1 1 I Ddafydd.0 Arnat ti, ARGLWYDD, y gwaeddaf; fy nghraig, paid � thewi tuag ataf � rhag, os byddi'n ddistaw, imi fod fel y rhai sy'n disgyn i'r pwll.
1Tavęs šaukiuosi, Viešpatie, mano uola! Išgirsk mane. Jei tylėsi, tapsiu kaip tie, kurie nužengia į duobę.
2 Gwrando ar lef fy ngweddi pan waeddaf arnat am gymorth, pan godaf fy nwylo tua'th gysegr sanctaidd.
2Išgirsk mano maldavimo balsą, kai šaukiuosi Tavęs, kai keliu savo rankas į Tavo švenčiausiąją buveinę!
3 Paid �'m cipio ymaith gyda'r drygionus a chyda gwneuthurwyr drygioni, rhai sy'n siarad yn deg �'u cymdogion ond sydd � chynnen yn eu calon.
3Neatstumk manęs kartu su nedorėliais, su piktadariais, kurie maloniai kalba su artimu, bet pikta mano savo širdyse.
4 T�l iddynt am eu gweithredoedd ac am ddrygioni eu gwaith; t�l iddynt am yr hyn a wnaeth eu dwylo, rho eu haeddiant iddynt.
4Duok jiems, ko verti jų darbai ir pikti poelgiai. Atlygink jiems, kiek vertas jų rankų darbas; užmokėk jiems, ką jie užsitarnavo.
5 Am nad ydynt yn ystyried gweithredoedd yr ARGLWYDD na gwaith ei ddwylo ef, bydded iddo'u dinistrio a pheidio �'u hailadeiladu.
5Jie nepaiso Viešpaties veiksmų ir Jo rankų darbų. Jis sunaikins juos ir nebeleis atsigauti.
6 Bendigedig fyddo'r ARGLWYDD am iddo wrando ar lef fy ngweddi.
6Palaimintas Viešpats, nes Jis išklausė mano maldavimą!
7 Yr ARGLWYDD yw fy nerth a'm tarian; ynddo yr ymddiried fy nghalon; yn sicr caf gymorth, a llawenycha fy nghalon, a rhof foliant iddo ar g�n.
7Viešpats yra mano jėga ir skydas; Juo pasitikėjo mano širdis, ir Jis man padėjo. Todėl džiūgauja mano širdis, ir savo giesme girsiu Jį.
8 Y mae'r ARGLWYDD yn nerth i'w bobl ac yn gaer gwaredigaeth i'w eneiniog.
8Viešpats yra jų jėga, išgelbstinti priebėga pateptajam.
9 Gwareda dy bobl, a bendithia dy etifeddiaeth; bugeilia hwy a'u cario am byth.
9Išgelbėk savo tautą ir laimink savo paveldėjimą. Ganyk ir išaukštink juos per amžius.