1 Myfi yw'r gu373?r a welodd ofid dan wialen ei ddicter.
1Ašžmogus, patyręs vargą nuo Jo rūstybės lazdos.
2 Gyrrodd fi allan a gwneud imi gerdded trwy dywyllwch lle nad oedd goleuni.
2Jis atvedė mane į tamsybę, o ne į šviesą.
3 Daliodd i droi ei law yn f'erbyn, a hynny ddydd ar �l dydd.
3Jis laiko ištiesęs savo ranką prieš mane visą dieną.
4 Parodd i'm cnawd a'm croen ddihoeni, a maluriodd f'esgyrn.
4Jis pasendino mano kūną ir odą, sulaužė kaulus.
5 Gwnaeth warchae o'm cwmpas, a'm hamgylchynu � chwerwder a blinder.
5Jis apsupo mane kartybe ir vargu,
6 Gwnaeth i mi aros mewn tywyllwch, fel rhai wedi hen farw.
6perkėlė į tamsą kaip mirusį.
7 Caeodd arnaf fel na allwn ddianc, a gosododd rwymau trwm amdanaf.
7Jis uždarė man duris ir apkalė mane sunkiomis grandinėmis.
8 Pan elwais, a gweiddi am gymorth, fe wrthododd fy ngweddi.
8Aš šaukiu ir meldžiuosi, bet Jis neatsako į mano maldą.
9 Caeodd fy ffyrdd � meini mawrion, a gwneud fy llwybrau'n gam.
9Jis užtvėrė mano kelius tašytais akmenimis ir mano takus iškraipė.
10 Y mae'n gwylio amdanaf fel arth, fel llew yn ei guddfa.
10Jis tykojo manęs kaip lokys, kaip liūtas lindynėje.
11 Tynnodd fi oddi ar y ffordd a'm dryllio, ac yna fy ngadael yn ddiymgeledd.
11Jis mane paklaidino, sudraskė ir paliko vienišą.
12 Parat�dd ei fwa, a'm gosod yn nod i'w saeth.
12Įtempęs lanką, Jis pastatė mane taikiniu
13 Anelodd saethau ei gawell a'u trywanu i'm perfeddion.
13ir pervėrė mano širdį strėlėmis.
14 Yr oeddwn yn gyff gwawd i'r holl bobloedd, yn destun caneuon gwatwarus drwy'r dydd.
14Aš tapau pajuoka visai savo tautai, apie mane jie dainuoja per dieną.
15 Llanwodd fi � chwerwder, a'm meddwi �'r wermod.
15Jis pasotino mane kartybėmis ir girdė metėlėmis.
16 Torrodd fy nannedd � cherrig, a gwneud imi grymu yn y lludw.
16Jis išlaužė mano dantis į žvyrą, užpylė mane pelenais.
17 Yr wyf wedi f'amddifadu o heddwch; anghofiais beth yw daioni.
17Neturiu ramybės ir nežinau, kas yra gerovė.
18 Yna dywedais, "Diflannodd fy nerth, a hefyd fy ngobaith oddi wrth yr ARGLWYDD."
18Aš tariau: “Mano stiprybė ir viltis Viešpatyje pražuvo”.
19 Cofia fy nhrallod a'm crwydro, y wermod a'r bustl.
19Atsimink mano vargą, kartybę, metėlę ir tulžį.
20 Yr wyf fi yn ei gofio'n wastad, ac wedi fy narostwng.
20Mano siela nuolat tai atsimena ir yra pažeminta manyje.
21 Meddyliaf yn wastad am hyn, ac felly disgwyliaf yn eiddgar.
21Nors aš viso to neužmirštu, visgi dar turiu vilties.
22 Nid oes terfyn ar gariad yr ARGLWYDD, ac yn sicr ni phalla ei dosturiaethau.
22Viešpaties malonė nepranyko, Jo gailestingumas dar nepasibaigė.
