¹ Aeth Iesu i mewn i gwch a chroesi'r m�r a dod i'w dref ei hun.

¹Įlipęs į valtį, Jėzus persikėlė per ežerą ir sugrįžo į savo miestą.

² A dyma hwy'n dod � dyn wedi ei barlysu ato, yn gorwedd ar wely. Pan welodd Iesu eu ffydd hwy dywedodd wrth y claf, "Cod dy galon, fy mab; maddeuwyd dy bechodau."

²Ir štai Jam atnešė paralyžiuotą žmogų, paguldytą ant gulto. Pamatęs jų tikėjimą, Jėzus tarė paralyžiuotajam: “Būk drąsus, sūnau, tavo nuodėmės atleistos!”

³ A dyma rai o'r ysgrifenyddion yn dweud ynddynt eu hunain, "Y mae hwn yn cablu."

³Kai kurie Rašto žinovai ėmė murmėti: “Jis piktžodžiauja!”

⁴ Deallodd Iesu eu meddyliau ac meddai, "Pam yr ydych yn meddwl pethau drwg yn eich calonnau?

⁴Žinodamas jų mintis, Jėzus tarė: “Kam piktai mąstote savo širdyje?

⁵ Oherwydd prun sydd hawsaf, ai dweud, 'Maddeuwyd dy bechodau', ai ynteu dweud, 'Cod a cherdda'?

⁵Kas gi lengviau­ar pasakyti: ‘Tavo nuodėmės atleistos!’, ar liepti: ‘Kelkis ir vaikščiok!’?

⁶ Ond er mwyn i chwi wybod fod gan Fab y Dyn awdurdod i faddau pechodau ar y ddaear" � yna meddai wrth y claf, "Cod, a chymer dy wely a dos adref."

⁶Ir todėl, kad žinotumėte Žmogaus Sūnų turint galią žemėje atleisti nuodėmes,­čia Jis kreipėsi į paralyžiuotąjį:­Kelkis, pasiimk savo gultą ir eik namo!”

⁷ A chododd ac aeth ymaith i'w gartref.

⁷Šis atsikėlė ir nuėjo į savo namus.

⁸ Pan welodd y tyrfaoedd hyn daeth ofn arnynt a rhoesant ogoniant i Dduw, yr hwn a roddodd y fath awdurdod i ddynion.

⁸Visa tai pamačiusios, minios stebėjosi ir šlovino Dievą, suteikusį tokią galią žmonėms.

⁹ Wrth fynd heibio oddi yno gwelodd Iesu ddyn a elwid Mathew yn eistedd wrth y dollfa, a dywedodd wrtho, "Canlyn fi." Cododd yntau a chanlynodd ef.

⁹Iškeliaudamas iš ten, Jėzus pamatė muitinėje sėdintį žmogų, vardu Matą, ir tarė jam: “Sek paskui mane!” Šis atsikėlė ir nusekė paskui Jį.

¹⁰ Ac yr oedd wrth bryd bwyd yn ei du375?, a dyma lawer o gasglwyr trethi ac o bechaduriaid yn dod a chydfwyta gyda Iesu a'i ddisgyblion.

¹⁰Kai Jėzus sėdėjo namuose prie stalo, ten susirinko daug muitininkų bei nusidėjėlių, kurie susėdo šalia Jo ir Jo mokinių.

¹¹ A phan welodd y Phariseaid, dywedasant wrth ei ddisgyblion, "Pam y mae eich athro yn bwyta gyda chasglwyr trethi a phechaduriaid?"

¹¹Fariziejai, tai išvydę, sakė Jo mokiniams: “Kodėl jūsų Mokytojas valgo su muitininkais ir nusidėjėliais?”

¹² Clywodd Iesu, a dywedodd, "Nid ar y cryfion ond ar y cleifion y mae angen meddyg.

¹²Tai išgirdęs, Jėzus atsiliepė: “Ne sveikiesiems reikia gydytojo, o ligoniams.

¹³ Ond ewch a dysgwch beth yw ystyr hyn, 'Trugaredd a ddymunaf, nid aberth'. Oherwydd i alw pechaduriaid, nid rhai cyfiawn, yr wyf fi wedi dod."

