¹ Wrth iddo fynd allan o'r deml, dyma un o'i ddisgyblion yn dweud wrtho, "Edrych, Athro, y fath feini enfawr a'r fath adeiladau gwych!"

¹Jam išeinant iš šventyklos, vienas iš mokinių Jam sako: “Mokytojau, pažvelk, kokie akmenys ir kokie pastatai!”

² A dywedodd Iesu wrtho, "A weli di'r adeiladau mawr yma? Ni adewir yma faen ar faen; ni bydd yr un heb ei fwrw i lawr."

²Jėzus jam atsakė: “Matai šituos didžiulius pastatus? Čia neliks akmens ant akmens, viskas bus išgriauta”.

³ Fel yr oedd yn eistedd ar Fynydd yr Olewydd gyferbyn �'r deml, gofynnodd Pedr ac Iago ac Ioan ac Andreas iddo, o'r neilltu,

³Kai Jis sėdėjo Alyvų kalne, priešais šventyklą, Petras, Jokūbas, Jonas ir Andriejus atskirai nuo kitų klausė Jį:

⁴ "Dywed wrthym pa bryd y bydd hyn, a beth fydd yr arwydd pan fydd hyn oll ar ddod i ben?"

⁴“Pasakyk mums, kada tai įvyks ir koks bus ženklas, kai visa tai pradės pildytis?”

⁵ A dechreuodd Iesu ddweud wrthynt, "Gwyliwch na fydd i neb eich twyllo.

⁵Jėzus, jiems atsakydamas, pradėjo kalbėti: “Žiūrėkite, kad niekas jūsų nesuklaidintų.

⁶ Fe ddaw llawer yn fy enw i gan ddweud, 'Myfi yw', ac fe dwyllant lawer.

⁶Daug kas ateis mano vardu ir sakys: ‘Tai Aš’, ir daugelį suklaidins.

⁷ A phan glywch am ryfeloedd a s�n am ryfeloedd, peidiwch � chyffroi. Rhaid i hyn ddigwydd, ond nid yw'r diwedd eto.

⁷Išgirdę apie karus ir karų gandus, neišsigąskite. Tai turi įvykti, bet dar ne galas.

⁸ Oblegid cyfyd cenedl yn erbyn cenedl, a theyrnas yn erbyn teyrnas. Bydd daeargrynf�u mewn mannau. Bydd adegau o newyn.

⁸Tauta sukils prieš tautą ir karalystė prieš karalystę. Įvairiose vietose bus žemės drebėjimų, bus badmečių ir neramumų. Tai gimdymo skausmų pradžia.

⁹ Dechrau'r gwewyr fydd hyn. A chwithau, gwyliwch eich hunain; fe'ch traddodir chwi i lysoedd, a chewch eich fflangellu mewn synagogau a'ch gosod i sefyll gerbron llywodraethwyr a brenhinoedd o'm hachos i, i ddwyn tystiolaeth yn eu gu373?ydd.

⁹Jūs saugokitės, nes atidavinės jus teismams, plaks sinagogose, ir jūs turėsite dėl manęs stoti prieš valdytojus ir karalius jiems liudyti.

¹⁰ Ond yn gyntaf rhaid i'r Efengyl gael ei chyhoeddi i'r holl genhedloedd.

¹⁰Ir Evangelija pirmiau turės būti paskelbta visoms tautoms.

¹¹ A phan �nt � chwi i'ch traddodi, peidiwch � phryderu ymlaen llaw beth i'w ddweud, ond pa beth bynnag a roddir i chwi y pryd hwnnw, dywedwch hynny; oblegid nid chwi sydd yn llefaru, ond yr Ysbryd Gl�n.

¹¹Kai suėmę jus ves, nesirūpinkite ir negalvokite iš anksto, ką kalbėsite. Kalbėkite tai, kas tą valandą bus jums duota, nes kalbėsite ne jūs, o Šventoji Dvasia.

¹² Bradycha brawd ei frawd i farwolaeth, a thad ei blentyn, a chyfyd plant yn erbyn eu rhieni a pheri eu lladd.

¹²Brolis išduos nužudyti brolį, o tėvas­savo vaiką. Vaikai pakels ranką prieš savo gimdytojus ir juos žudys.

¹³ A chas fyddwch gan bawb o achos fy enw i; ond y sawl sy'n dyfalbarhau i'r diwedd a gaiff ei achub.

¹³Jūs būsite visų nekenčiami dėl mano vardo. Bet kas ištvers iki galo, tas bus išgelbėtas”.

¹⁴ "Ond pan welwch 'y ffieiddbeth diffeithiol' yn sefyll lle na ddylai fod" (dealled y darllenydd) "yna ffoed y rhai sydd yn Jwdea i'r mynyddoedd.

¹⁴“Kai pamatysite per pranašą Danielių paskelbtą naikinimo bjaurastį, stovinčią ten, kur jos neturi būti (kas skaito­teišmano), tada, kas bus Judėjoje, tebėga į kalnus;

¹⁵ Pwy bynnag sydd ar ben y tu375?, peidied � dod i lawr i fynd i mewn i gipio dim o'i du375?;

¹⁵kas bus ant stogo, tenelipa žemyn į namus ir tegul neina ko nors pasiimti iš savo namų;

¹⁶ a phwy bynnag sydd yn y cae, peidied � throi yn ei �l i gymryd ei fantell.

¹⁶o kas laukuose, tenegrįžta pasiimti apsiausto.

¹⁷ Gwae'r gwragedd beichiog a'r rhai sy'n rhoi'r fron yn y dyddiau hynny!

¹⁷Vargas nėščioms ir žindančioms tomis dienomis!

¹⁸ A gwedd�wch na ddigwydd hyn yn y gaeaf,

¹⁸Melskitės, kad jums netektų bėgti žiemą!

