1 " Pan ddymunaf adfer llwyddiant fy mhobl ac iach�u Israel, datguddir camwedd Effraim a drygioni Samaria, oherwydd y maent yn ymddwyn yn ffals; y mae lleidr yn torri i mewn, ysbeiliwr yn anrheithio ar y stryd.
1“Kai norėjau pagydyti Izraelį, paaiškėjo Efraimo kaltė ir Samarijos nedorybės. Jie apgaudinėja, vagys įsilaužia į namus, plėšikų gaujos plėšia gatvėse.
2 Nid ydynt yn ystyried fy mod yn cofio'u holl ddrygioni; y mae eu gweithredoedd yn gylch o'u cwmpas, y maent yn awr ger fy mron.
2Jie nepagalvoja, kad Aš prisimenu jų nedorybes! Dabar jų darbai apsupo juos, jie visi yra mano akivaizdoje.
3 Y maent yn llawenychu'r brenin �'u drygioni, a'r tywysogion �'u celwyddau.
3Jų nedorybėmis džiaugiasi karalius, jų apgaulėmiskunigaikščiai.
4 Y mae pawb ohonynt yn odinebwyr fel ffwrn a daniwyd gan bobydd, nad oes angen ei chyffwrdd o dyliniad y toes nes iddo godi.
4Jie visi yra svetimautojai kaip pakūrenta krosnis, kurios nebereikia kurstyti nuo tešlos įmaišymo iki iškilimo.
5 Ar ddydd gu373?yl ein brenin clafychodd y tywysogion gan effaith gwin; estynnodd yntau ei law gyda'r gwatwarwyr.
5Karaliaus dieną kunigaikščiai susirgo nuo vyno, jis ištiesė ranką akiplėšoms.
6 Fel ffwrn y mae eu calon yn llosgi gan ddichell; ar hyd y nos bydd eu dicter yn mud losgi; yn y bore bydd yn cynnau fel fflamau t�n.
6Jų širdys paruoštos kaip krosniskepėjas miega naktį, o rytą ugnis įsiliepsnoja.
7 Y mae pawb ohonynt yn boeth fel ffwrn, ac ysant eu barnwyr; syrthiodd eu holl frenhinoedd, ac ni eilw yr un ohonynt arnaf.
7Jie visi, įkaitę kaip krosnis, prarijo savo teisėjus. Visi jų karaliai krito, bet nė vienas tarp jų nesišaukia manęs.
8 "Y mae Effraim wedi ymgymysgu �'r cenhedloedd; y mae Effraim fel teisen heb ei throi.
8Efraimas maišosi su tautomis! Jis yra lyg neapverstas paplotis.
9 Y mae estroniaid yn ysu ei nerth, ac yntau heb wybod; lledodd penwynni drosto, ac yntau heb wybod.
9Svetimšaliai suėdė jo jėgą, bet jis to nepastebėjo; plaukai jam pražilo, bet jis to nežinojo.
10 Y mae balchder Israel yn tystio yn ei erbyn; eto ni ddychwelant at yr ARGLWYDD eu Duw, ac ni cheisiant ef, er hyn i gyd.
10Izraelio išdidumas liudija prieš jį patį. Bet jie vis dėlto nesugrįžta pas Viešpatį, savo Dievą, ir neieško Jo.
11 "Y mae Effraim fel colomen, yn ff�l a diddeall; galwant ar yr Aifft, �nt i Asyria.
11Efraimas elgiasi kaip kvailas balandis: tai šaukiasi Egipto, tai bėga į Asiriją.
12 Fel yr �nt, lledaf fy rhwyd drostynt, a'u dwyn i lawr fel adar yr awyr; fe'u cosbaf fel rhybudd cyhoeddus.
12Jiems einant, Aš ištiesiu tinkląkaip padangių paukščius juos pagausiu; bausiu juos, kaip esu jiems sakęs.
13 Gwae hwy am grwydro oddi wrthyf! Distryw arnynt am wrthryfela yn f'erbyn! Gwaredwn hwy, ond dywedant gelwydd amdanaf.
13Vargas jiems, nes jie pasitraukė nuo manęs! Sunaikinimas jiems, nes jie sukilo prieš mane! Aš išpirkau juos, bet jie kalbėjo melą.
14 "Ni lefant o ddifrif arnaf, ond dolefant ar eu gwelyau; am u375?d a gwin fe'u hanafant eu hunain, gwrthryfelant yn f'erbyn.
14Jie nesišaukė manęs nuoširdžiai, kai dejavo savo guoliuose. Dėl javų ir vyno jie susirinko, bet prieš mane maištavo.
15 Er i mi eu dysgu a nerthu eu breichiau, eto dyfeisiant ddrwg yn f'erbyn.
15Nors Aš juos mokiau ir stiprinau, tačiau jie piktu man atlygindavo.
16 Tr�nt yn �l heb lwyddo; y maent fel bwa twyllodrus; syrth eu penaethiaid �'r cleddyf oherwydd haerllugrwydd eu tafodau. Dyma'u dirmyg yng ngwlad yr Aifft.
16Jie kreipėsi, bet ne į Aukščiausiąjį, jie kaip netikras ginklas. Jų kunigaikščiai žus nuo kardo dėl jų akiplėšiškumo, Egipto žemė tyčiosis iš jų”.