1 1 I'r Cyfarwyddwr: i feibion Cora. Masc�l.0 O Dduw, clywsom �'n clustiau, dywedodd ein hynafiaid wrthym am y gwaith a wnaethost yn eu dyddiau hwy, yn y dyddiau gynt �'th law dy hun.
1Dieve, savo ausimis girdėjome, kai mūsų tėvai pasakojo mums, kokius darbus darei jų dienomis senais laikais.
2 Gyrraist genhedloedd allan, ond eu plannu hwy; difethaist bobloedd, ond eu llwyddo hwy;
2Pagonis išvarei, o juos įsodinai; išnaikinai tautas, o juos išaukštinai.
3 oherwydd nid �'u cleddyf y cawsant y tir, ac nid �'u braich y cawsant fuddugoliaeth, ond trwy dy ddeheulaw a'th fraich di, a llewyrch dy wyneb, am dy fod yn eu hoffi.
3Ne savo kardu jie laimėjo kraštą, ne jų ranka išgelbėjo juos, bet Tavo dešinė, Tavo ranka ir Tavo veido šviesa, nes Tu juos mylėjai!
4 Ti yw fy Mrenin a'm Duw, ti sy'n rhoi buddugoliaeth i Jacob.
4Tumano Karalius ir Dievas, Tu teiki pergalę Jokūbui.
5 Trwot ti y darostyngwn ein gelynion, trwy dy enw y sathrwn ein gwrthwynebwyr.
5Su Tavo pagalba prispausime savo priešus, Tavo vardu mindysime tuos, kurie kyla prieš mus.
6 Oherwydd nid yn fy mwa yr ymddiriedaf, ac nid fy nghleddyf a'm gwareda.
6Ne savo lanku pasitikėsiu, ne mano kardas išgelbės mane.
7 Ond ti a'n gwaredodd rhag ein gelynion a chywilyddio'r rhai sy'n ein cas�u.
7Tu išgelbėjai mus nuo mūsų priešų, mus nekenčiančius sugėdinai.
8 Yn Nuw yr ydym erioed wedi ymffrostio, a chlodforwn dy enw am byth. Sela.
8Dievu giriamės per dieną ir Tavo vardą šlovinsime per amžius.
9 Ond yr wyt wedi'n gwrthod a'n darostwng, ac nid ei allan mwyach gyda'n byddinoedd.
9Bet Tu mus atstūmei, pažeminti leidai ir su mūsų kariuomene nebeišeini.
10 Gwnei inni gilio o flaen y gelyn, a chymerodd y rhai sy'n ein cas�u yr ysbail.
10Tu priverti mus trauktis nuo priešų, kurie nekenčia mūsų ir išnaudoja mus.
11 Gwnaethost ni fel defaid i'w lladd, a'n gwasgaru ymysg y cenhedloedd.
11Kaip pjautinas avis atidavei mus, tarp pagonių išblaškei.
12 Gwerthaist dy bobl am y nesaf peth i ddim, ac ni chefaist elw o'r gwerthiant.
12Savo tautą pardavei už nieką; nepraturtėjai tuo, ką už ją gavai.
13 Gwnaethost ni'n warth i'n cymdogion, yn destun gwawd a dirmyg i'r rhai o'n hamgylch.
13Padarei mus paniekinimu kaimynams, pajuoka ir patyčiomis tiems, kurie aplinkui mus.
14 Gwnaethost ni'n ddihareb ymysg y cenhedloedd, ac y mae'r bobloedd yn ysgwyd eu pennau o'n plegid.
14Padarei mus priežodžiu pagonims, tautos kraipo galvas dėl mūsų.
15 Y mae fy ngwarth yn fy wynebu beunydd, ac yr wyf wedi fy ngorchuddio � chywilydd
15Nuolatos man prieš akis mano panieka ir rausta iš gėdos veidas
16 o achos llais y rhai sy'n fy ngwawdio a'm difr�o, ac oherwydd y gelyn a'r dialydd.
16dėl priekaištų ir užgaulių žodžių, dėl priešo ir keršytojo.
17 Daeth hyn i gyd arnom, a ninnau heb dy anghofio na bod yn anffyddlon i'th gyfamod.
17Visa tai užgriuvo mus, nors Tavęs nepamiršome, sandoros su Tavimi nepažeidėme.
18 Ni throdd ein calon oddi wrthyt, ac ni chamodd ein traed o'th lwybrau,
18Mūsų širdis neatsitraukė nuo Tavęs, mūsų žingsniai nebuvo nuo Tavo kelių nukrypę,
19 i beri iti ein hysigo yn nhrigfa'r siacal a'n gorchuddio � thywyllwch dudew.
19kai leidai mus naikinti tyruose ir apdengei mirties šešėliu.
20 Pe baem wedi anghofio enw ein Duw ac estyn ein dwylo at dduw estron,
20Jei būtume užmiršę savo Dievo vardą ir ištiesę rankas į svetimą dievą,
21 oni fyddai Duw wedi canfod hyn? Oherwydd gu373?yr ef gyfrinachau'r galon.
21argi Dievas to nežinotų? Jis juk žino širdies paslaptis!
22 Ond er dy fwyn di fe'n lleddir drwy'r dydd, a'n trin fel defaid i'w lladd.
22Dėl Tavęs esame visą dieną žudomi, laikomi tarsi pjauti paskirtos avys.
23 Ymysgwyd! pam y cysgi, O Arglwydd? Deffro! paid �'n gwrthod am byth.
23Kelkis! Kodėl miegi, Viešpatie? Pakilk, neatstumk amžinai!
24 Pam yr wyt yn cuddio dy wyneb ac yn anghofio'n hadfyd a'n gorthrwm?
24Kodėl slepi savo veidą, pamiršti mūsų vargą ir priespaudą?
25 Y mae ein henaid yn ymostwng i'r llwch, a'n cyrff yn wastad �'r ddaear.
25Mūsų siela parkritusi į dulkes; mūsų kūnas parblokštas žemėn.
26 Cyfod i'n cynorthwyo. Gwareda ni er mwyn dy ffyddlondeb.
26Pakilk, padėk mums! Išgelbėk mus dėl savo gailestingumo.