1 Yn y dyddiau hynny aeth Heseceia'n glaf hyd farw, a daeth y proffwyd Eseia fab Amos ato a dweud, "Fel hyn y dywed yr ARGLWYDD: 'Trefna dy du375?, oherwydd 'Rwyt ar fin marw; ni fyddi fyw.'"
1Tomis dienomis Ezekijas mirtinai susirgo. Pas jį atėjo pranašas Izaijas, Amoco sūnus, ir jam tarė: “Taip sako Viešpats: ‘Sutvarkyk savo namus, nes tu nebepasveiksi, bet mirsi’ ”.
2 Troes Heseceia ei wyneb at y pared a gwedd�o ar yr ARGLWYDD,
2Ezekijas nusigręžė į sieną ir meldėsi:
3 a dweud, "O ARGLWYDD, cofia fel yr oeddwn yn rhodio ger dy fron di � chywirdeb a chalon berffaith, ac yn gwneud yr hyn oedd dda yn dy olwg." Ac fe wylodd Heseceia'n chwerw.
3“Viešpatie, meldžiu Tave, atsimink, kad aš teisingai ir tobula širdimi vaikščiojau prieš Tave ir dariau gera Tavo akyse”. Ir Ezekijas graudžiai verkė.
4 Yna daeth gair yr ARGLWYDD at Eseia a dweud,
4Viešpaties žodis buvo suteiktas Izaijui:
5 "Dos, dywed wrth Heseceia, 'Fel hyn y dywed yr ARGLWYDD, Duw dy dad Dafydd: Clywais dy weddi a gwelais dy ddagrau; yn awr 'rwyf am ychwanegu pymtheng mlynedd at dy ddyddiau.
5“Eik ir sakyk Ezekijui: ‘Taip sako Viešpats, tavo tėvo Dovydo Dievas: ‘Aš girdėjau tavo maldą ir mačiau tavo ašaras. Aš pridėsiu tau dar penkiolika metų
6 A gwaredaf di a'r ddinas hon o afael brenin Asyria, a byddaf yn gysgod dros y ddinas hon.
6ir išgelbėsiu tave ir šitą miestą iš Asirijos karaliaus rankų.
7 Dyma arwydd i ti oddi wrth yr ARGLWYDD, y bydd yr ARGLWYDD yn gwneud yr hyn a ddywedodd.
7Tau bus šis Viešpaties ženklas, kad Viešpats įvykdys, ką pažadėjo.
8 Edrych, yr wyf yn peri i'r cysgod deflir ar risiau Ahas gan yr haul fynd yn ei �l ddeg o risiau.'" Ac aeth yr haul yn ei �l ddeg o'r grisiau yr oedd eisoes wedi mynd i lawr drostynt.
8Aš pastumsiu Ahazo saulės laikrodžio šešėlį atgal dešimčia laipsnių’ ”. Saulė sugrįžo dešimčia laipsnių atgal, kuriuos buvo nuėjusi.
9 Cerdd Heseceia brenin Jwda, pan fu'n glaf ac yna gwella o'i glefyd:
9Ezekijas, Judo karalius, pagijęs iš savo ligos, parašė:
10 Dywedais, "Yn anterth fy nyddiau rhaid i mi fynd, a chael fy symud i byrth y bedd weddill fy mlynyddoedd";
10“Aš maniau, jog, įpusėjus mano amžiui, turėsiu eiti į mirusiųjų buveinę. Aš pasigendu savo likusių metų.
11 dywedais, "Ni chaf weld yr ARGLWYDD yn nhir y rhai byw, ac ni chaf edrych eto ar neb o drigolion y byd.
11Aš tariau: ‘Nebematysiu Viešpaties gyvųjų žemėje, nebepamatysiu daugiau pasaulio gyventojų’.
12 Dygwyd fy nhrigfan oddi arnaf a'i symud i ffwrdd fel pabell bugail; fel gwehydd 'rwy'n dirwyn fy nyddiau i ben, i'w torri ymaith o'r gwu375?dd. O fore hyd nos 'Rwyt yn fy narostwng.
12Mano metai praėjo ir pašalinti nuo manęs kaip piemenų palapinė; mano gyvenimas kaip audėjo rietimas suriestas ir iš staklių išimtas. Dieną ir naktį Tu vedi mane į pabaigą.
13 O fel 'rwy'n dyheu am y bore! Maluriwyd fy esgyrn fel gan lew; o fore hyd nos 'Rwyt yn fy narostwng.
13Aš laukiau iki ryto. Jis kaip liūtas sutrupino visus mano kaulus pirmiau, negu diena pasibaigė ir atėjo naktis.
14 'Rwy'n trydar fel gwennol neu fronfraith, 'rwy'n cwynfan fel colomen. Blinodd fy llygaid ar edrych i fyny; O ARGLWYDD, pledia ar fy rhan a bydd yn feichiau drosof."
14Aš čirškiu kaip kregždė, burkuoju kaip balandis. Mano akys nusilpo, bežiūrėdamos aukštyn. Viešpatie, aš prislėgtas, padėk man.
15 Beth allaf fi ei ddweud? Llefarodd ef wrthyf ac fe'i gwnaeth. Ciliodd fy nghwsg i gyd, am ei bod mor chwerw arnaf.
15Ką aš galiu bekalbėti ir besakyti? Jis davė man pažadą ir jį įvykdė. Aš tyliai gyvensiu visus likusius savo metus savo sielos apkartime.
16 ARGLWYDD, trwy'r pethau hyn y bydd rhywun fyw, ac yn yr holl bethau hyn y mae hoen fy ysbryd. Adfer fi, gwna i mi fyw.
16Viešpatie, tuo žmogus yra gyvas ir tai yra mano dvasios gyvybė. Tu išgydysi mane ir suteiksi man gyvenimą.
17 Wele, er lles y bu'r holl chwerwder hwn i mi; yn dy gariad dygaist fi o bwll distryw, a thaflu fy holl bechodau y tu �l i'th gefn.
17Štai apkartimas man pavirto ramybe. Tu išgelbėjai mano gyvybę nuo duobės ir sunaikinimo, visas mano nuodėmes numetei sau už nugaros.
18 Canys ni fydd y bedd yn diolch i ti, nac angau yn dy glodfori; ni all y rhai sydd wedi disgyn i'r pwll obeithio am dy ffyddlondeb.
18Mirusiųjų pasaulis Tau nedėkoja ir mirtis nešlovina Tavęs. Kurie žengia į duobę, nebesitiki Tavo ištikimybės.
19 Ond y byw, y byw yn unig fydd yn diolch i ti, fel y gwnaf finnau heddiw; gwna tad i'w blant wybod am dy ffyddlondeb.
19Gyvieji giria Tave, kaip ir aš šiandien. Tėvas pasakoja vaikams apie Tavo ištikimybę.
20 Yr ARGLWYDD a'm gwared i; am hynny canwn �'n hofferynnau llinynnol holl ddyddiau ein bywyd yn nhu375?'r ARGLWYDD.
20Viešpatie, gelbėk mane, tuomet aš visą savo gyvenimą Viešpaties šventykloje giedosiu ir skambinsiu”.
21 Yr oedd Eseia wedi dweud, "Gadewch iddynt gymryd swp o ffigys, a'i osod ar y cornwyd, ac fe fydd byw."
21Izaijas liepė uždėti gabalėlį figos ant voties, kad karalius pasveiktų.
22 A dywedodd Heseceia, "Beth yw'r prawf y caf fynd i fyny i du375?'r ARGLWYDD?"
22Ezekijas klausė: “Koks yra ženklas, kad įeisiu į Viešpaties namus?”