¹ O na bai fy mhen yn ddyfroedd, a'm llygaid yn ffynnon o ddagrau! Wylwn ddydd a nos am laddedigion merch fy mhobl.

¹O kad mano galva būtų vandens šaltinis, ir akys ašarų versmė, kad dieną ir naktį galėčiau apraudoti savo tautos užmuštuosius!

² O na bai gennyf yn yr anialwch lety fforddolion! Gadawn fy mhobl, a mynd i ffwrdd oddi wrthynt. Canys y maent oll yn odinebwyr, ac yn gwmni o dwyllwyr.

²Jei dykumoje turėčiau pastogę, palikčiau savo tautą ir eičiau ten! Nes jie visi svetimauja­neištikimųjų gauja.

³ "Plygasant eu tafod, fel bwa, i gelwydd; ac nid ar bwys gwirionedd yr aethant yn gryf yn y wlad. Aethant o un drwg i'r llall, ac nid ydynt yn fy adnabod i," medd yr ARGLWYDD.

³“Jie sulenkia savo liežuvį melui kaip lanką. Jie nepakyla už tiesą žemėje. Jie eina iš pikto į piktą, o manęs nepažįsta”,­sako Viešpats.

⁴ "Gocheled pob un ei gymydog, ac na rodded neb goel ar ei berthynas; canys yn sicr disodlwr yw pob perthynas, ac enllibiwr yw pob cymydog.

⁴“Saugokitės artimo, nepasitikėkite broliu, nes brolis elgiasi klastingai, o artimas skleidžia šmeižtus.

⁵ Y mae pob un yn twyllo'i gymydog, heb ddweud y gwir; dysgodd i'w dafod ddweud celwydd, troseddodd, ac ymflino nes methu edifarhau.

⁵Vienas apgauna kitą, jie nekalba tiesos. Jie išmokė savo liežuvius kalbėti melą, elgiasi suktai, kol pavargsta.

⁶ Pentyrrant ormes ar ormes, twyll ar dwyll; gwrthodant fy adnabod i," medd yr ARGLWYDD.

⁶Tu gyveni apsuptas apgaulių. Dėl savo apgaulių jie atsisako pažinti mane”,­sako Viešpats.

⁷ Am hynny, fel hyn y dywed ARGLWYDD y Lluoedd: "Rwyf am eu toddi a'u puro hwy. Beth arall a wnaf o achos merch fy mhobl?

⁷Todėl taip sako kareivijų Viešpats: “Aš juos išlydysiu ir mėginsiu, nes kaip kitaip galėčiau pasielgti su tokia tauta?

⁸ Saeth yn lladd yw eu tafod; y mae'n llefaru'n dwyllodrus. Y mae'n traethu heddwch wrth ei gymydog, ond yn ei galon yn gosod cynllwyn iddo.

⁸Jų liežuvis yra mirtina strėlė, jų žodžiai­klasta. Jie taikiai kalba su savo artimu, bet savo širdyje spendžia jam žabangus.

⁹ Onid ymwelaf � hwy am y pethau hyn?" medd yr ARGLWYDD. "Oni ddialaf ar y fath genedl � hon?

⁹Ar dėl to neturėčiau jų bausti?­ sako Viešpats,­ar šitokiai tautai neturėčiau atkeršyti?”

¹⁰ Codaf wylofain a chwynfan am y mynyddoedd, a galarnad am lanerchau'r anialwch; canys y maent wedi eu dinistrio fel nad � neb heibio, ac ni chlywant fref y gwartheg; y mae adar y nef a'r anifeiliaid hefyd wedi ffoi ymaith.

¹⁰Dėl kalnų verksiu ir dejuosiu, dėl ganyklų raudosiu, nes jos sunaikintos; niekas nebekeliauja per juos, nebesigirdi ir galvijų balso. Net padangių paukščiai ir žvėrys pasitraukė.

¹¹ Gwnaf Jerwsalem yn garneddau ac yn drigfan bleiddiaid; a gwnaf ddinasoedd Jwda yn ddiffeithwch heb breswylydd."

¹¹Aš padarysiu Jeruzalę akmenų krūva, šakalų lindyne ir Judo miestus paversiu negyvenama dykuma.

¹² Pwy sy'n ddigon doeth i ddeall hyn? Wrth bwy y traethodd genau yr ARGLWYDD, er mwyn iddo fynegi? Pam y dinistriwyd y tir, a'i ddifa fel anialwch heb neb yn ei dramwyo?

¹²Kas yra toks išmintingas, kad tai suprastų? Kam Viešpats kalbėjo, kad jis tai paskelbtų, kodėl šalis sunaikinta lyg dykuma, kad niekas nebekeliauja per ją?

