¹ "Dywedwch wrth eich brodyr, 'Fy-mhobl', ac wrth eich chwiorydd, 'Cafodd-drugaredd'.

¹“Vadinkite savo brolius ‘Mano tauta’ ir savo seseris ‘Ta, kurios pagailėjo’.

² Plediwch �'ch mam, plediwch � onid yw'n wraig i mi, a minnau'n u373?r iddi hi? � ar iddi symud ei phuteindra o'i hwyneb, a'i godineb oddi rhwng ei bronnau.

²Darykite teismą savo motinai, teiskite ją, nes ji ne mano žmona ir Aš ne jos vyras! Teatsisako ji paleistuvystės ir svetimavimo,

³ Onid e, byddaf yn ei diosg yn noeth a'i gosod fel ar ddydd ei geni, a'i gwneud fel anialwch a'i gosod fel tir sych, a'i lladd � syched;

³kad nenurengčiau jos nuogai ir nepastatyčiau tokios, kokia ji buvo tą dieną, kai gimė, kad nepadaryčiau jos panašios į dykumą, į išdžiūvusią žemę, ir nenumarinčiau jos troškuliu.

⁴ ni wnaf drugaredd �'i phlant, am eu bod yn blant puteindra.

⁴Nepasigailėsiu ir jos vaikų, nes jie paleistuvystės vaikai.

⁵ Oherwydd i'w mam buteinio, ac i'r hon a'u cariodd ymddwyn yn waradwyddus, a dweud, 'Af ar �l fy nghariadon, sy'n rhoi imi fy mara a'm du373?r, fy ngwl�n a'm llin, fy olew a'm diod' �

⁵Jų motina elgėsi begėdiškai. Ji sakė: ‘Aš seksiu savo meilužius, duodančius man duonos, vandens, vilnų, linų, aliejaus ir gėrimų’.

⁶ am hynny, caeaf ei ffordd � drain, a gosodaf rwystr rhag iddi gael ei llwybrau.

⁶Aš užtversiu jos kelią erškėčiais, pastatysiu sieną, kad ji neberastų savo takų.

⁷ Fe ymlid ei chariadon heb eu dal, fe'u cais heb eu cael; yna dywed, 'Dychwelaf at y gu373?r oedd gennyf, gan ei bod yn well arnaf y pryd hwnnw nag yn awr.'

⁷Ji bėgs paskui savo meilužius, bet jų nepavys, ji ieškos jų, bet nesuras. Tada ji sakys: ‘Grįšiu pas savo pirmąjį vyrą, nes pas Jį man buvo geriau negu dabar’.

⁸ Ond ni u373?yr hi mai myfi a roddodd iddi u375?d a gwin ac olew, ac amlhau iddi arian ac aur, pethau a roesant hwy i Baal.

⁸Ji nesuprato, kad Aš jai daviau javų, vyno, aliejaus ir parūpinau daug sidabro bei aukso, kurį ji panaudojo Baalui!

⁹ Felly, cymeraf yn �l fy u375?d yn ei bryd a'm gwin yn ei dymor; dygaf ymaith fy ngwl�n a'm llin, a guddiai ei noethni.

⁹Todėl Aš sugrįšiu ir atimsiu iš jos javus jų metu, vyną jo metu ir vilnas bei linus, kuriais ji dengė savo kūną.

¹⁰ Yn awr, dinoethaf ei gwarth gerbron ei chariadon, ac ni fyn yr un ohonynt ei chipio o'm llaw.

¹⁰Dabar Aš atidengsiu jos gėdą meilužių akyse, ir niekas jos neišgelbės iš mano rankos.

¹¹ Rhof derfyn ar ei holl lawenydd, ei gwyliau, ei newydd-loerau, ei Sabothau a'i gwyliau sefydlog.

¹¹Padarysiu galą jos džiaugsmui, puotoms, sabatams, jauno mėnulio ir metinėms šventėms.

¹² Difethaf ei gwinwydd a'i ffigyswydd, y dywedodd amdanynt, 'Dyma fy nh�l, a roes fy nghariadon i mi.' Gwnaf hwy'n goedwig, a bydd yr anifeiliaid gwylltion yn eu difa.

