¹ Ymgasglodd y Phariseaid ato, a rhai ysgrifenyddion oedd wedi dod o Jerwsalem.

¹Pas Jį susirinko fariziejų ir keli Rašto žinovai, atvykę iš Jeruzalės.

² A gwelsant fod rhai o'i ddisgyblion ef yn bwyta'u bwyd � dwylo halogedig, hynny yw, heb eu golchi.

²Jie, pamatę kai kuriuos Jo mokinius valgant duoną suterštomis (tai yra neplautomis) rankomis, pradėjo priekaištauti.

³ (Oherwydd nid yw'r Phariseaid, na neb o'r Iddewon, yn bwyta heb olchi eu dwylo hyd yr arddwrn, gan lynu wrth draddodiad yr hynafiaid;

³Mat fariziejai ir visi žydai, laikydamiesi prosenių tradicijos, valgo tik nusiplovę rankas.

⁴ ac ni fyddant byth yn bwyta, ar �l dod o'r farchnad, heb ymolchi; ac y mae llawer o bethau eraill a etifeddwyd ganddynt i'w cadw, megis golchi cwpanau ac ystenau a llestri pres.)

⁴Taip pat sugrįžę iš turgaus, jie nevalgo neapsiplovę. Be to, yra daug kitų nuostatų, kurių jie laikosi, sekdami tradicija, pavyzdžiui, taurių, puodelių bei varinių indų plovimo.

⁵ Gofynnodd y Phariseaid a'r ysgrifenyddion iddo, "Pam nad yw dy ddisgyblion di'n dilyn traddodiad yr hynafiaid, ond yn bwyta'u bwyd � dwylo halogedig?"

⁵Taigi fariziejai ir Rašto žinovai Jį klausė: “Kodėl Tavo mokiniai nesilaiko prosenių tradicijos ir valgo duoną neplautomis rankomis?”

⁶ Dywedodd yntau wrthynt, "Da y proffwydodd Eseia amdanoch chwi ragrithwyr, fel y mae'n ysgrifenedig: 'Y mae'r bobl hyn yn fy anrhydeddu �'u gwefusau, ond y mae eu calon ymhell oddi wrthyf;

⁶Jis jiems atsakė: “Gerai apie jus, veidmainius, pranašavo Izaijas, kaip parašyta: ‘Ši tauta gerbia mane lūpomis, bet jų širdis toli nuo manęs.

⁷ yn ofer y maent yn fy addoli, gan ddysgu gorchmynion dynol fel athrawiaethau.'

⁷Veltui jie mane garbina, žmogiškus priesakus paversdami mokymu’.

⁸ Yr ydych yn anwybyddu gorchymyn Duw ac yn glynu wrth draddodiad dynol."

⁸Palikdami Dievo įsakymą, jūs įsikibę laikotės žmonių tradicijų­ puodelių ir taurių plovimo, ir daug kitų panašių dalykų darote”.

⁹ Meddai hefyd wrthynt, "Rhai da ydych chwi am wrthod gorchymyn Duw er mwyn cadarnhau eich traddodiad eich hunain.

⁹Ir Jis pridūrė: “Puikiai jūs paverčiate niekais Dievo įsakymą, kad tik išsaugotumėte savo tradicijas!

¹⁰ Oherwydd dywedodd Moses, 'Anrhydedda dy dad a'th fam', a, 'Bydded farw'n gelain y sawl a felltithia ei dad neu ei fam.'

¹⁰Antai Mozė įsakė: ‘Gerbk savo tėvą ir motiną’, ir: ‘Kas keiktų tėvą ar motiną, mirtimi temiršta’.

¹¹ Ond yr ydych chwi'n dweud, 'Os dywed rhywun wrth ei dad neu ei fam, "Corban (hynny yw, Offrwm i Dduw) yw beth bynnag y gallasit ei dderbyn yn gymorth gennyf fi",'

¹¹O jūs sakote: ‘Jei žmogus pasako savo tėvui ar motinai: Viskas, kas tau būtų naudinga iš manęs, tebūnie Korbįn (tai yra: dovana Dievui),­

¹² ni adewch iddo mwyach wneud dim i'w dad neu i'w fam.

