¹ Yna daeth Phariseaid ac ysgrifenyddion o Jerwsalem at Iesu a dweud,

¹Tuomet prie Jėzaus priėjo Rašto žinovų ir fariziejų iš Jeruzalės ir klausė:

² "Pam y mae dy ddisgyblion di yn troseddu yn erbyn traddodiad yr hynafiaid? Oherwydd nid ydynt yn golchi eu dwylo pan fyddant yn bwyta'u bwyd."

²“Kodėl Tavo mokiniai laužo prosenių tradiciją? Jie, prieš valgydami duoną, nesiplauna rankų”.

³ Atebodd yntau hwy, "A pham yr ydych chwithau yn troseddu yn erbyn gorchymyn Duw er mwyn eich traddodiad?

³Jis, atsakydamas jiems, tarė: “O kodėl ir jūs laužote Dievo įsakymą savo tradicija?!

⁴ Oherwydd dywedodd Duw, 'Anrhydedda dy dad a'th fam', a 'Bydded farw'n gelain y sawl a felltithia ei dad neu ei fam.'

⁴Juk Dievas įsakė: ‘Gerbk savo tėvą ir motiną!’, ir: ‘Kas keiktų tėvą ar motiną, mirtimi temiršta!’

⁵ Ond yr ydych chwi'n dweud, 'Os dywed rhywun wrth ei dad neu ei fam, "Offrwm i Dduw yw beth bynnag y gallasit ei dderbyn yn gymorth gennyf fi", ni chaiff anrhydeddu ei dad.'

⁵O jūs sakote: ‘Kiekvienas, kas pasakys tėvui ar motinai:­Viskas, kas tau būtų naudinga iš manęs, tebūnie dovana Dievui­

⁶ Ac yr ydych wedi dirymu gair Duw er mwyn eich traddodiad chwi.

⁶tas gali negerbti tėvo ir motinos’. Taip jūs savo tradicija Dievo įsakymą padarote negaliojantį.

⁷ Ragrithwyr, da y proffwydodd Eseia amdanoch:

⁷Veidmainiai! Gerai apie jus pranašavo Izaijas:

⁸ 'Y mae'r bobl hyn yn fy anrhydeddu �'u gwefusau, ond y mae eu calon ymhell oddi wrthyf;

⁸‘Ši tauta artinasi prie manęs savo lūpomis ir gerbia mane savo liežuviu, bet jos širdis toli nuo manęs.

⁹ yn ofer y maent yn fy addoli, gan ddysgu gorchmynion dynol fel athrawiaethau.'"

⁹Veltui jie mane garbina, žmogiškus priesakus paversdami mokymu’ ”.

¹⁰ Galwodd y dyrfa ato a dywedodd wrthynt, "Gwrandewch a deallwch.

¹⁰Sušaukęs minią, Jis kalbėjo: “Klausykite ir supraskite!

¹¹ Nid yr hyn sy'n mynd i mewn i enau rhywun sy'n ei halogi, ond yr hyn sy'n dod allan o'i enau, dyna sy'n halogi rhywun."

¹¹Ne kas patenka į burną, suteršia žmogų, bet kas išeina iš burnos, tai suteršia žmogų”.

¹² Yna daeth ei ddisgyblion a dweud wrtho, "A wyddost fod y Phariseaid wedi eu tramgwyddo wrth glywed dy eiriau?"

¹²Tada priėję Jo mokiniai pranešė: “Ar žinai, kad fariziejai pasipiktino, išgirdę tuos žodžius?”

¹³ Atebodd yntau, "Pob planhigyn na phlannodd fy Nhad nefol, fe'i diwreiddir.

¹³Jis atsakė: “Kiekvienas augalas, kurio nesodino mano dangiškasis Tėvas, bus išrautas.

¹⁴ Gadewch iddynt; arweinwyr dall i ddeillion ydynt. Os bydd rhywun dall yn arwain rhywun dall, bydd y ddau yn syrthio i bydew."

