš juos užpulsiu kaip lokė, netekusi jauniklių, ir draskysiu jų krūtines. Ten surysiu juos kaip liūtas, sudraskysiu kaip laukiniai žvėrys.

⁹ "Pan ddinistriaf di, O Israel, pwy fydd dy gynorthwywr?

⁹Izraeli, tu sunaikinai save, nes tik manyje tavo pagalba.

¹⁰ Ble yn awr mae dy frenin, i'th achub yn dy holl ddinasoedd, a'th farnwyr, y dywedaist amdanynt, 'Dyro inni frenin a thywysogion'?

¹⁰Kur yra tavo karalius, kuris tave išgelbėtų? Kur tavo teisėjai, apie kuriuos sakei: ‘Duok man karalių ir kunigaikščių’?

¹¹ Rhoddais iti frenin yn fy nig, ac fe'i dygais ymaith yn fy nghynddaredd.

¹¹Aš tau daviau karalių supykęs ir atėmiau jį užsirūstinęs.

¹² Rhwymwyd drygioni Effraim, a storiwyd ei bechod.

¹²Efraimo kaltė surišta, jo nuodėmė paslėpta.

¹³ Pan ddaw poenau esgor, am mai plentyn anghall ydyw, ni esyd ei hun yn yr amser ym man yr esgor.

¹³Jis yra lyg neišmintingas sūnus­atėjus laikui gimti, jis neturėtų laukti.

¹⁴ "A waredaf hwy o Sheol? A achubaf hwy rhag angau? O angau, ble mae dy bl�u? O afael Sheol, ble mae dy ddinistr? Cuddiwyd trugaredd oddi wrth fy llygaid.

¹⁴Aš išpirksiu juos iš mirusiųjų buveinės galios, išgelbėsiu nuo mirties. Mirtie, Aš būsiu tavo galas, mirusiųjų buveine, Aš būsiu tavo sunaikinimas. Gailestis bus paslėptas nuo mano akių.

¹⁵ "Yn wir yr oedd yn dwyn ffrwyth ymysg brodyr, ond daw dwyreinwynt, gwynt yr ARGLWYDD, yn codi o'r anialwch; � ei ffynnon yn hesb, a sychir ei bydew; dinoetha ei drysordy o'i holl ddarnau gwerthfawr.

¹⁵Nors jis klestės tarp savo brolių, pakils Viešpaties vėjas iš rytų, iš dykumos, išdžiovins versmes ir šaltinius, išplėš turtus ir visus brangius indus.

¹⁶ Bydd Samaria yn euog, am iddi wrthryfela yn erbyn ei Duw; syrthiant wrth y cleddyf, dryllir eu rhai bychain yn chwilfriw, a rhwygir eu rhai beichiog yn agored."

¹⁶Samarija kentės už tai, kad maištavo prieš savo Dievą. Jie žus nuo kardo, jos kūdikius sutraiškys, nėščias moteris perskros”.