¹ "Os bydd gu373?r yn ysgaru ei wraig, a hithau'n ei adael ac yn mynd yn eiddo i arall, a ddychwel ef ati? Oni halogid y tir yn ddirfawr trwy hyn? Yr wyt wedi puteinio gyda chariadon lawer, ond a fyddi'n dychwelyd ataf?" medd yr ARGLWYDD.

¹“Jie sako: ‘Jei vyras paleidžia žmoną ir ji, atsiskyrusi nuo jo, išteka už kito vyro, ar ji gali sugrįžti pas jį? Argi tai nesuteptų krašto?’ O tu paleistuvavai su daugeliu meilužių, tačiau sugrįžti pas mane,­sako Viešpats.­

² "Cod dy olwg i'r moelydd, ac edrych am fan na phuteiniaist ynddo; disgwyliaist amdanynt ger y ffyrdd, fel Arab yn yr anialwch; halogaist y tir �'th buteindra, ac �'th ddrygioni.

²Pakelk savo akis į aukštumas ir pažvelk, kur tik tu nesi paleistuvavusi? Pakelėse tu sėdėjai laukdama kaip arabas dykumoje. Tu sutepei šalį savo paleistuvystėmis ir nedorybėmis.

³ Ataliwyd y glawogydd, ac ni ddaeth y cawodydd diweddar; ond talcen putain oedd gennyt, a gwrthodaist gywilyddio.

³Nebuvo ankstyvojo nė vėlyvojo lietaus. Bet tu turėjai paleistuvės kaktą ir nesigėdijai.

⁴ Ac onid wyt yn awr yn galw arnaf, 'Fy nhad, cyfaill fy ieuenctid wyt ti �

⁴Dabar tu šauki: ‘Mano tėve! Mano jaunystės vadove!

⁵ a fydd ef yn ddig hyd byth? a geidw ef lid bob amser?' Fel hyn y lleferaist, ond gwnaethost ddrygioni hyd y gellaist."

⁵Ar Tu pyksi amžinai ir visados rūstausi?’ Tu darei ir kalbėjai pikta, kaip tik galėjai”.

⁶ Dywedodd yr ARGLWYDD wrthyf yn nyddiau'r Brenin Joseia, "A welaist ti'r hyn a wnaeth Israel anffyddlon? Bu'n rhodianna ar bob bryn uchel a than bob pren gwyrddlas, a phuteinio yno.

⁶Viešpats man tarė karaliaus Jozijo dienomis: “Ar matei, ką darė nuklydusi Izraelio tauta? Ji paleistuvavo ant kiekvieno aukšto kalno ir po kiekvienu žaliuojančiu medžiu.

⁷ Dywedais, 'Wedi iddi wneud hyn i gyd, fe ddychwel ataf.' Ond ni ddychwelodd, a gwelodd ei chwaer dwyllodrus Jwda hynny.

⁷Aš sakiau po viso to: ‘Sugrįžk pas mane’, bet ji nesugrįžo. Neištikimoji jos sesuo, Judo tauta, matė,

⁸ Gwelodd mai'n unig oherwydd i Israel anffyddlon odinebu y gollyngais hi, a rhoi iddi ei llythyr ysgar; er hynny nid ofnodd Jwda, ei chwaer dwyllodrus, ond aeth hithau hefyd a phuteinio.

⁸kad Aš ją atstūmiau ir daviau jai skyrybų raštą, nes Izraelio tauta nuklydusi svetimavo. Tačiau neištikimoji jos sesuo, Judo tauta, nepabūgo, bet taip pat nuėjusi paleistuvavo.

⁹ Halogodd y tir trwy buteinio mor rhwydd, gan odinebu gyda maen a chyda phren.

⁹Savo paleistuvystėmis ji sutepė kraštą ir svetimavo su akmenimis ir medžiais.

¹⁰ Ac er hyn oll ni ddychwelodd ei chwaer dwyllodrus Jwda ataf fi �'i holl galon, ond mewn rhagrith," medd yr ARGLWYDD.

¹⁰Tačiau, nors visa tai įvyko, neištikimoji jos sesuo, Judo tauta, taip pat nesugrįžo pas mane visa širdimi, bet tik veidmainiavo,­sako Viešpats”.

¹¹ Dywedodd yr ARGLWYDD wrthyf, "Fe'i cyfiawnhaodd Israel anffyddlon ei hun rhagor Jwda dwyllodrus.

¹¹Viešpats kalbėjo man: “Nuklydusi Izraelio tauta buvo teisesnė už neištikimąją Judo tautą.

¹² Dos a chyhoedda'r geiriau hyn tua'r gogledd, a dywed: 'Dychwel, Israel anffyddlon,' medd yr ARGLWYDD. 'Ni fwriaf fy llid arnoch, canys ffyddlon wyf fi,' medd yr ARGLWYDD. 'Ni fyddaf ddig hyd byth.

¹²Eik šiaurės link, skelbdamas: ‘Sugrįžk, nuklydusi Izraelio tauta. Aš neberūstausiu, nes esu gailestingas, nepyksiu ant jūsų amžinai.

¹³ Yn unig cydnebydd dy gamwedd, iti wrthryfela yn erbyn yr ARGLWYDD dy Dduw, ac afradu dy ffafrau i ddieithriaid dan bob pren gwyrddlas, heb wrando ar fy llais,' medd yr ARGLWYDD.