¹⁴Palikite juos! Jie akli aklųjų vadovai. O jeigu aklas aklą ves, abu į duobę įkris”.

¹⁵ Dywedodd Pedr wrtho, "Eglura'r ddameg hon inni."

¹⁵Tuomet Petras paprašė Jo: “Išaiškink mums tą palyginimą”.

¹⁶ Meddai Iesu, "A ydych chwithau'n dal mor ddi-ddeall?

¹⁶Jėzus atsakė: “Ar ir jūs dar nesuprantate?!

¹⁷ Oni welwch fod popeth sy'n mynd i mewn i'r genau yn mynd i'r cylla ac yn cael ei yrru allan i'r geudy?

¹⁷Argi nesuprantate, kad visa, kas patenka į burną, eina į pilvą ir išmetama laukan?

¹⁸ Ond y mae'r pethau sy'n dod allan o'r genau yn dod o'r galon, a dyna'r pethau sy'n halogi rhywun.

¹⁸O kas išeina iš burnos, eina iš širdies, ir tai suteršia žmogų.

¹⁹ Oherwydd o'r galon y daw cynllunio drygionus, llofruddio, godinebu, puteinio, lladrata, camdystiolaethu, a chablu.

¹⁹Iš širdies išeina pikti sumanymai, žmogžudystės, svetimavimai, paleistuvystės, vagystės, melagingi liudijimai, piktžodžiavimai.

²⁰ Dyma'r pethau sy'n halogi rhywun; ond bwyta � dwylo heb eu golchi, nid yw hynny'n halogi neb."

²⁰Šitie dalykai suteršia žmogų, o valgymas neplautomis rankomis žmogaus nesuteršia”.

²¹ Aeth Iesu allan oddi yno ac ymadawodd i barthau Tyrus a Sidon.

²¹Iš ten išėjęs, Jėzus pasitraukė į Tyro ir Sidono sritį.

²² A dyma wraig oedd yn Ganaan�es o'r cyffiniau hynny yn dod ymlaen a gweiddi, "Syr, trugarha wrthyf, Fab Dafydd; y mae fy merch wedi ei meddiannu gan gythraul ac yn dioddef yn enbyd."

²²Ir štai iš ano krašto atėjo moteris kanaanietė ir šaukė Jam: “Pasigailėk manęs, Viešpatie, Dovydo Sūnau! Mano dukterį baisiai kankina demonas!”

²³ Ond nid atebodd ef un gair iddi. A daeth ei ddisgyblion ato a gofyn iddo, "Gyr hi i ffwrdd, oherwydd y mae'n gweiddi ar ein h�l."

²³Bet Jėzus neatsakė nė žodžio. Tada priėjo mokiniai ir ėmė Jį maldauti: “Paleisk ją, nes ji šaukia mums iš paskos!”

²⁴ Atebodd yntau, "Ni'm hanfonwyd at neb ond at ddefaid colledig tu375? Israel."

²⁴Bet Jis atsakė: “Aš esu siųstas tik pas pražuvusias Izraelio namų avis”.

²⁵ Ond daeth hithau ac ymgrymu iddo gan ddweud, "Syr, helpa fi."

²⁵Tada ji priėjusi Jį pagarbino ir tarė: “Viešpatie, padėk man!”

²⁶ Atebodd Iesu, "Nid yw'n deg cymryd bara'r plant a'i daflu i'r cu373?n."

²⁶Jis atsakė: “Nedera imti vaikų duoną ir mesti šunyčiams”.

²⁷ Dywedodd hithau, "Gwir, syr, ond y mae hyd yn oed y cu373?n yn bwyta o'r briwsion sy'n syrthio oddi ar fwrdd eu meistri."

²⁷O ji atsiliepė: “Taip, Viešpatie, bet ir šunyčiai ėda trupinius, nukritusius nuo jų šeimininko stalo”.

²⁸ Yna atebodd Iesu hi, "Wraig, mawr yw dy ffydd; boed iti fel y mynni." Ac fe iachawyd ei merch o'r munud hwnnw.

