¹ Gwae'r rhai a wn�nt ddeddfau anghyfiawn a deddfu gormes yn ddi-baid;

¹Vargas tiems, kurie leidžia neteisingus įstatymus ir užrašo neteisėtus sprendimus,

² i droi'r tlodion oddi wrth farn, ac amddifadu'r anghenus o blith fy mhobl o'u hawliau; i wneud gweddwon yn ysbail iddynt a'r rhai amddifad yn anrhaith.

²kad pašalintų beturtį iš teismo ir paniekintų mano tautos vargšų teises, kad našlės taptų jų grobiu ir galėtų apiplėšti našlaičius.

³ Beth a wnewch yn nydd y dial, yn y dinistr a ddaw o bell? At bwy y ffowch am help? Ple y gadewch eich cyfoeth,

³Ką jūs darysite aplankymo dieną, kai nelaimės jus užklups? Pas ką bėgsite ieškoti pagalbos, kur paliksite savo turtus?

⁴ i osgoi crymu ymhlith y carcharorion a syrthio ymhlith y lladdedigion? Er hynny, ni throdd ei lid ef, ac y mae'n dal i estyn allan ei law.

⁴Be manęs jie pateks į nelaisvę, žus nuo kardo. Dėl viso to Jo rūstybė dar neatsileido, Jo ranka dar pakelta.

⁵ "Gwae Asyria, gwialen fy llid; hi yw ffon fy nigofaint.

⁵Vargas Asirijai, mano rūstybės rykštei ir lazdai.

⁶ Anfonaf hi yn erbyn cenedl annuwiol, a rhof orchymyn iddi yn erbyn pobl fy nicter, i gymryd ysbail ac i anrheithio, a'u mathru dan draed fel baw'r heolydd.

⁶Aš ją pasiųsiu prieš veidmainių tautą, prieš savo rūstybės žmones ją nukreipsiu, įsakysiu plėšti, grobti ir mindyti ją kaip gatvių purvą.

⁷ Ond nid yw hi'n amcanu fel hyn, ac nid yw'n bwriadu felly; canys y mae ei bryd ar ddifetha a thorri ymaith genhedloedd lawer.

⁷Bet ji ne taip galvoja: ji svajoja sunaikinti daug tautų.

⁸ Fe ddywed, 'Onid yw fy swyddogion i gyd yn frenhinoedd?

⁸Ji sako: “Ar mano valdovai nėra karaliai?

⁹ Onid yw Calno fel Carchemis, a Hamath fel Arpad, a Samaria fel Damascus?'

⁹Ar Kalnė ne kaip Karkemišas? Ar Hamatas ne kaip Arpadas? Ar Samarija ne kaip Damaskas?

¹⁰ Fel yr estynnais fy llaw hyd at deyrnasoedd eilunod, a oedd �'u delwau'n amlach na rhai Jerwsalem a Samaria,

¹⁰Ar mano ranka nepasiekė stabmeldžių karalysčių, kurių stabų buvo daugiau negu Jeruzalėje ir Samarijoje?

¹¹ ac fel y gwneuthum i Samaria ac i'w delwau hi, oni wnaf felly hefyd i Jerwsalem a'i heilunod?"

¹¹Argi negaliu padaryti Jeruzalei ir jos stabams, kaip padariau Samarijai ir jos stabams?”

¹² Pan orffen yr ARGLWYDD ei holl waith ar Fynydd Seion a Jerwsalem, fe gosba ymffrost trahaus brenin Asyria a hunanhyder ei ysbryd am iddo ddweud,

¹²Todėl, kai Viešpats užbaigs savo darbą Siono kalne ir Jeruzalėje, Jis nubaus pasipūtusį Asirijos karalių, jo išdidžiai pakeltas akis.

¹³ "Yn fy nerth fy hun y gwneuthum hyn, a thrwy fy noethineb, pan oeddwn yn cynllunio. Symudais ffiniau cenhedloedd, ysbeiliais eu trysorau; fel tarw bwriais i lawr y trigolion.

¹³Nes jis sako: “Aš tai padariau savo galia, savo išmintimi tai pasiekiau. Aš panaikinau tautų ribas, išplėšiau jų turtus, kaip karžygys pažeminau jų gyventojus.

¹⁴ Cefais hyd i gyfoeth y bobl fel nyth; ac fel y bydd dyn yn casglu wyau wedi eu gadael, felly y cesglais innau bob gwlad ynghyd; nid oedd adain yn symud na phig yn agor i glochdar."

¹⁴Mano ranka surado tautų turtus kaip lizdus, kaip surenka paliktus kiaušinius, taip surinkau visą žemę. Nė vienas nepajudino sparno, nepravėrė snapo ir nesučirškė”.

¹⁵ A ymffrostia'r fwyell yn erbyn y cymynwr? A ymfawryga'r llif yn erbyn yr hwn a'i tyn? Fel pe bai gwialen yn ysgwyd yr un sy'n ei chwifio, neu ffon yn trin un nad yw'n bren!

¹⁵Ar kirvis giriasi prieš tą, kuris juo kerta? Ar pjūklas didžiuojasi prieš tą, kuris jį traukia? Ar lazda pakyla prieš tą, kas nėra medis? Ar rykštė plaka tą, kuris ją laiko?

¹⁶ Am hynny bydd yr Arglwydd, ARGLWYDD y Lluoedd, yn anfon clefyd i nychu ei ryfelwyr praff, a than ei ogoniant fe gyfyd twymyn fel llosgiad t�n.

¹⁶Viešpats, kareivijų Dievas, užleis sunkias ligas ant jo riebiųjų ir jo garbę sunaikins lyg ugnimi.