23 Y maent yn newydd bob bore, a mawr yw dy ffyddlondeb.
23Tai atsinaujina kas rytą, ir didelė yra Jo ištikimybė.
24 Dywedais, "Yr ARGLWYDD yw fy rhan, am hynny disgwyliaf wrtho."
24Viešpats yra mano dalis, todėl vilsiuosi Juo.
25 Da yw'r ARGLWYDD i'r rhai sy'n gobeithio ynddo, i'r rhai sy'n ei geisio.
25Viešpats yra geras Jo laukiantiems ir ieškantiems.
26 Y mae'n dda disgwyl yn dawel am iachawdwriaeth yr ARGLWYDD.
26Gera yra turėti viltį ir kantriai laukti Viešpaties išgelbėjimo,
27 Da yw bod un yn cymryd yr iau arno yng nghyfnod ei ieuenctid.
27gera žmogui nešti jungą nuo pat jaunystės.
28 Boed iddo eistedd ar ei ben ei hun, a bod yn dawel pan roddir hi arno;
28Jis sėdi atsiskyręs ir tyli, nes tai Viešpaties uždėta našta.
29 boed iddo osod ei enau yn y llwch; hwyrach fod gobaith iddo.
29Jis paliečia dulkes savo burna: “Galbūt dar yra vilties”.
30 Boed iddo droi ei rudd i'r un sy'n ei daro, a bod yn fodlon i dderbyn dirmyg.
30Jis atsuka skruostą jį mušančiam, sotinasi panieka,
31 Oherwydd nid yw'r Arglwydd yn gwrthod am byth;
31nes Viešpats neatstumia amžiams.
32 er iddo gystuddio, bydd yn trugarhau yn �l ei dosturi mawr,
32Jis siunčia sielvartą, bet vėl pasigaili dėl savo malonės gausos.
33 gan nad o'i fodd y mae'n dwyn gofid ac yn cystuddio pobl.
33Jis nenori varginti žmonių ir sukelti jiems sielvarto.
34 Sathru dan draed holl garcharorion y ddaear,
34Kai mindžioja kojomis belaisvius,
35 a thaflu o'r neilltu hawl rhywun gerbron y Goruchaf,
35kai Aukščiausiojo akivaizdoje pamina žmogaus teises,
36 a gwyrdroi achos � Onid yw'r Arglwydd yn sylwi ar hyn?
36kai iškraipo žmogaus bylą, Viešpats tam nepritaria.
37 Pwy a all orchymyn i unrhyw beth ddigwydd heb i'r Arglwydd ei drefnu?
37Kas gali sakyti, kad įvyksta ir tai, ko Viešpats neįsako?
38 Onid o enau'r Goruchaf y daw drwg a da?
38Ar ne iš Aukščiausiojo burnos ateina, kas gera ir kas pikta?
39 Sut y gall unrhyw un byw rwgnach, ie, unrhyw feidrolyn, yn erbyn ei gosb?
39Kodėl žmogus skundžiasi, baudžiamas dėl savo nuodėmių?
40 Bydded inni chwilio a phrofi ein ffyrdd, a dychwelyd at yr ARGLWYDD,
40Patikrinkime savo kelius ir grįžkime prie Viešpaties.
41 a dyrchafu'n calonnau a'n dwylo at Dduw yn y nefoedd.
41Kelkime savo širdis ir rankas į Dievą danguose.
42 Yr ydym ni wedi troseddu a gwrthryfela, ac nid wyt ti wedi maddau.
42Mes nusikaltome ir maištavome, ir Tu mums neatleidai.
43 Yr wyt yn llawn dig ac yn ein herlid, yn lladd yn ddiarbed.
43Tu apsisiautei rūstybe ir persekiojai mus, Tu žudei mus nesigailėdamas.
44 Ymguddiaist mewn cwmwl rhag i'n gweddi ddod atat.
44Tu apsigaubei debesiu taip, kad maldos nepasiektų Tavęs.