¹³ Dywedodd yr ARGLWYDD, "Am iddynt wrthod fy nghyfraith a roddais o'u blaen hwy, heb ei dilyn a heb wrando ar fy llais,

¹³Viešpats tarė: “Kadangi jie atmetė mano įstatymą, kurį jiems daviau, nepakluso mano balsui ir nesielgė pagal jį,

¹⁴ ond rhodio yn �l ystyfnigrwydd eu calon, a dilyn Baalim, fel y dysgodd eu hynafiaid iddynt,

¹⁴bet sekė savo širdies užgaidas ir Baalą, kaip jų tėvai juos mokė,

¹⁵ am hynny fel hyn y dywed ARGLWYDD y Lluoedd, Duw Israel: Wele, bwydaf y bobl hyn � wermod, a'u diodi � du373?r gwenwynig.

¹⁵todėl Aš juos valgydinsiu metėlėmis, girdysiu karčiu vandeniu

¹⁶ Gwasgaraf hwy ymysg cenhedloedd nad ydynt hwy na'u hynafiaid wedi eu hadnabod, ac anfonaf gleddyf ar eu h�l nes gorffen eu difetha."

¹⁶ir išsklaidysiu tarp tautų, kurių nepažino nei jie, nei jų tėvai. Iš paskos pasiųsiu kardą, kol juos visai sunaikinsiu”.

¹⁷ Fel hyn y dywed ARGLWYDD y Lluoedd: "Ystyriwch! Galwch ar y galar-wragedd i ddod; anfonwch am y gwragedd medrus, iddynt hwythau ddod.

¹⁷Taip sako kareivijų Viešpats: “Pašaukite raudotojų, kad jos ateitų,

¹⁸ Bydded iddynt frysio, a chodi cwynfan amdanom, er mwyn i'n llygaid ollwng dagrau, a'n hamrannau ddiferu du373?r.

¹⁸kad jos atskubėtų ir giedotų raudą apie mus ir mes susigraudinę verktume”.

¹⁹ Canys clywyd su373?n cwynfan o Seion, 'Pa fodd yr aethom yn anrhaith, a'n gwaradwyddo yn llwyr? Gadawsom ein gwlad, bwriwyd i lawr ein trigfannau.'"

¹⁹Rauda girdėti iš Siono: “Mes sunaikinti, visai sugėdinti! Mes turime palikti gimtinę, mūsų gyvenvietės sunaikintos”.

²⁰ Clywch, wragedd, air yr ARGLWYDD, a derbynied eich clust air ei enau ef. Dysgwch gwynfan i'ch merched, a galargan bawb i'w gilydd.

²⁰Klausykitės jūs, moterys, Viešpaties žodžio ir priimkite Jo pamokymą. Mokykite savo dukteris raudoti ir kaimynes apverkti.

²¹ Y mae angau wedi dringo trwy ein ffenestri, a dod i'n palasau, i ysgubo'r plant o'r heolydd a'r rhai ifainc o'r lleoedd agored.

²¹Mirtis įėjo pro langus, įsilaužė į mūsų namus. Ji žudo vaikus gatvėse, jaunuolius aikštėse.

²² Llefara, "Fel hyn y dywed yr ARGLWYDD: 'Bydd celaneddau yn disgyn fel tom ar wyneb maes, fel ysgubau ar �l y medelwr heb neb i'w cynnull.'"

²²Taip sako Viešpats: “Žmonių lavonai bus išmėtyti kaip mėšlas laukuose, kaip pėdai užpakalyje pjovėjo. Ir niekas jų nesurinks”.

²³ Fel hyn y dywed yr ARGLWYDD: "Nac ymffrostied y doeth yn ei ddoethineb, na'r cryf yn ei gryfder, na'r cyfoethog yn ei gyfoeth.

²³Taip sako Viešpats: “Išmintingasis tenesigiria savo išmintimi, stiprusis­savo stiprybe, o turtingasis­savo turtais.

²⁴ Ond y sawl sy'n ymffrostio, ymffrostied yn hyn: ei fod yn fy neall ac yn fy adnabod i, mai myfi yw'r ARGLWYDD, sy'n gweithredu'n ffyddlon, yn gwneud barn a chyfiawnder ar y ddaear, ac yn ymhyfrydu yn y pethau hyn," medd yr ARGLWYDD.

²⁴Kas nori girtis, tegul giriasi, kad supranta ir pažįsta mane, kad Aš­Viešpats, kuris vykdau malonę, teismą ir teisingumą žemėje, nes tai man patinka,­sako Viešpats”.

²⁵ "Wele'r dyddiau yn dod," medd yr ARGLWYDD, "pan gosbaf bob cenedl enwaededig,

²⁵“Ateis diena, kai Aš bausiu visus apipjaustytuosius ir neapipjaustytuosius:

²⁶ sef yr Aifft, Jwda ac Edom, plant Ammon a Moab, a phawb o drigolion yr anialwch sydd �'u talcennau'n foel. Oherwydd y mae'r holl genhedloedd yn ddienwaededig, a holl du375? Israel heb enwaedu arnynt yn eu calon."

²⁶Egiptą, Judą, Edomą, Amoną, Moabą ir visus, gyvenančius dykumoje. Nes visos tautos yra neapipjaustytos ir Izraelis yra neapipjaustytas širdyje”,­sako Viešpats.