1 1 I'r Cyfarwyddwr: ar Lil�au. I Ddafydd.0 Gwareda fi, O Dduw, oherwydd cododd y dyfroedd at fy ngwddf.
1Gelbėk mane, Dieve, nes vandenys siekia mano sielą.
2 Yr wyf yn suddo mewn llaid dwfn, a heb le i sefyll arno; yr wyf wedi mynd i ddyfroedd dyfnion, ac y mae'r llifogydd yn fy sgubo ymaith.
2Nugrimzdau į gilius dumblus, nėra kojai atramos. Esu vandens gelmėse, bangos ritasi per mane.
3 Yr wyf wedi diffygio'n gweiddi, a'm gwddw'n sych; y mae fy llygaid yn pylu wrth ddisgwyl am fy Nuw.
3Pailsau šaukdamas, išdžiūvo gerklė, aptemo akys, belaukiant Dievo.
4 Mwy niferus na gwallt fy mhen yw'r rhai sy'n fy nghas�u heb achos; lluosocach na'm hesgyrn yw fy ngelynion twyllodrus. Sut y dychwelaf yr hyn nas cymerais?
4Daugiau kaip galvos plaukų yra tų, kurie be priežasties manęs nekenčia. Galingesni už mane tie, kurie melagingai puola mane. Turiu grąžinti, ko nepaėmiau.
5 O Dduw, gwyddost ti fy ffolineb, ac nid yw fy nhroseddau'n guddiedig oddi wrthyt.
5Dieve, Tu žinai mano kvailystę ir mano nusikaltimai nepaslėpti nuo Tavęs.
6 Na fydded i'r rhai sy'n gobeithio ynot gael eu cywilyddio o'm plegid, O Arglwydd DDUW y Lluoedd, nac i'r rhai sy'n dy geisio gael eu gwaradwyddo o'm hachos, O Dduw Israel.
6Tenebūna gėdinami dėl manęs tie, kurie laukia Tavęs, Valdove, kareivijų Viešpatie! Tenebūna įžeidinėjami dėl manęs tie, kurie ieško Tavęs, Izraelio Dieve!
7 Oherwydd er dy fwyn di y dygais warth, ac y mae fy wyneb wedi ei orchuddio � chywilydd.
7Dėl Tavęs kenčiu pajuoką, nuo gėdos rausta mano veidas.
8 Euthum yn ddieithryn i'm brodyr, ac yn estron i blant fy mam.
8Svetimas tapau savo broliams, pašalinismano motinos vaikams.
9 Y mae s�l dy du375? di wedi fy ysu, a daeth gwaradwydd y rhai sy'n dy waradwyddo di arnaf finnau.
9Uolumas dėl Tavo namų sugraužė mane, Tave plūstančiųjų keiksmai krito ant manęs.
10 Pan wylaf wrth ymprydio, fe'i hystyrir yn waradwydd i mi;
10Kai aš verkiau ir varginau sielą pasninkujie užgauliojo mane.
11 pan wisgaf sachliain amdanaf, fe'm gwneir yn ddihareb iddynt.
11Vietoje drabužių vilkiu ašutinędėl to tapau jiems priežodžiu.
12 Y mae'r rhai sy'n eistedd wrth y porth yn siarad amdanaf, ac yr wyf yn destun i watwar y meddwon.
12Tie, kurie sėdi vartuose, kalba prieš mane ir geriantys vyną dainuoja apie mane.
13 Ond daw fy ngweddi i atat, O ARGLWYDD. Ar yr amser priodol, O Dduw, ateb fi yn dy gariad mawr gyda'th waredigaeth sicr.
13O aš meldžiuosi Tau, Viešpatie, visą laiką. Dieve, dėl savo beribio gailestingumo išklausyk mane, dėl savo išgelbėjimo tiesos.
14 Gwared fi o'r llaid rhag imi suddo, achuber fi o'r mwd ac o'r dyfroedd dyfnion.
14Išgelbėk mane iš dumblo, kad nenugrimzčiau, ištrauk iš gilių vandenų, išvaduok iš piktų priešų.
15 Na fydded i'r llifogydd fy sgubo ymaith, na'r dyfnder fy llyncu, na'r pwll gau ei safn amdanaf.
15Teneužlieja manęs vandens srovė, tenepraryja gelmė ir teneapžioja manęs duobė.
16 Ateb fi, ARGLWYDD, oherwydd da yw dy gariad; yn dy drugaredd mawr, tro ataf.
16Viešpatie, išklausyk mane dėl savo malonės gausos! Pažvelk į mane gailestingai.