¹²Aš sunaikinsiu jos vynmedžius ir figmedžius, apie kuriuos ji kalbėjo: ‘Tai mano meilužių duotas užmokestis’. Aš tuos sodus paversiu mišku, juose ganysis laukiniai žvėrys.

¹³ Cosbaf hi am ddyddiau gu373?yl y Baalim, pan losgodd arogldarth iddynt, a gwisgo'i modrwy a'i haddurn, a mynd ar �l ei chariadon a'm hanghofio i," medd yr ARGLWYDD.

¹³Bausiu ją dėl švenčių Baalams, nes ji smilkydavo jiems, dabindavosi auskarais ir papuošalais, sekdavo paskui meilužius, o mane pamiršdavo”,­sako Viešpats.

¹⁴ "Am hynny, wele, fe'i denaf; af � hi i'r anialwch, a siarad yn dyner wrthi.

¹⁴“Aš ją viliosiu, išvesiu į dykumą ir paguosiu ją.

¹⁵ Rhof iddi yno ei gwinllannoedd, a bydd dyffryn Achor yn ddrws gobaith. Yno fe ymetyb hi fel yn nyddiau ei hieuenctid, fel yn y dydd y daeth i fyny o wlad yr Aifft.

¹⁵Aš ten jai duosiu vynuogynus ir Achoro slėnį­vilties vartus. Ji giedos ten kaip jaunystėje, kaip išėjusi iš Egipto krašto.

¹⁶ "Yn y dydd hwnnw," medd yr ARGLWYDD, "gelwi fi 'Fy ngu373?r', ac ni'm gelwi mwyach 'Fy Baal';

¹⁶Tą dieną,­sako Viešpats,­tu vadinsi mane savo vyru, ir nebevadinsi savo šeimininku.

¹⁷ symudaf ymaith enwau'r Baalim o'i genau, ac ni chofir hwy mwy wrth eu henwau.

¹⁷Aš pašalinsiu Baalų vardus iš jos burnos, ir ji nebeminės jų.

¹⁸ Yn y dydd hwnnw gwnaf i ti gyfamod �'r anifeiliaid gwylltion, ac adar yr awyr ac ymlusgiaid y ddaear; symudaf o'r tir y bwa, y cleddyf, a rhyfel, a gwnaf i ti orffwyso mewn diogelwch.

¹⁸Tuomet padarysiu sandorą su lauko žvėrimis, padangių paukščiais ir žemės ropliais; karą, lanką ir kardą pašalinsiu iš krašto ir leisiu jiems saugiai gyventi.

¹⁹ Fe'th ddywedd�af � mi fy hun dros byth; fe'th ddywedd�af � mi mewn cyfiawnder a barn, mewn cariad a thrugaredd.

¹⁹Aš susižadėsiu su tavimi amžiams, susižadėsiu teisume ir teisingume, malonėje ir gailestingume.

²⁰ Fe'th ddywedd�af � mi mewn ffyddlondeb, a byddi'n adnabod yr ARGLWYDD.

²⁰Susižadėsiu su tavimi ištikimybėje, ir tu pažinsi Viešpatį.

²¹ "Yn y dydd hwnnw," medd yr ARGLWYDD, "atebaf y nef, ac etyb hithau y ddaear;

²¹Tą dieną Aš išgirsiu,­sako Viešpats.­Aš išgirsiu dangus ir jie išgirs žemę.

²² etyb y ddaear yr u375?d, y gwin a'r olew, ac atebant hwythau Jesreel;

²²Žemė išgirs javus, vyną ir aliejų, ir šie išgirs Jezrahelį.

²³ ac fe'i heuaf i mi fy hun yn y tir. Gwnaf drugaredd � Lo-ruhama; dywedaf wrth Lo-ammi, 'Fy mhobl wyt ti', a dywed yntau, 'Fy Nuw'."

²³Aš ją pasėsiu sau tame krašte, pasigailėsiu tos, kurios nebuvo pasigailėta ir sakysiu ne savo tautai: ‘Tu mano tauta’, o jie atsakys: ‘Tu mano Dievas’ ”.