45 Gwnaethost ni'n ysbwriel ac yn garthion ymysg y bobloedd.
45Tu padarei mus sąšlavomis ir atmatomis tarp tautų.
46 Y mae'n holl elynion yn gweiddi'n groch yn ein herbyn.
46Mūsų priešai atvėrė savo burnas prieš mus.
47 Fe'n cawsom ein hunain mewn dychryn a magl, hefyd mewn difrod a dinistr.
47Baimė ir žabangai užgriuvo mus, griovimas ir sunaikinimas.
48 Y mae fy llygad yn ffrydiau o ddu373?r o achos dinistr merch fy mhobl;
48Mano akys pasruvo ašaromis dėl tautos sunaikinimo.
49 y mae'n diferu'n ddi-baid, heb gael gorffwys,
49Mano ašaros plūs nesulaikomai, be perstojo,
50 hyd onid edrycha'r ARGLWYDD a gweld o'r nefoedd.
50kol Viešpats pažvelgs iš dangaus į mus.
51 Y mae fy llygad yn flinder imi o achos dinistr holl ferched fy ninas.
51Aš liūdžiu dėl savo miesto dukterų.
52 Y mae'r rhai sy'n elynion imi heb achos yn fy erlid yn wastad fel aderyn.
52Priešai pagavo mane kaip paukštį be priežasties,
53 Y maent yn fy mwrw'n fyw i'r pydew, ac yn taflu cerrig arnaf.
53įmetė mane gyvą į duobę, mėtė akmenimis.
54 Llifodd y dyfroedd trosof, a dywedais, "Y mae ar ben arnaf."
54Vanduo pakilo iki mano galvos; maniau, esu žuvęs.
55 Gelwais ar d'enw, O ARGLWYDD, o waelod y pydew.
55Viešpatie, iš duobės gilybės šaukiausi Tavęs.
56 Clywaist fy llef: "Paid � throi'n glustfyddar i'm cri am gymorth."
56Tu išgirdai mano balsą. Nenukreipk savo ausies nuo mano šauksmo.
57 Daethost yn agos ataf y dydd y gelwais arnat; dywedaist, "Paid ag ofni."
57Tu priartėjai, kai šaukiausi Tavo pagalbos, ir tarei: “Nebijok”.
58 Yr oeddit ti, O Arglwydd, yn dadlau f'achos, ac yn gwaredu fy mywyd.
58Viešpatie, Tu atėjai man į pagalbą ir išgelbėjai mano gyvybę.
59 Gwelaist, O ARGLWYDD, y cam a wnaethpwyd � mi, a dyfernaist o'm plaid.
59Viešpatie, Tu matei man daromą skriaudą, išspręsk mano bylą.
60 Gwelaist eu holl ddial, a'u holl gynllwynio yn f'erbyn.
60Tu matei jų įniršį ir visus jų sumanymus prieš mane;
61 Clywaist, O ARGLWYDD, eu dirmyg, a'u holl gynllwynio yn f'erbyn �
61Tu girdėjai jų patyčias ir visus jų sumanymus prieš mane.
62 geiriau a sibrydion fy ngwrthwynebwyr yn f'erbyn bob dydd.
62Mano priešininkų lūpos visą laiką planuoja pikta prieš mane.
63 Edrych arnynt � yn eistedd neu'n sefyll, fi yw testun eu gwawd.
63Ar jie sėdi, ar keliasi, aš esu jų daina.
64 O ARGLWYDD, t�l iddynt yn �l gweithredoedd eu dwylo.
64Viešpatie, atlygink jiems pagal jų darbus.
65 Rho iddynt ofid calon, a bydded dy felltith arnynt.
65Suteik jų širdims skausmo. Prakeikimas tekrinta ant jų.
66 O ARGLWYDD, erlid hwy yn dy lid, a dinistria hwy oddi tan y nefoedd.
66Viešpatie, persekiok juos ir nušluok nuo žemės paviršiaus.