¹ Dyma'r gair a ddaeth at Jeremeia oddi wrth yr ARGLWYDD:

¹Viešpats kalbėjo Jeremijui:

² "Cod a dos i lawr i du375?'r crochenydd; yno y paraf i ti glywed fy ngeiriau."

²“Eik į puodžiaus namus, ten tu išgirsi mano žodžius!”

³ Euthum i lawr i du375?'r crochenydd, a'i gael yn gweithio ar y droell.

³Aš, nuėjęs į puodžiaus namus, radau jį bedirbantį prie žiestuvo.

⁴ A difwynwyd yn llaw'r crochenydd y llestr pridd yr oedd yn ei lunio, a gwnaeth ef yr eildro yn llestr gwahanol, fel y gwelai'n dda.

⁴Indas, kurį jis darė iš molio, nepavyko, ir jis iš naujo nužiedė kitą indą, kokį panorėjo.

⁵ Yna daeth gair yr ARGLWYDD ataf,

⁵Tada Viešpats tarė man:

⁶ "Oni allaf fi eich trafod chwi, tu375? Israel, fel y mae'r crochenydd hwn yn ei wneud �'r clai?" medd yr ARGLWYDD. "Fel clai yn llaw'r crochenydd, felly yr ydych chwi yn fy llaw i, tu375? Israel.

⁶“Izraelitai, ar Aš negaliu su jumis taip daryti, kaip šitas puodžius? Kaip molis puodžiaus rankoje, taip jūs, izraelitai, mano rankoje.

⁷ Ar unrhyw funud gallaf benderfynu diwreiddio a thynnu i lawr, a difetha cenedl neu deyrnas.

⁷Kartais Aš grasinu tautai ar karalystei ją išrauti, sužlugdyti ir sunaikinti,

⁸ Ac os bydd y genedl honno y lleferais yn ei herbyn yn troi oddi wrth ei drygioni, gallaf ailfeddwl am y drwg a fwriedais iddi.

⁸bet jei tauta, kuriai grasinu, nusisuka nuo savo piktų darbų, tai Aš susilaikau nuo to pikto, kurį buvau jai numatęs.

⁹ Ar unrhyw funud gallaf benderfynu adeiladu a phlannu cenedl neu deyrnas,

⁹Kartais Aš pažadu tautai ar karalystei ją statyti ir įtvirtinti,

¹⁰ ond os gwna'r genedl honno ddrygioni yn fy ngolwg, a gwrthod gwrando arnaf, gallaf ailfeddwl am y da a addewais iddi.

¹⁰bet jei ji daro pikta ir neklauso manęs, tai Aš susilaikau nuo to gero, kurį buvau pažadėjęs padaryti.

¹¹ Yn awr dywed wrth bobl Jwda ac wrth breswylwyr Jerwsalem, 'Fel hyn y dywed yr ARGLWYDD: Wele fi'n llunio drwg yn eich erbyn, ac yn cynllunio yn eich erbyn. Dychwelwch, yn wir, bob un o'i ffordd ddrwg, a gwella'ch ffyrdd a'ch gweithredoedd.'

¹¹Taigi dabar sakyk Judo ir Jeruzalės gyventojams, kad Aš ketinu juos bausti, jeigu jie neatsisakys savo piktų kelių ir nedarys to, kas gera”.

¹² Ond dywedant hwy, 'Y mae pethau wedi mynd yn rhy bell. Dilynwn ein bwriadau ein hunain, a gweithredwn bob un yn �l ystyfnigrwydd ei galon ddrygionus.'"

¹²Bet jie atsakė: “Jokių vilčių. Mes vykdysime savo pačių sumanymus ir elgsimės, kaip mums patinka”.

¹³ Am hynny, fel hyn y dywed yr ARGLWYDD: "Ymofynnwch ymhlith y cenhedloedd, pwy a glywodd ddim tebyg i hyn. Gwnaeth y forwyn Israel beth erchyll iawn.

¹³Todėl taip sako Viešpats: “Klauskite pagonių, ar kas praeityje girdėjo apie tokius dalykus, kokius padarė Izraelis!

¹⁴ A gilia eira Lebanon oddi ar greigiau'r llethrau? A sychir dyfroedd yr ucheldir, sy'n ffrydiau oerion?