17 Paid � chuddio dy wyneb oddi wrth dy was; y mae'n gyfyng arnaf, brysia i'm hateb.
17Nepaslėpk savo veido nuo savo tarno, nes esu varge; skubiai išklausyk mane!
18 Tyrd yn nes ataf i'm gwaredu; rhyddha fi o achos fy ngelynion.
18Priartėk prie mano sielos ir išpirk. Išlaisvink mane iš priešų!
19 Fe wyddost ti fy ngwaradwydd, fy ngwarth a'm cywilydd; yr wyt yn gyfarwydd �'m holl elynion.
19Tu žinai, kaip mane plūsta, gėdina ir niekina; Tu matai visus mano prispaudėjus.
20 Y mae gwarth wedi torri fy nghalon, ac yr wyf mewn anobaith; disgwyliais am dosturi, ond heb ei gael, ac am rai i'm cysuro, ond nis cefais.
20Pajuoka plėšo mano širdį, aš pavargau. Aš laukiau pasigailėjimo, bet jo nėra, ieškojau guodėjų, tačiau neradau.
21 Rhoesant wenwyn yn fy mwyd, a gwneud imi yfed finegr at fy syched.
21Vietoje maisto duoda man tulžies, ištroškusį girdo actu.
22 Bydded eu bwrdd eu hunain yn rhwyd iddynt, yn fagl i'w cyfeillion.
22Jų stalas jiems patiems spąstais tevirsta ir jų gerovėžabangais!
23 Tywyller eu llygaid rhag iddynt weld, a gwna i'w cluniau grynu'n barhaus.
23Teaptemsta jų akys, kad neregėtų; padaryk, kad jų strėnos visada svyruotų.
24 Tywallt dy ddicter arnynt, a doed dy lid mawr ar eu gwarthaf.
24Išliek ant jų savo užsidegimą, ir Tavo rūstybės įkarštis tepasiekia juos.
25 Bydded eu gwersyll yn anghyfannedd, heb neb yn byw yn eu pebyll,
25Jų buveinė tegul ištuštėja, palapinėse gyventojų tenelieka.
26 oherwydd erlidiant yr un a drewaist ti, a lluosogant friwiau'r rhai a archollaist.
26Nes jie persekioja tą, kurį Tu ištikai, kurį sužeidei, tam jie didina skausmą.
27 Rho iddynt gosb ar ben cosb; na chyfiawnhaer hwy gennyt ti.
27Tegul vis gausėja jų kaltės, ir teneįeina jie į Tavo teisumą.
28 Dileer hwy o lyfr y rhai byw, ac na restrer hwy gyda'r cyfiawn.
28Tebūna jie išbraukti iš gyvųjų knygos ir teisiųjų sąrašuose tenebūna jų vardų!
29 Yr wyf fi mewn gofid a phoen; trwy dy waredigaeth, O Dduw, cod fi i fyny.
29Aš esu vargšas ir kenčiu; Tavo išgelbėjimas, Dieve, teiškelia mane!
30 Moliannaf enw Duw ar g�n, mawrygaf ef � diolchgarwch.
30Aš girsiu Dievo vardą giesme ir dėkodamas aukštinsiu Jį.
31 Bydd hyn yn well gan yr ARGLWYDD nag ych, neu fustach ifanc � chyrn a charnau.
31Tai Viešpačiui bus meiliau už jautį, už jauniklį jautuką su ragais ir nagais.
32 Bydded i'r darostyngedig weld hyn a llawenhau; chwi sy'n ceisio Duw, bydded i'ch calonnau adfywio;
32Tai matydami, linksminsis nuolankieji, ir atgys širdys tų, kurie ieško Dievo.
33 oherwydd y mae'r ARGLWYDD yn gwrando'r anghenus, ac nid yw'n diystyru ei eiddo sy'n gaethion.
33Viešpats girdi vargšą ir neniekina savo belaisvių.
34 Bydded i'r nefoedd a'r ddaear ei foliannu, y m�r hefyd a phopeth byw sydd ynddo.
34Jį tegiria dangūs ir žemė, jūros ir visa, kas juda jose.
35 Oherwydd bydd Duw yn gwaredu Seion, ac yn ailadeiladu dinasoedd Jwda; byddant yn byw yno ac yn ei meddiannu,
35Dievas išgelbės Sioną ir Judo miestus atstatys. Jie įsikurs ten ir gyvens,
36 bydd plant ei weision yn ei hetifeddu, a'r rhai sy'n caru ei enw'n byw yno.
36Jo tarnų vaikai paveldės tą žemę, o Jo vardą mylintys gyvens joje.