1 1 I'r Cyfarwyddwr: i Ddafydd, gwas yr ARGLWYDD.0 Llefara pechod wrth y drygionus yn nyfnder ei galon; nid oes ofn Duw ar ei gyfyl.
1Nedorėlio nuodėmė kalba mano širdyje, kad nėra Dievo baimės prieš jo akis.
2 Llwydda i'w dwyllo ei hun na ellir canfod ei ddrygioni i'w gas�u.
2Jis pataikauja sau, kai suranda savyje kaltę, kurios reikėtų nekęsti.
3 Niwed a thwyll yw ei holl eiriau; peidiodd ag ymddwyn yn ddoeth ac yn dda.
3Jo burnos žodžiainedorybė ir klasta. Jis liovėsi elgtis išmintingai ir daryti gera.
4 Cynllunia ddrygioni yn ei wely; y mae wedi ymsefydlu yn y ffordd anghywir, ac nid yw'n gwrthod y drwg.
4Gulėdamas jis mąsto nedorybes, eina negeru keliu, neatsisako pikta.
5 Ymestyn dy gariad, ARGLWYDD, hyd y nefoedd, a'th ffyddlondeb hyd y cymylau;
5Viešpatie, dangų siekia Tavo gailestingumas, Tavo ištikimybėdebesis.
6 y mae dy gyfiawnder fel y mynyddoedd uchel a'th farnau fel y dyfnder mawr; cedwi ddyn ac anifail, O ARGLWYDD.
6Tavo teisumaskaip dideli kalnai, Tavo sprendimaikaip jūros gelmės. Viešpatie, Tu apsaugai žmogų ir gyvulį!
7 Mor werthfawr yw dy gariad, O Dduw! Llochesa pobl dan gysgod dy adenydd.
7Dieve, kokia brangi yra Tavo malonė! Žmonės glaudžiasi Tavo sparnų šešėlyje.
8 Fe'u digonir � llawnder dy du375?, a diodi hwy o afon dy gysuron;
8Jie pasotinami Tavo namų riebalais, Tu duodi jiems gerti iš Tavo malonumų upės.
9 oherwydd gyda thi y mae ffynnon bywyd, ac yn d'oleuni di y gwelwn oleuni.
9Tu turi gyvenimo šaltinį; Tavo šviesoje matome šviesą.
10 Parha dy gariad at y rhai sy'n d'adnabod a'th gyfiawnder at y rhai uniawn o galon.
10Tenesibaigia Tavo malonė tiems, kurie pažįsta Tave, ir Tavo teisumasnuoširdiesiems.
11 Na fydded i'r troed balch fy sathru, nac i'r llaw ddrygionus fy nhroi allan.
11Teneužkliudo manęs išdidumo koja ir ranka nusidėjėlio tenepastumia manęs!
12 Dyna'r gwneuthurwyr drygioni wedi cwympo, wedi eu bwrw i'r llawr a heb allu codi!
12Piktadariai krito, buvo parblokšti ir nebeatsikels!