¹ Dywedodd yr ARGLWYDD wrthyf, "Cymer sgr�l fawr ac ysgrifenna arni mewn llythrennau eglur, 'I Maher-shalal�has-bas';

¹Viešpats įsakė man: “Imk didelę lentelę ir įrašyk aiškiomis raidėmis: ‘Imk grobį, skubėk plėšti’ ”.

² a galw yn dystion cywir i mi Ureia yr offeiriad a Sechareia fab Jeberecheia."

²Aš pasiėmiau ištikimus liudytojus, kunigą Ūriją ir Jeberechijo sūnų Zachariją.

³ Yna euthum at y broffwydes; beichiogodd hithau ac esgor ar fab, a dywedodd yr ARGLWYDD wrthyf, "Galw ei enw Maher�shalal-has-bas,

³Aš įėjau pas pranašę, ji pastojo ir pagimdė sūnų. O Viešpats man tarė: “Duok jam vardą: ‘Imk grobį, skubėk plėšti’.

⁴ oherwydd cyn i'r bachgen fedru galw, 'Fy nhad' neu 'Fy mam', bydd golud Damascus ac ysbail Samaria yn cael eu dwyn ymaith o flaen brenin Asyria."

⁴Prieš vaikui išmokstant pašaukti tėvą ir motiną, Damasko turtai ir Samarijos grobis bus Asirijos karaliaus išvežti”.

⁵ Llefarodd yr ARGLWYDD wrthyf drachefn,

⁵Viešpats man toliau kalbėjo:

⁶ "Oherwydd i'r bobl hyn wrthod dyfroedd Siloa, sy'n llifo'n dawel, a chrynu gan ofn o flaen Resin a mab Remaleia,

⁶“Kadangi ši tauta paniekino ramiai tekantį Siloamo vandenį ir pamėgo Reciną ir Remalijo sūnų,

⁷ am hynny, bydd yr ARGLWYDD yn dwyn arnynt ddyfroedd yr Ewffrates, yn gryf ac yn fawr, brenin Asyria a'i holl ogoniant. Fe lifa dros ei holl sianelau, a thorri dros ei holl gamlesydd;

⁷Viešpats atves prieš jus daugybės galingų upių vandenis­Asirijos karalių ir visą jo garbę. Jis išsilies iš savo vagos ir užtvindys visus laukus.

⁸ fe ysguba trwy Jwda fel dilyw, a gorlifo nes cyrraedd at y gwddf. Bydd cysgod ei adenydd yn llenwi holl led dy dir, O Immanuel."

⁸Jis tekės per Judą, patvins ir sieks iki kaklo; išties savo sparnus ir apdengs visą tavo šalį, Emanueli!”

⁹ Ystyriwch, bobloedd, fe'ch dryllir; gwrandewch, chwi bellafion byd; ymwregyswch, ac fe'ch dryllir; ymwregyswch, ac fe'ch dryllir.

⁹Susirinkite, tautos, ir jūs būsite nugalėtos! Išgirskite, visos tolimos šalys, susijuoskite, būsite nugalėtos! Susijuoskite, būsite nugalėtos!

¹⁰ Lluniwch gyngor, ac fe'i diddymir; dywedwch air, ac ni saif, Oherwydd y mae Duw gyda ni.

¹⁰Susitarkite tarpusavyje, iš to nieko neišeis. Tarkite žodį, bet jis nebus įvykdytas, nes Dievas yra su mumis!

¹¹ Fel hyn y dywedodd yr ARGLWYDD wrthyf, pan oedd yn gafael yn dynn ynof ac yn fy rhybuddio rhag rhodio yn llwybrau'r bobl hyn:

¹¹Viešpats kalbėjo man, stipria ranka laikė ir įspėjo mane neiti šitos tautos keliu, sakydamas:

¹² "Peidiwch � dweud 'Cynllwyn!' am bob peth a elwir yn gynllwyn gan y bobl hyn; a pheidiwch ag ofni'r hyn y maent hwy yn ei ofni, nac arswydo rhagddo.

¹²“Nevadinkite sąmokslu to, ką šita tauta vadina sąmokslu. Nebijokite to, ko ji bijo, ir neišsigąskite.

¹³ Ond ystyriwch yn sanctaidd ARGLWYDD y Lluoedd; ofnwch ef, ac arswydwch rhagddo ef.

¹³Kareivijų Viešpatį laikykite šventu, Jo bijokite ir prieš Jį drebėkite.

¹⁴ Bydd ef yn fagl, ac i ddau du375? Israel bydd yn faen tramgwydd ac yn graig rhwystr; bydd yn rhwyd ac yn fagl i drigolion Jerwsalem.

¹⁴Jis bus pašventinimas, suklupimo akmuo ir papiktinimo uola abiems Izraelio namams, spąstai bei kilpa Jeruzalės gyventojams.

¹⁵ A bydd llawer yn baglu drostynt; syrthiant, ac fe'u dryllir; c�nt eu baglu a'u dal."

¹⁵Daugelis suklups, kris ir suduš; įsipainios ir bus pagauti”.

¹⁶ Rhwyma'r dystiolaeth, selia'r gyfraith ymhlith fy nisgyblion.

¹⁶Saugok liudijimą, užantspauduok įstatymą tarp mano mokinių.

¹⁷ Disgwyliaf finnau am yr ARGLWYDD, sy'n cuddio'i wyneb rhag tu375? Jacob; arhosaf yn eiddgar amdano.

¹⁷Aš lauksiu Viešpaties, kuris paslėpė savo veidą nuo Jokūbo namų, aš pasitikėsiu Juo.

¹⁸ Wele fi a'r meibion a roes yr ARGLWDD i mi yn arwyddion ac yn argoelion yn Israel oddi wrth ARGLWYDD y Lluoedd, sy'n trigo ym Mynydd Seion.

¹⁸Aš ir mano vaikai, kuriuos man davė Viešpats, esame kareivijų Viešpaties, kuris gyvena Siono kalne, ženklas ir įspėjimas Izraeliui.

¹⁹ A phan fydd y bobl yn dweud wrthych, "Ewch i ymofyn �'r swynwyr a'r dewiniaid sy'n sisial a sibrwd", onid yw'r bobl yn ymh�l �'r duwiau, ac yn ymofyn �'r meirw dros y byw

¹⁹Jie jums sako: “Klauskite mirusiųjų dvasių iššaukėjus ir būrėjus, kurie jums murma ir šnibžda”. Argi tauta neturėtų klausti savo Dievo? Argi reikia klausti mirusiųjų gyvųjų reikalais?

²⁰ am gyfarwyddyd a thystiolaeth? Dyma'r gair a ddywedant, ac nid oes oleuni ynddo.

²⁰Kreipkitės į įstatymą ir liudijimą. Jeigu jie taip nesako, nėra juose šviesos.

²¹ Bydd yn tramwy trwy'r wlad mewn caledi a newyn; a phan newyna bydd yn chwerwi, ac yn melltithio ei frenin a'i Dduw.

²¹Jie klaidžios suvargę ir išalkę. Būdami alkani, jie pyks ir keiks savo karalių ir Dievą, žiūrėdami aukštyn.

²² A phan fydd yn troi ei olwg tuag i fyny neu'n edrych tua'r ddaear, wele drallod a thywyllwch, caddug cyfyngder; bydd wedi ei fwrw i dywyllwch du.

²²Kai jie pažiūrės į žemę, visur bus sielvartas ir tamsa, tamsybė ir priespauda. Jie pateks į nakties tamsą.