1 A llefarodd Iesu drachefn wrthynt ar ddamhegion.
1Jėzus vėl kalbėjo palyginimais:
2 "Y mae teyrnas nefoedd," meddai, "yn debyg i frenin, a drefnodd wledd briodas i'w fab.
2“Su dangaus karalyste yra panašiai kaip su karaliumi, kuris kėlė savo sūnui vestuves.
3 Anfonodd ei weision i alw'r gwahoddedigion i'r neithior, ond nid oeddent am ddod.
3Jis išsiuntė tarnus šaukti pakviestųjų į vestuvių pokylį, bet tie nenorėjo ateiti.
4 Anfonodd eilwaith weision eraill gan ddweud, 'Dywedwch wrth y gwahoddedigion, "Dyma fi wedi paratoi fy ngwledd, y mae fy mustych a'm llydnod pasgedig wedi eu lladd, a phopeth yn barod; dewch i'r neithior."'
4Tada jis vėl siuntė kitus tarnus, liepdamas: ‘Sakykite pakviestiesiems: Štai surengiau pokylį, mano jaučiai ir nupenėti veršiai papjauti, ir viskas paruošta. Ateikite į vestuves!’
5 Ond ni chymerodd y gwahoddedigion sylw, ac aethant ymaith, un i'w faes, ac un arall i'w fasnach.
5Tačiau kviečiamieji jo nepaisė ir nuėjo kas sau: vienas į ūkį, kitas prekiauti,
6 A gafaelodd y lleill yn ei weision a'u cam-drin yn warthus a'u lladd.
6o kiti tarnus nutvėrę išniekino ir užmušė.
7 Digiodd y brenin, ac anfonodd ei filwyr i ddifetha'r llofruddion hynny a llosgi eu tref.
7Tai išgirdęs, karalius užsirūstino ir, išsiuntęs kariuomenes, sunaikino tuos žmogžudžius ir padegė jų miestą.
8 Yna meddai wrth ei weision, 'Y mae'r wledd briodas yn barod, ond nid oedd y gwahoddedigion yn deilwng.
8Tuomet jis tarė savo tarnams: ‘Vestuvės surengtos, bet pakviestieji nebuvo verti.
9 Ewch felly i bennau'r strydoedd, a gwahoddwch bwy bynnag a gewch yno i'r wledd briodas.'
9Todėl eikite į kryžkeles ir, ką tik rasite, kvieskite į vestuves’.
10 Ac fe aeth y gweision hynny allan i'r ffyrdd a chasglu ynghyd bawb a gawsant yno, yn ddrwg a da. A llanwyd neuadd y wledd briodas gan westeion.
10Tarnai išėjo į kelius ir surinko visus, ką tik sutiko, blogus ir gerus. Ir vestuvės buvo pilnos svečių.
11 Aeth y brenin i mewn i gael golwg ar y gwesteion a gwelodd yno ddyn heb wisg briodas amdano.
11Karalius atėjo pasižiūrėti svečių ir pamatė žmogų, neapsirengusį vestuviniu drabužiu.
12 Meddai wrtho, 'Gyfaill, sut y daethost i mewn yma heb wisg briodas?' A thrawyd y dyn yn fud.
12Jis tarė jam: ‘Bičiuli, kaip čia įėjai, neturėdamas vestuvių drabužio?’ Tasai tylėjo.
13 Yna dywedodd y brenin wrth ei wasanaethyddion, 'Rhwymwch ei draed a'i ddwylo a bwriwch ef i'r tywyllwch eithaf; bydd yno wylo a rhincian dannedd.'
13Tada karalius paliepė tarnams: ‘Suriškite jam rankas ir kojas ir išmeskite jį laukan į tamsybes. Ten bus verksmas ir dantų griežimas’.
14 Y mae llawer, yn wir, wedi eu gwahodd, ond ychydig wedi eu hethol."
14Nes daug pašauktų, bet maža išrinktų”.