¹²tada jūs nebeleidžiate jam padėti tėvui ar motinai,

¹³ Yr ydych yn dirymu gair Duw trwy'r traddodiad a drosglwyddir gennych. Ac yr ydych yn gwneud llawer o bethau cyffelyb i hynny."

¹³savo perduodama tradicija Dievo žodį darydami negaliojantį. Ir daug panašių dalykų darote”.

¹⁴ Galwodd y dyrfa ato drachefn ac meddai wrthynt, "Gwrandewch arnaf bawb, a deallwch.

¹⁴Sušaukęs visus žmones, Jėzus kalbėjo: “Paklausykite manęs visi ir supraskite:

¹⁵ Nid oes dim sy'n mynd i mewn i rywun o'r tu allan iddo yn gallu ei halogi; ond y pethau sy'n dod allan o rywun, dyna sy'n ei halogi."

¹⁵nėra nieko, kas, iš išorės patekęs į žmogų, galėtų jį suteršti. Žmogų suteršia vien tai, kas iš žmogaus išeina.

¹⁶ [{cf15i Os oes gan rywun glustiau i wrando, gwrandawed.}]

¹⁶Kas turi ausis klausyti­teklauso”.

¹⁷ Ac wedi iddo fynd i'r tu375? oddi wrth y dyrfa, dechreuodd ei ddisgyblion ei holi am y ddameg.

¹⁷Kai sugrįžo nuo minios į namus, Jo mokiniai paklausė apie palyginimą.

¹⁸ Meddai yntau wrthynt, "A ydych chwithau hefyd yr un mor ddi-ddeall? Oni welwch na all dim sy'n mynd i mewn i rywun o'r tu allan ei halogi,

¹⁸Jis jiems sako: “Nejaugi ir jūs nesuprantate? Argi neaišku jums, kad visa, kas patenka į žmogų iš lauko, negali jo suteršti,

¹⁹ oherwydd nid yw'n mynd i'w galon ond i'w gylla, ac yna y mae'n mynd allan i'r geudy?" Felly y cyhoeddodd ef yr holl fwydydd yn l�n.

¹⁹nes nepatenka į jo širdį, bet į vidurius ir išeina laukan, ir taip išvalomas visas maistas?”

²⁰ Ac meddai, "Yr hyn sy'n dod allan o rywun, dyna sy'n ei halogi.

²⁰Ir Jis pasakė: “Žmogų suteršia tai, kas iš jo išeina.

²¹ Oherwydd o'r tu mewn, o galon dynion, y daw allan feddyliau drwg, puteinio, lladrata, llofruddio,

²¹Iš vidaus, iš žmonių širdies, išeina pikti sumanymai, svetimavimai, paleistuvystės, vagystės, žmogžudystės,

²² godinebu, trachwantu, anfadwaith, twyll, anlladrwydd, cenfigen, cabledd, balchder, ynfydrwydd;

²²godumas, piktumas, klasta, nesusilaikymas, pavydas, piktžodžiavimai, išdidumas, kvailystė.

²³ o'r tu mewn y mae'r holl ddrygau hyn yn dod ac yn halogi rhywun."

²³Visos tos blogybės išeina iš vidaus ir suteršia žmogų”.

²⁴ Cychwynnodd oddi yno ac aeth ymaith i gyffiniau Tyrus. Aeth i du375?, ac ni fynnai i neb wybod; ond ni lwyddodd i ymguddio.

²⁴Išvykęs iš ten, Jis nukeliavo į Tyro ir Sidono sritis. Užėjęs į vienus namus, Jis norėjo, kad niekas apie tai nežinotų, bet Jam nepavyko to nuslėpti.