¹³Eikite ir pasimokykite, ką reiškia žodžiai: ‘Aš noriu gailestingumo, o ne aukos’. Aš atėjau šaukti ne teisiųjų, bet nusidėjėlių atgailai”.

¹⁴ Yna daeth disgyblion Ioan ato a dweud, "Pam yr ydym ni a'r Phariseaid yn ymprydio llawer, ond dy ddisgyblion di ddim yn ymprydio?"

¹⁴Tada priėjo Jono mokiniai ir paklausė: “Kodėl mes ir fariziejai daug pasninkaujame, o Tavo mokiniai nepasninkauja?”

¹⁵ Dywedodd Iesu wrthynt, "A all gwesteion priodas alaru cyhyd ag y mae'r priodfab gyda hwy? Ond fe ddaw dyddiau pan ddygir y priodfab oddi wrthynt, ac yna yr ymprydiant.

¹⁵Jėzus jiems atsakė: “Argi gali vestuvininkai gedėti, kol su jais yra jaunikis? Bet ateis dienos, kai jaunikis iš jų bus atimtas, ir tada jie pasninkaus.

¹⁶ Ni fydd neb yn gwn�o clwt o frethyn heb ei bannu ar hen ddilledyn; oherwydd fe dyn y clwt wrth y dilledyn, ac fe �'r rhwyg yn waeth.

¹⁶Niekas sudėvėto drabužio nelopo naujo audinio lopu, nes toks lopinys atplėšia drabužio gabalą, ir pasidaro dar didesnė skylė.

¹⁷ Ni fydd pobl chwaith yn tywallt gwin newydd i hen grwyn; os gwn�nt, fe rwygir y crwyn, fe gollir y gwin a difethir y crwyn. Ond byddant yn tywallt gwin newydd i grwyn newydd, ac fe gedwir y ddau."

¹⁷Taip pat niekas nepila jauno vyno į senus vynmaišius, nes antraip vynmaišiai plyštų, vynas išsilietų ir vynmaišiai niekais nueitų. Bet jaunas vynas pilamas į naujus vynmaišius, ir abeji išsilaiko”.

¹⁸ Tra oedd ef yn siarad fel hyn � hwy, dyma ryw lywodraethwr yn dod ato ac ymgrymu iddo a dweud, "Y mae fy merch newydd farw; ond tyrd a rho dy law arni, ac fe fydd fyw."

¹⁸Jam taip bekalbant, prisiartino vienas vyresnysis, pagarbino Jį ir tarė: “Ką tik mirė mano dukrelė. Bet ateik, uždėk ant jos ranką, ir ji atgis”.

¹⁹ A chododd Iesu a dilynodd ef gyda'i ddisgyblion.

¹⁹Jėzus atsikėlė ir nuėjo paskui jį kartu su savo mokiniais.

²⁰ A dyma wraig ac arni waedlif ers deuddeng mlynedd yn dod ato o'r tu �l ac yn cyffwrdd ag ymyl ei fantell.

²⁰Ir štai moteris, dvylika metų serganti kraujoplūdžiu, prisiartino iš paskos ir palietė Jo apsiausto apvadą.

²¹ Oherwydd yr oedd hi wedi dweud ynddi ei hun, "Dim ond imi gyffwrdd �'i fantell, fe gaf fy iach�u."

²¹Mat ji pati sau kalbėjo: “Jei tik palytėsiu Jo drabužį­išgysiu”.

²² A throes Iesu, a gwelodd hi, ac meddai, "Cod dy galon, fy merch; y mae dy ffydd wedi dy iach�u di." Ac iachawyd y wraig o'r munud hwnnw.

²²Jėzus, atsigręžęs ir ją pamatęs, tarė: “Pasitikėk, dukra, tavo tikėjimas išgydė tave”. Ir tą pačią akimirką moteris pagijo.

²³ Pan ddaeth Iesu i du375?'r llywodraethwr, a gweld y pibyddion a'r dyrfa mewn cynnwrf,

²³Atėjęs į vyresniojo namus ir pamatęs vamzdininkus bei šurmuliuojančią minią,

²⁴ dywedodd, "Ewch ymaith, oherwydd nid yw'r eneth wedi marw; cysgu y mae." Dechreusant chwerthin am ei ben.

