1 Fel eira yn yr haf, neu law yn ystod y cynhaeaf, felly nid yw anrhydedd yn gweddu i'r ff�l.
1Kaip sniegas vasarą ir lietus pjūties metu, taip garbė netinka kvailiui.
2 Fel aderyn y to yn hedfan, neu wennol yn gwibio, felly ni chyflawnir melltith ddiachos.
2Kaip žvirblis nuskrenda ir kregždė nulekia, taip neišsipildys neužpelnytas prakeikimas.
3 Chwip i geffyl, ffrwyn i asyn, a gwialen i gefn ffyliaid!
3Botagas arkliui, žąslai asilui, rykštė kvailio nugarai.
4 Paid ag ateb y ffu373?l yn �l ei ffolineb, rhag i ti fynd yn debyg iddo.
4Neatsakyk kvailiui pagal jo kvailumą, kad netaptum panašus į jį.
5 Ateb y ffu373?l yn �l ei ffolineb, rhag iddo fynd yn ddoeth yn ei olwg ei hun.
5Atsakyk kvailiui pagal jo kvailumą taip, kad jis neatrodytų sau išmintingas.
6 Y mae'r sawl sy'n anfon neges yn llaw ffu373?l yn torri ymaith ei draed ei hun ac yn profi trais.
6Kas siunčia kvailą pasiuntinį, nusikerta kojas ir patiria nuostolį.
7 Fel coesau'r cloff yn honcian, felly y mae dihareb yng ngenau ffyliaid.
7Kaip luošas negali vaikščioti savo kojomis, taip patarlė netinka kvailiui.
8 Fel gosod carreg mewn ffon dafl, felly y mae rhoi anrhydedd i ffu373?l.
8Gerbti kvailą yra kaip dėti brangakmenį į mėtyklę.
9 Fel draenen yn mynd i law meddwyn, felly y mae dihareb yng ngenau ffyliaid.
9Kaip erškėtis girtuoklio rankoje, taip patarlė kvailio burnoje.
10 Fel saethwr yn clwyfo pawb sy'n mynd heibio, felly y mae'r un sy'n cyflogi ffu373?l neu feddwyn.
10Didis Dievas, kuris visa padarė, atlygina kvailiui ir neištikimam.
11 Fel ci yn troi'n �l at ei gyfog, felly y mae'r ffu373?l sy'n ailadrodd ei ffolineb.
11Kaip šuo grįžta prie savo vėmalo, taip kvailys kartoja savo kvailystes.
12 Fe welaist un sy'n ddoeth yn ei olwg ei hun; y mae mwy o obaith i ffu373?l nag iddo ef.
12Kvailys teikia daugiau vilties negu žmogus, kuris laiko save išmintingu.
13 Dywed y diog, "Y mae llew ar y ffordd, llew yn rhydd yn y strydoedd!"
13Tinginys sako: “Liūtas kelyje! Žiaurus liūtas gatvėje!”
14 Fel y mae drws yn troi ar ei golyn, felly y mae'r diog yn ei wely.
14Kaip durys sukasi ant vyrių, taip tinginys vartosi lovoje.
15 Y mae'r diog yn gwthio'i law i'r ddysgl, ond yn rhy ddiog i'w chodi i'w geg.
15Tinginys įkiša savo ranką į dubenį, bet jam sunku pakelti ją prie burnos.
16 Y mae'r diog yn ddoethach yn ei olwg ei hun na saith o rai sy'n ateb yn synhwyrol.
16Tinginys laiko save išmintingesniu už septynis vyrus, galinčius išmintingai atsakyti.
17 Fel cydio yng nghlustiau ci sy'n mynd heibio, felly y mae ymyrryd yng nghweryl rhywun arall.
17Kas praeidamas įsikiša į vaidus, kurie jo neliečia, elgiasi kaip tas, kuris šunį griebia už ausų.
18 Fel rhywun gwallgof yn saethu pentewynion � saethau marwol,
18Kaip beprotis, kuris mėto žarijas, laido strėles ir žudo,
19 felly y mae'r un sy'n twyllo'i gymydog, ac yn dweud, "Dim ond cellwair yr oeddwn."
19yra tas, kas apgauna artimą ir sako: “Aš pajuokavau”.
20 Heb goed fe ddiffydd t�n, a heb y straegar fe dderfydd am gynnen.
20Kai nėra malkų, gęsta ugnis; pašalinus apkalbėtoją, baigiasi ginčai.
21 Fel glo i farwor, a choed i d�n, felly y mae'r cwerylgar yn creu cynnen.
21Kaip iš anglių atsiranda žarijos ir iš malkų ugnis, taip vaidingas žmogus sukelia kivirčus.
22 Y mae geiriau'r straegar fel danteithion sy'n mynd i lawr i'r cylla.
22Apkalbos yra lyg skanėstas, kuris pasiekia žmogaus vidurius.
23 Fel golchiad arian ar lestr pridd, felly y mae geiriau esmwyth a chalon ddrygionus.
23Karšti žodžiai ir nedora širdis yra kaip sidabro priemaišomis aptraukta molinė šukė.
24 Y mae gelyn yn rhagrithio �'i eiriau, ac yn cynllunio twyll yn ei galon;
24Kas neapkenčia, slepia tai po savo lūpomis ir laiko klastą savyje.
25 pan yw'n llefaru'n deg, paid ag ymddiried ynddo, oherwydd y mae saith peth ffiaidd yn ei feddwl;
25Kai jis kalba maloniai, netikėk juo: jo širdyje yra septynios bjaurystės.
26 er iddo guddio'i gasineb � rhagrith, datguddir ei ddrygioni yn y gynulleidfa.
26Nors jis neapykantą slepia žodžiais, jo nedorybė paaiškės tautos susirinkime.
27 Y mae'r un sy'n cloddio pwll yn syrthio iddo, a daw carreg yn �l ar yr un sy'n ei threiglo.
27Kas kasa duobę, pats į ją įkrinta. Kas parita akmenį, ant to jis sugrįžta.
28 Y mae tafod celwyddog yn cas�u purdeb, a genau gwenieithus yn dwyn dinistr.
28Meluojantis liežuvis nekenčia tų, kurie nuo jo nukenčia. Pataikaujanti burna sukelia pražūtį.