²⁵ Ar unwaith clywodd gwraig amdano, gwraig yr oedd gan ei merch fach ysbryd aflan, a daeth a syrthiodd wrth ei draed ef.

²⁵Išgirdus apie Jį, moteris, kurios duktė turėjo netyrąją dvasią, atėjo ir puolė Jam po kojų.

²⁶ Groeges oedd y wraig, Syroffeniciad o genedl; ac yr oedd yn gofyn iddo fwrw'r cythraul allan o'i merch.

²⁶Moteris buvo graikė, kilimo sirofinikietė. Ji maldavo, kad Jis išvarytų iš jos dukrelės demoną.

²⁷ Meddai yntau wrthi, "Gad i'r plant gael digon yn gyntaf; nid yw'n deg cymryd bara'r plant a'i daflu i'r cu373?n."

²⁷Jėzus jai tarė: “Leisk pirmiau pasisotinti vaikams. Juk nedera imti vaikų duoną ir mesti šunyčiams”.

²⁸ Atebodd hithau ef, "Syr, y mae hyd yn oed y cu373?n o dan y bwrdd yn bwyta o friwsion y plant."

²⁸Moteris tarė: “Taip, Viešpatie! Bet ir šunyčiai po stalu ėda vaikų trupinius”.

²⁹ "Am iti ddweud hynny," ebe yntau, "dos adref; y mae'r cythraul wedi mynd allan o'th ferch."

²⁹Tada Jis tarė: “Dėl šitų žodžių eik namo,­demonas jau išėjęs iš tavo dukters”.

³⁰ Aeth hithau adref a chafodd y plentyn yn gorwedd ar y gwely, a'r cythraul wedi mynd ymaith.

³⁰Parėjusi namo, ji rado dukrelę gulinčią patale ir demoną išėjusį.

³¹ Dychwelodd drachefn o gyffiniau Tyrus, a daeth drwy Sidon at F�r Galilea trwy ganol bro'r Decapolis.

³¹Palikęs Tyro ir Sidono sritis, Jis vėl atėjo prie Galilėjos ežero, į Dekapolio krašto vidurį.

³² Dygasant ato ddyn byddar oedd prin yn gallu siarad, a cheisio ganddo roi ei law arno.

³²Ten atvedė Jam kurčią nebylį ir prašė uždėti ant jo ranką.

³³ Cymerodd yntau ef o'r neilltu oddi wrth y dyrfa ar ei ben ei hun; rhoes ei fysedd yn ei glustiau, poerodd, a chyffyrddodd �'i dafod;

³³Jis pasivedė jį nuošaliau nuo minios, įkišo savo pirštus į jo ausis, palietė seilėmis jo liežuvį,

³⁴ a chan edrych i fyny i'r nef ochneidiodd a dweud wrtho, "Ephphatha", hynny yw, "Agorer di".

³⁴pažvelgė į dangų, atsiduso ir tarė jam: “Efatį!”, tai yra: “Atsiverk!”

³⁵ Agorwyd ei glustiau ar unwaith, a datodwyd rhwym ei dafod a dechreuodd lefaru'n eglur.

³⁵Ir tuojau atsivėrė jo klausa, atsipalaidavo liežuvio ryšys, ir jis kalbėjo kaip reikia.

³⁶ A gorchmynnodd iddynt beidio � dweud wrth neb; ond po fwyaf yr oedd ef yn gorchymyn iddynt, mwyaf yn y byd yr oeddent hwy'n cyhoeddi'r peth.

³⁶Jėzus jiems įsakė niekam šito nepasakoti. Bet kuo labiau Jis draudė, tuo jie plačiau Jį garsino.

³⁷ Yr oeddent yn synnu'n fawr dros ben, gan ddweud, "Da y gwnaeth ef bob peth; y mae'n gwneud hyd yn oed i fyddariaid glywed ac i fudion lefaru."

³⁷Žmonės labai stebėjosi ir kalbėjo: “Jis visa gerai padarė! Jis daro, kad kurtieji girdi ir nebyliai kalba!”