²⁸Tada Jėzus jai tarė: “O moterie, didis tavo tikėjimas! Tebūnie tau, kaip tu nori”. Ir tą pačią valandą jos duktė pasveiko.

²⁹ Symudodd Iesu oddi yno ac aeth gerllaw M�r Galilea, ac i fyny'r mynydd. Eisteddodd yno,

²⁹Iš ten išėjęs, Jėzus atvyko prie Galilėjos ežero. Jis užkopė ant kalno ir atsisėdo.

³⁰ a daeth tyrfaoedd mawr ato yn dwyn gyda hwy y cloff a'r dall, yr anafus a'r mud, a llawer eraill; gosodasant hwy wrth ei draed, ac iachaodd ef hwy,

³⁰Prie Jo susirinko didžiulės minios, kurios atsigabeno su savimi luošų, aklų, nebylių, raišų ir daugelį kitokių. Žmonės suguldė juos prie Jėzaus kojų, o Jis pagydė juos.

³¹ er syndod i'r dyrfa wrth weld y mud yn llefaru, yr anafus yn holliach, y cloff yn cerdded a'r dall yn gweld; a rhoesant ogoniant i Dduw Israel.

³¹Minia stebėjosi, matydama nebylius kalbančius, luošius išgijusius, raišius vaikščiojančius ir akluosius reginčius. Ir jie šlovino Izraelio Dievą.

³² Galwodd Iesu ei ddisgyblion ato, ac meddai, "Yr wyf yn tosturio wrth y dyrfa, oherwydd y maent wedi bod gyda mi dridiau erbyn hyn, ac nid oes ganddynt ddim i'w fwyta. Ac ni fynnaf eu hanfon ymaith ar eu cythlwng, rhag iddynt lewygu ar y ffordd."

³²Pasišaukęs savo mokinius, Jėzus tarė: “Gaila man minios, nes jau tris dienas jie pasilieka su manimi ir neturi ko valgyti. Aš nepaleisiu jų alkanų, kad nenusilptų kelyje”.

³³ Dywedodd y disgyblion wrtho, "O ble, mewn lle anial, y cawn ddigon o fara i fwydo tyrfa mor fawr?"

³³Mokiniai Jam atsakė: “Iš kur mums imti dykumoje tiek duonos, kad galėtume pasotinti tokią didelę minią?”

³⁴ Gofynnodd Iesu iddynt, "Pa sawl torth sydd gennych?" "Saith," meddent hwythau, "ac ychydig bysgod bychain."

³⁴Jėzus paklausė jų: “Kiek turite duonos?” Jie atsakė: “Septynis kepalus ir kelias žuveles”.

³⁵ Gorchmynnodd i'r dyrfa eistedd ar y ddaear.

³⁵Jėzus liepė žmonėms susėsti ant žemės.

³⁶ Yna cymerodd y saith torth a'r pysgod, ac wedi diolch fe'u torrodd a'u rhoi i'r disgyblion, a'r disgyblion i'r tyrfaoedd.

³⁶Tada paėmė septynis duonos kepalus ir žuvis, padėkojo, sulaužė ir davė savo mokiniams, o mokiniai miniai.

³⁷ Bwytasant oll a chael digon, a chodasant lond saith cawell o'r tameidiau oedd dros ben.

³⁷Visi valgė ir pasisotino. Ir surinko septynias pilnas pintines likusių trupinių.

³⁸ Yr oedd y rhai oedd yn bwyta yn bedair mil o wu375?r, heblaw gwragedd a phlant.

³⁸O valgytojų buvo keturi tūkstančiai vyrų, neskaičiuojant moterų ir vaikų.

³⁹ Wedi gollwng y tyrfaoedd aeth Iesu i mewn i'r cwch a daeth i gyffiniau Magadan.

³⁹Paleidęs minią, Jis sėdo į valtį ir nuplaukė į Magadano sritį.