²⁴Jėzus paliepė: “Pasitraukite, nes mergaitė ne mirus, o miega”. Jie tik šaipėsi iš Jo.

²⁵ Ac wedi i'r dyrfa gael ei gyrru allan, aeth ef i mewn a gafael yn ei llaw, a chododd yr eneth.

²⁵Kai minia buvo išvaryta, Jis įėjo vidun, paėmė mergaitę už rankos, ir ji atsikėlė.

²⁶ Ac aeth yr hanes am hyn allan i'r holl ardal honno.

²⁶Garsas apie tai pasklido po visą aną kraštą.

²⁷ Wrth i Iesu fynd oddi yno dilynodd dau ddyn dall ef gan weiddi, "Trugarha wrthym ni, Fab Dafydd."

²⁷Jėzui išeinant, du neregiai sekė paskui Jį ir šaukė: “Pasigailėk mūsų, Dovydo Sūnau!”

²⁸ Wedi iddo ddod i'r tu375? daeth y deillion ato, a gofynnodd Iesu iddynt, "A ydych yn credu y gallaf wneud hyn?" Dywedasant wrtho, "Ydym, syr."

²⁸Kai Jis pasiekė namus, neregiai užėjo pas Jį. Jėzus paklausė: “Ar tikite, kad Aš galiu tai padaryti?” Šie atsakė: “Taip, Viešpatie!”

²⁹ Yna cyffyrddodd �'u llygaid a dweud, "Yn �l eich ffydd boed i chwi."

²⁹Tada Jis palietė jų akis ir tarė: “Tebūna jums pagal jūsų tikėjimą”.

³⁰ Agorwyd eu llygaid, a rhybuddiodd Iesu hwy yn llym, "Gofalwch na chaiff neb wybod."

³⁰Ir jų akys atsivėrė. Jėzus griežtai jiems įsakė: “Žiūrėkite, kad niekas nesužinotų!”

³¹ Ond aethant allan a thaenu'r hanes amdano yn yr holl ardal honno.

³¹Tačiau tie išėję išgarsino Jį po visą tą kraštą.

³² Fel yr oeddent yn mynd ymaith, dyma rywrai'n dwyn ato ddyn mud wedi ei feddiannu gan gythraul.

³²Jiems išėjus, štai atvedė pas Jį demono apsėstą nebylį.

³³ Wedi i'r cythraul gael ei fwrw allan, llefarodd y mudan; a rhyfeddodd y tyrfaoedd gan ddweud, "Ni welwyd erioed y fath beth yn Israel."

³³Išvarius demoną, nebylys prakalbo. Minios stebėjosi ir sakė: “Dar niekad Izraelyje nebuvo tokių dalykų”.

³⁴ Ond dywedodd y Phariseaid, "Trwy bennaeth y cythreuliaid y mae'n bwrw allan gythreuliaid."

³⁴O fariziejai kalbėjo: “Jis išvaro demonus jų valdovo jėga”.

³⁵ Yr oedd Iesu'n mynd o amgylch yr holl drefi a'r pentrefi, dan ddysgu yn eu synagogau hwy, a phregethu efengyl y deyrnas, ac iach�u pob afiechyd a phob llesgedd.

³⁵Jėzus ėjo per visus miestus ir kaimus, mokydamas jų sinagogose, skelbdamas karalystės Evangeliją ir gydydamas visas žmonių ligas bei negalias.

³⁶ A phan welodd ef y tyrfaoedd tosturiodd wrthynt am eu bod yn flinderus a diymadferth fel defaid heb fugail.

³⁶Matydamas minias, Jis gailėjosi žmonių, nes jie buvo suvargę ir išsklaidyti lyg avys be piemens.

³⁷ Yna meddai wrth ei ddisgyblion, "Y mae'r cynhaeaf yn fawr ond y gweithwyr yn brin;

³⁷Tuomet Jis tarė savo mokiniams: “Pjūtis didelė, o darbininkų maža.

³⁸ deisyfwch felly ar Arglwydd y cynhaeaf anfon gweithwyr i'w gynhaeaf."

³⁸Todėl melskite pjūties Viešpatį, kad siųstų darbininkų į savo pjūtį”.