15 Yna fe aeth y Phariseaid a chynllwynio sut i'w rwydo ar air.
15Tuomet fariziejai pasitraukė ir tarėsi, kaip Jį sugauti kalboje.
16 A dyma hwy'n anfon eu disgyblion ato gyda'r Herodianiaid i ddweud, "Athro, gwyddom dy fod yn gwbl eirwir, ac yn dysgu ffordd Duw yn unol �'r gwirionedd; ni waeth gennyt am neb, ac yr wyt yn ddi-dderbyn-wyneb.
16Jie nusiuntė pas Jį savo mokinių kartu su erodininkais, kurie klausė: “Mokytojau, mes žinome, kad esi tiesus, mokai Dievo kelio, kaip reikalauja tiesa, ir niekam nepataikauji, nes neatsižvelgi į asmenis.
17 Dywed wrthym, felly, beth yw dy farn: a yw'n gyfreithlon talu treth i Gesar, ai nid yw?"
17Tad pasakyk mums, kaip manai: reikia mokėti ciesoriui mokesčius ar ne?”
18 Deallodd Iesu eu dichell a dywedodd, "Pam yr ydych yn rhoi prawf arnaf, ragrithwyr?
18Suprasdamas jų klastą, Jėzus tarė: “Kam spendžiate man pinkles, veidmainiai?
19 Dangoswch i mi ddarn arian y dreth." Daethant � darn arian iddo,
19Parodykite man mokesčių pinigą!” Jie padavė Jam denarą.
20 ac meddai ef wrthynt, "Llun ac arysgrif pwy sydd yma?"
20Jis paklausė: “Kieno čia atvaizdas ir įrašas?”
21 Dywedasant wrtho, "Cesar." Yna meddai ef wrthynt, "Talwch felly bethau Cesar i Gesar, a phethau Duw i Dduw."
21Jie atsakė: “Ciesoriaus”. Tuomet Jėzus jiems tarė: “Atiduokite tad, kas ciesoriaus, ciesoriui, o kas DievoDievui”.
22 Pan glywsant hyn rhyfeddasant, a gadawsant ef a mynd ymaith.
22Tai girdėdami, jie stebėjosi ir, palikę Jį, nuėjo.
23 Yr un diwrnod daeth ato Sadwceaid yn dweud nad oes dim atgyfodiad.
23Tą pačią dieną atėjo pas Jį sadukiejų, kurie nepripažįsta mirusiųjų prisikėlimo, ir klausė:
24 Gofynasant iddo, "Athro, dywedodd Moses, 'Os bydd rhywun farw heb blant ganddo, y mae ei frawd i briodi'r wraig ac i godi plant i'w frawd.'
24“Mokytojau, Mozė yra pasakęs: ‘Jei kas mirtų bevaikis, tegul jo brolis veda jo žmoną ir pažadina savo broliui palikuonių’.
25 Yr oedd saith o frodyr yn ein plith; priododd y cyntaf, a bu farw, a chan nad oedd plant ganddo gadawodd ei wraig i'w frawd.
25Štai pas mus buvo septyni broliai. Pirmasis vedęs mirė ir, neturėdamas vaikų, paliko žmoną savo broliui.
26 A'r un modd yr ail a'r trydydd, hyd at y seithfed.
26Taip atsitiko antrajam ir trečiajam iki septintojo.
27 Yn olaf oll bu farw'r wraig.
27Po jų visų numirė ir ta moteris.
28 Yn yr atgyfodiad, felly, gwraig prun o'r saith fydd hi? Oherwydd cafodd pob un hi'n wraig."
28Tad kurio iš septynių ji bus žmona prisikėlime? Juk visi yra ją turėję”.
29 Atebodd Iesu hwy, "Yr ydych yn cyfeiliorni am nad ydych yn deall na'r Ysgrythurau na gallu Duw.
29Jėzus jiems atsakė: “Jūs klystate, nepažindami nei Raštų, nei Dievo jėgos.