¹⁹ oblegid bydd y dyddiau hynny yn orthrymder na fu ei debyg o ddechrau'r greadigaeth a greodd Duw hyd yn awr, ac na fydd byth.

¹⁹Tomis dienomis bus toks suspaudimas, kokio nėra buvę nuo pradžios pasaulio, kurį Dievas sutvėrė, iki šiol, ir daugiau nebebus.

²⁰ Ac oni bai fod yr Arglwydd wedi byrhau'r dyddiau, ni fuasai neb byw wedi ei achub; ond er mwyn yr etholedigion a etholodd, fe fyrhaodd y dyddiau.

²⁰Ir, jeigu Viešpats nebūtų sutrumpinęs tų dienų, neišsigelbėtų nė vienas kūnas. Tačiau dėl išrinktųjų, kuriuos išsirinko, Jis sutrumpino tas dienas.

²¹ Ac yna, os dywed rhywun wrthych, 'Edrych, dyma'r Meseia', neu, 'Edrych, dacw ef', peidiwch �'i gredu.

²¹Jei tada kas nors jums sakys: ‘Štai čia Kristus’, arba: ‘Jis tenai!’,­netikėkite,

²² Oherwydd fe gyfyd gau feseiau a gau broffwydi, a rhoddant arwyddion a rhyfeddodau i arwain ar gyfeiliorn yr etholedigion, petai hynny'n bosibl.

²²nes atsiras netikrų kristų ir netikrų pranašų. Jie darys ženklų ir stebuklų, kad suklaidintų, jei įmanoma, net išrinktuosius.

²³ Ond gwyliwch chwi; yr wyf wedi dweud y cwbl wrthych ymlaen llaw.

²³Todėl būkite atidūs; štai Aš jums iš anksto visa tai pasakiau”.

²⁴ "Ond yn y dyddiau hynny, ar �l y gorthrymder hwnnw, 'Tywyllir yr haul, ni rydd y lloer ei llewyrch,

²⁴“Tomis dienomis, po ano suspaudimo, saulė užtems, mėnulis nebeduos šviesos,

²⁵ syrth y s�r o'r nef, ac ysgydwir y nerthoedd sydd yn y nefoedd.'

²⁵dangaus žvaigždės kris ir dangaus jėgos bus sudrebintos.

²⁶ A'r pryd hwnnw gwelant Fab y Dyn yn dyfod yn y cymylau gyda nerth mawr a gogoniant.

²⁶Tada jie pamatys Žmogaus Sūnų, ateinantį debesyse su didžia jėga ir šlove.

²⁷ Ac yna'r anfona ei angylion a chynnull ei etholedigion o'r pedwar gwynt, o eithaf y ddaear hyd at eithaf y nef.

²⁷Jis pasiųs savo angelus, ir tie surinks Jo išrinktuosius iš keturių žemės pusių, nuo žemės pakraščių iki dangaus tolybių.

²⁸ "Dysgwch wers oddi wrth y ffigysbren. Pan fydd ei gangen yn ir ac yn dechrau deilio, gwyddoch fod yr haf yn agos.

²⁸Pasimokykite iš palyginimo su figmedžiu: kai jo šaka suminkštėja ir sprogsta lapai, žinote, jog artėja vasara.

²⁹ Felly chwithau, pan welwch y pethau hyn yn digwydd, byddwch yn gwybod ei fod yn agos, wrth y drws.

²⁹Taip pat jūs, išvydę visa tai dedantis, žinokite, jog Jis jau arti, prie durų.

³⁰ Yn wir, rwy'n dweud wrthych, nid �'r genhedlaeth hon heibio nes i'r holl bethau hyn ddigwydd.

³⁰Iš tiesų sakau jums: ši karta nepraeis, iki visa tai įvyks.

³¹ Y nef a'r ddaear, �nt heibio, ond fy ngeiriau i, nid �nt heibio ddim.

³¹Dangus ir žemė praeis, o mano žodžiai nepraeis.

³² "Ond am y dydd hwnnw neu'r awr ni u373?yr neb, na'r angylion yn y nef, na'r Mab, neb ond y Tad.

³²Tačiau tos dienos ir valandos niekas nežino, nei angelai danguje, nei Sūnus, tik Tėvas”.

³³ Gwyliwch, byddwch effro; oherwydd ni wyddoch pa bryd y bydd yr amser.

³³“Žiūrėkite, budėkite ir melskitės, nes nežinote, kada ateis laikas!

³⁴ Y mae fel dyn a aeth oddi cartref, gan adael ei du375? a rhoi awdurdod i'w weision, i bob un ei waith, a gorchymyn i'r porthor wylio.

³⁴Bus kaip su žmogumi, kuris iškeliavo toli, paliko namus, suteikė tarnams valdžią, kiekvienam paskyrė darbą, o durininkui įsakė budėti.

³⁵ Byddwch wyliadwrus gan hynny � oherwydd ni wyddoch pa bryd y daw meistr y tu375?, ai gyda'r hwyr, ai ar hanner nos, ai ar ganiad y ceiliog, ai yn fore �

³⁵Taigi budėkite, nes nežinote, kada grįš namų šeimininkas: ar vakare, ar vidurnaktyje, ar gaidžiui giedant, ar rytmety,

³⁶ rhag ofn iddo ddod yn ddisymwth a'ch cael chwi'n cysgu.

³⁶kad, netikėtai sugrįžęs, nerastų jūsų miegančių.

³⁷ A'r hyn yr wyf yn ei ddweud wrthych chwi, yr wyf yn ei ddweud wrth bawb: byddwch wyliadwrus."

³⁷Ką sakau jums, sakau ir visiems: budėkite!”