¹³Prisipažink, kad Viešpačiui, savo Dievui, buvai neištikima ir nusikaltai, svetimaudama po žaliuojančiais medžiais ir mano balso neklausydama,­sako Viešpats.­

¹⁴ "Dychwelwch, blant anffyddlon," medd yr ARGLWYDD, "oherwydd myfi a'ch piau chwi, ac fe'ch cymeraf bob yn un o ddinas a bob yn ddau o lwyth, a'ch dwyn i Seion.

¹⁴Sugrįžkite, nuklydę vaikai, nes Aš esu jus vedęs. Aš paimsiu jus po vieną iš miesto ir po du iš giminės ir atvesiu į Sioną.

¹⁵ Yno y rhof i chwi fugeiliaid wrth fodd fy nghalon, a phorthant chwi � gwybodaeth a deall.

¹⁵Aš jums duosiu ganytojų pagal savo širdį: jie jus ganys išmintingai ir sumaniai.

¹⁶ Wedi i chwi amlhau a chynyddu yn y wlad, fe ddaw amser," medd yr ARGLWYDD, "pan na ddywedir mwyach, 'Arch cyfamod yr ARGLWYDD', ac ni ddaw i feddwl neb gofio amdani nac ymweld � hi, ac ni wneir hynny mwyach.

¹⁶Tuomet jūs tapsite gausia tauta ir niekas nebeklaus, kur yra Viešpaties Sandoros skrynia. Ji niekam neberūpės, jos nei prisimins, nei pasiges ir naujos nebedarys.

¹⁷ Yr adeg honno galwant Jerwsalem yn orsedd yr ARGLWYDD, ac ymgasgla ati'r holl genhedloedd yno at enw'r ARGLWYDD yn Jerwsalem; ac ni rodiant mwyach yn �l ystyfnigrwydd eu calon ddrygionus.

¹⁷Tuomet Jeruzalę vadins Viešpaties sostu ir į ją susirinks visos tautos prie Viešpaties vardo Jeruzalėje. Jie nebevaikščios pagal savo piktos širdies sumanymus.

¹⁸ Yn y dyddiau hynny fe � tu375? Jwda at du375? Israel, a d�nt ynghyd o dir y gogledd i'r tir y perais i'ch hynafiaid ei etifeddu.

¹⁸Judas su Izraeliu ateis iš šiaurės krašto į šalį, kurią daviau jūsų tėvams paveldėti.

¹⁹ "Dywedais, 'Sut y gosodaf di ymhlith y plant, i roi i ti dir dymunol, ac etifeddiaeth orau'r cenhedloedd?' A dywedais, 'Fe'm gelwi, "Fy nhad", ac ni throi ymaith oddi ar fy �l.'

¹⁹Galvojau padaryti tave sūnumi ir duoti tau gražią šalį, gerą paveldą tarp tautų. Tikėjausi, kad tu mane vadinsi savo tėvu ir seksi paskui mane visados.

²⁰ Yn ddiau, fel y bydd gwraig yn anffyddlon i'w chymar, felly, du375? Israel, y buoch yn anffyddlon i mi," medd yr ARGLWYDD.

²⁰Tačiau kaip moteris sulaužo ištikimybę savo vyrui, taip jūs, izraelitai, sulaužėte ištikimybę man,­ sako Viešpats.­

²¹ Clyw! Ar y moelydd clywir wylofain ac ymbil tu375? Israel, am iddynt wyro eu ffordd ac anghofio'r ARGLWYDD eu Duw.

²¹Aukštumose girdimas Izraelio vaikų maldavimas ir verksmas; jie elgėsi neištikimai, pamiršo Viešpatį, savo Dievą.

²² "Dychwelwch, blant anffyddlon; iach�f eich ysbryd anffyddlon." "Wele, fe ddown atat, oherwydd ti yw'r ARGLWYDD ein Duw.

²²Sugrįžkite, nuklydusieji vaikai. Aš atleisiu jums’ ”. Mes ateiname pas Tave, nes Tu esi Viešpats, mūsų Dievas.

²³ Diau y daw oferedd o gyfeddach y bryniau a'r mynyddoedd, ond yn yr ARGLWYDD ein Duw y mae iachawdwriaeth Israel.

²³Iš tiesų veltui mes vylėmės aukštumomis ir kalnais.Viešpatyje, mūsų Dieve, yra Izraelio išgelbėjimas.

²⁴ Y mae'r gwarth wedi ysu llafur ein hynafiaid o'n hieuenctid: eu defaid a'u gwartheg, eu meibion a'u merched.

²⁴Gėda prarijo mūsų tėvų jaunystės triūsą: avis, galvijus, sūnus ir dukteris.

²⁵ Gorweddwn yn ein gwarth, a'n cywilydd wedi ein hamd�i. Yr ydym wedi pechu yn erbyn yr ARGLWYDD ein Duw, nyni a'n hynafiaid, o'n hieuenctid hyd y dydd heddiw, ac ni wrandawsom ar lais yr ARGLWYDD ein Duw."

²⁵Gėdykimės ir prisipažinkime nusidėję Viešpačiui, savo Dievui; mes ir mūsų tėvai nuo jaunystės iki šios dienos neklausėme Viešpaties, savo Dievo.