30 Oherwydd yn yr atgyfodiad ni phriodant ac ni phriodir hwy; y maent fel angylion yn y nef.
30Prisikėlime nei ves, nei tekės, bet bus kaip Dievo angelai danguje.
31 Ond ynglu375?n ag atgyfodiad y meirw, onid ydych wedi darllen y gair a lefarwyd wrthych gan Dduw,
31O apie mirusiųjų prisikėlimą ar neskaitėte, kas jums Dievo pasakyta:
32 'Myfi, Duw Abraham a Duw Isaac a Duw Jacob ydwyf'? Nid Duw'r meirw yw ef, ond y rhai byw."
32‘Aš esu Abraomo Dievas, Izaoko Dievas ir Jokūbo Dievas’. Dievas nėra mirusiųjų Dievas, bet gyvųjų!”
33 A phan glywodd y tyrfaoedd yr oeddent yn synnu at yr hyn yr oedd yn ei ddysgu.
33Tai girdėdama, minia stebėjosi Jo mokymu.
34 Clywodd y Phariseaid iddo roi taw ar y Sadwceaid, a daethant at ei gilydd.
34Fariziejai, išgirdę, kad Jėzus nutildė sadukiejus, susirinko kartu,
35 Ac i roi prawf arno, gofynnodd un ohonynt, ac yntau'n athro'r Gyfraith,
35ir vienas iš jų, Įstatymo mokytojas, mėgindamas Jį, paklausė:
36 "Athro, pa orchymyn yw'r mwyaf yn y Gyfraith?"
36“Mokytojau, koks įsakymas yra didžiausias Įstatyme?”
37 Dywedodd Iesu wrtho, "'C�r yr Arglwydd dy Dduw �'th holl galon ac �'th holl enaid ac �'th holl feddwl.'
37Jėzus jam atsakė: “ ‘Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa savo širdimi, visa savo siela ir visu savo protu’.
38 Dyma'r gorchymyn cyntaf a phwysicaf.
38Tai pirmasis ir didžiausias įsakymas.
39 Ac y mae'r ail yn debyg iddo: 'C�r dy gymydog fel ti dy hun.'
39Antrasispanašus į jį: ‘Mylėk savo artimą kaip save patį’.
40 Ar y ddau orchymyn hyn y mae'r holl Gyfraith a'r proffwydi yn dibynnu."
40Šitais dviem įsakymais remiasi visas Įstatymas ir Pranašai”.
41 Yr oedd y Phariseaid wedi ymgynnull, a gofynnodd Iesu iddynt,
41Kol fariziejai tebebuvo susirinkę, Jėzus juos paklausė:
42 "Beth yw eich barn chwi ynglu375?n �'r Meseia? Mab pwy ydyw?" "Mab Dafydd," meddent wrtho.
42“Ką jūs manote apie Kristų? Kieno Jis Sūnus?” Jie atsakė: “Dovydo”.
43 "Sut felly," gofynnodd Iesu, "y mae Dafydd trwy'r Ysbryd yn ei alw'n Arglwydd, pan ddywed:
43Jis tarė jiems: “O kodėl gi Dovydas, Dvasios įkvėptas, vadina Jį Viešpačiu, sakydamas:
44 'Dywedodd yr Arglwydd wrth fy Arglwydd i, "Eistedd ar fy neheulaw nes imi osod dy elynion dan dy draed "'?
44‘Viešpats tarė mano Viešpačiui: sėskis mano dešinėje, kol patiesiu Tavo priešus tarsi pakojį po Tavo kojų’.
45 Os yw Dafydd felly yn ei alw'n Arglwydd, sut y mae'n fab iddo?"
45Jei tad Dovydas vadina Jį Viešpačiu, kaipgi tada Jis gali būti jo Sūnus?”
46 Ac nid oedd neb yn gallu ateb gair iddo, ac o'r diwrnod hwnnw ni feiddiodd neb ei holi ddim mwy.
46Ir nė vienas negalėjo Jam atsakyti nė žodžio, ir niekas nedrįso nuo tos dienos Jį klausinėti.