¹⁴Ar pradingsta nuo Libano uolų baltas sniegas? Ar išsenka šaltinio šaltas, tekantis vanduo?

¹⁵ Ond mae fy mhobl wedi f'anghofio, ac wedi arogldarthu i dduwiau gau a barodd iddynt dramgwyddo yn eu ffyrdd, yr hen rodfeydd, a cherdded llwybrau mewn ffyrdd heb eu trin.

¹⁵Tačiau mano tauta pamiršo mane, tuštybėms jie smilko smilkalus! Jie nukrypo nuo savo seno kelio ir eina takais, o ne vieškeliu,

¹⁶ Gwnaethant eu tir yn anghyfannedd, i rai chwibanu drosto hyd byth; bydd pob un sy'n mynd heibio iddo yn synnu, ac yn ysgwyd ei ben.

¹⁶kad padarytų savo šalį dykuma, amžina pajuoka. Kiekvienas praeivis ja baisėsis ir kraipys galvą.

¹⁷ Fel gwynt y dwyrain y chwalaf hwy o flaen y gelyn; yn nydd eu trychineb dangosaf iddynt fy ngwegil, nid fy wyneb."

¹⁷Kaip rytų vėjas Aš juos išsklaidysiu priešo akivaizdoje, nugarą atsuksiu jiems jų nelaimės dieną!”

¹⁸ A dywedodd y bobl, "Dewch, gwnawn gynllwyn yn erbyn Jeremeia; ni chiliodd cyfarwyddyd oddi wrth yr offeiriad, na chyngor oddi wrth y doeth, na gair oddi wrth y proffwyd; dewch, gadewch inni ei faeddu �'r tafod, a pheidio ag ystyried yr un o'i eiriau."

¹⁸Jie tarėsi: “Susirinkime ir surenkime prieš Jeremiją sąmokslą! Įstatymas tebėra pas kunigą, patarimas­pas išminčių, žodis­pas pranašą. Eikime ir pulkime jį liežuviu, nekreipkime dėmesio į jo kalbas”.

¹⁹ Ystyria fi, O ARGLWYDD, a chlyw beth y mae f'achwynwyr yn ei ddweud.

¹⁹Viešpatie, saugok mane ir išgirsk, ką mano priešininkai kalba.

²⁰ A ad-delir drwg am dda? Cloddiasant bwll ar fy nghyfer. Cofia imi sefyll o'th flaen, i lefaru'n dda amdanynt ac i droi ymaith dy ddig oddi wrthynt.

²⁰Argi atmokama už gera piktu? Jie kasa duobę mano gyvybei. Atsimink, kaip aš stovėjau Tavo akivaizdoje ir kalbėjau už juos, kad nukreipčiau nuo jų Tavo rūstybę!

²¹ Am hynny rho'u plant i'r newyn, lladder hwy trwy rym y cleddyf; bydded eu gwragedd yn weddwon di-blant, a'u gwu375?r yn farw gelain, a'u gwu375?r ifainc wedi eu taro �'r cleddyf mewn rhyfel.

²¹Jų vaikai tebadauja, atiduok juos kardo valiai. Jų žmonos tenetenka vaikų ir tetampa našlėmis, jų vyrai­tepražūna, o jaunuoliai tekrinta kovoje.

²² Bydded i waedd godi o'u tai, am i'r ysbeiliwr ddod yn ddisymwth ar eu gwarthaf; canys cloddiasant bwll i'm dal, a chuddio maglau i'm traed.

²²Tegul pasigirsta šauksmas iš jų namų, kai juos staiga užpuls priešai! Jie kasė duobę, norėdami mane pagauti, ir slapta dėjo man spąstus.

²³ Ond yr wyt ti, O ARGLWYDD, yn gwybod am eu holl gynllwyn yn f'erbyn, i'm lladd. Paid � maddau iddynt eu camwedd, na dileu eu pechod o'th u373?ydd. Bydded iddynt faglu o'th flaen; delia � hwy yn awr dy ddigofaint.

²³Viešpatie, tu žinai visą jų sąmokslą nužudyti mane. Neatleisk jų kalčių ir nuodėmių nepašalink! Tebūna jie parblokšti Tavo akivaizdoje! Nubausk juos savo rūstybės metu!