¹⁷ Bydd Goleuni Israel yn d�n a'i Un Sanctaidd yn fflam; fe lysg ac fe ysa ei ddrain a'i fieri mewn un dydd.

¹⁷Izraelio Šviesa taps ugnimi, jo Šventasis­liepsna. Per vieną dieną Jis sudegins ir sunaikins usnis ir erškėčius.

¹⁸ Fe ddifoda ogoniant ei goedwig a'i ddoldir, fel claf yn nychu, yn enaid a chorff.

¹⁸Jis sunaikins jo miško garbę ir sodo sielą bei kūną. Jie sunyks kaip sunkiai sergantis ligonis.

¹⁹ A bydd gweddill prennau ei goedwig mor brin nes y bydd plentyn yn gallu eu cyfrif.

¹⁹Jo miško medžių taip maža beliks, kad vaikas galės juos suskaičiuoti.

²⁰ Yn y dydd hwnnw ni fydd gweddill Israel, a'r rhai a ddihangodd yn nhu375? Jacob, yn pwyso bellach ar yr un a'u trawodd; ond pwysant yn llwyr ar yr ARGLWYDD, Sanct Israel.

²⁰Tuomet Izraelio ir Jokūbo namų likutis nebesirems juos nugalėjusiais, bet tiesoje vilsis Viešpačiu, Izraelio Šventuoju.

²¹ Bydd gweddill yn dychwel, gweddill Jacob, at Dduw sydd yn gadarn.

²¹Jokūbo likutis sugrįš prie galingojo Dievo.

²² Canys, er i'th bobl Israel fod fel tywod y m�r, gweddill yn unig fydd yn dychwel. Cyhoeddwyd dinistr, yn gorlifo mewn cyfiawnder.

²²Izraeli, jei tavo tauta ir būtų gausi kaip pajūrio smiltys, tik likutis sugrįš. Sunaikinimas numatytas ir pelnytai užplūs.

²³ Canys bydd yr Arglwydd, ARGLWYDD y Lluoedd, yn gwneud dinistr terfynol yng nghanol yr holl ddaear.

²³Viešpats, kareivijų Dievas, įvykdys numatytą sunaikinimą visoje žemėje.

²⁴ Am hynny, fel hyn y dywed yr Arglwydd, ARGLWYDD y Lluoedd: "Fy mhobl, sy'n preswylio yn Seion, paid ag ofni rhag yr Asyriaid, er iddynt dy guro � gwialen, a chodi eu ffon yn dy erbyn fel y gwnaeth yr Eifftiaid.

²⁴Todėl Viešpats, kareivijų Dievas, taip sako: “Mano tauta, gyvenanti Sione, neišsigąsk asirų, kai jie plaks tave rykštėmis ir muš lazdomis kaip egiptiečiai.

²⁵ Canys ymhen ychydig bach fe dderfydd fy llid, a bydd fy nigofaint yn troi i'w difetha hwy.

²⁵Nes dar trumpa valandėlė, ir mano rūstybė bei pyktis pasibaigs jų sunaikinimu”.

²⁶ A bydd ARGLWYDD y Lluoedd yn ysgwyd chwip yn eu herbyn, fel y gwnaeth yn lladdfa Midian wrth garreg Oreb, ac yn codi ei wialen dros y m�r fel y cododd hi dros yr Aifft."

²⁶Tada kareivijų Viešpats pakels prieš juos rimbą ir smogs jiems, kaip smogė Midjanui prie Orebo uolos. Jis išties savo lazdą virš jūros, kaip tai padarė Egipte.

²⁷ Yn y dydd hwnnw symudir ei faich oddi ar dy ysgwydd, a dryllio'i iau oddi ar dy war. Esgynnodd o Rimmon,

²⁷Tą dieną jų našta bus pašalinta nuo tavo pečių ir jungas nuo tavo kaklo, ir patepimas sudaužys jungą.

²⁸ daeth at Aiath, tramwyodd drwy Migron, rhoddodd ei gelfi i'w cadw yn Michmas;

²⁸Jie pakilo iš Rimono, atžygiavo į Ajatą pro Migroną ir paliko atsargas Michmaše.

²⁹ aethant dros Maabara ac aros dros nos yn Geba. Dychrynodd Rama, arswydodd Gibea Saul.

²⁹Jie perėjo tarpeklį, Geboje nakvojo. Rama dreba, Sauliaus Gibėja išbėgiojo.

³⁰ Bloeddia'n groch, Bath�galim; gwrando arni, Lais; ateb hi, Anathoth.

³⁰Šauk balsiai, Galimų dukra! Teišgirsta tave Laišoje, vargšas Anatote.

³¹ Y mae Madmena ar ffo, a phobl Gebim yn chwilio am nodded.

³¹Madmena ištuštėjo, Gebimų gyventojai ieško išsigelbėjimo.

³² Heddiw y mae'n sefyll yn Nob, ac yn cau ei ddwrn yn erbyn mynydd merch Seion, bryn Jerwsalem.

³²Dar šiandien jie pasieks Nobą, pakels grasinantį kumštį prieš Siono dukterį, prieš Jeruzalės aukštumą.

³³ Wele yr Arglwydd, ARGLWYDD y Lluoedd, yn cymynu'r prennau yn frawychus; torrir ymaith y rhai talgryf, a chwympir y rhai uchel.

³³Štai Viešpats, kareivijų Dievas, nulauš su triukšmu šakas, aukštai iškilusius nukirs, aukštieji bus pažeminti,

³⁴ Tyr � bwyell lwyni'r goedwig, a syrth Lebanon a'i choed cadarn.

³⁴miško tankumynus iškapos kirviu, Libanas kris nuo Galingojo.