¹ Mor brydferth yw dy draed mewn sandalau, O ferch y tywysog! Y mae dy gluniau lluniaidd fel gemau o waith crefftwr medrus.

¹Kokios gražios tavo kojos su kurpėmis, kunigaikščio dukra! Tavo strėnų išlenkimai kaip papuošalai, kaip menininko rankų darbas.

² Y mae dy fogail fel ffiol gron nad yw byth yn brin o win cymysg; y mae dy fol fel pentwr o wenith wedi ei amgylchynu gan lil�au.

²Tavo liemuo lyg ištekinta taurė, kurioje niekada nestinga gėrimo, tavo pilvas lyg kviečių krūva, apkaišiota lelijomis.

³ Y mae dy ddwy fron fel dwy elain, gefeilliaid ewig.

³Tavo dvi krūtys lyg stirnos dvynukai.

⁴ Y mae dy wddf fel tu373?r ifori, a'th lygaid fel y llynnoedd yn Hesbon, ger mynedfa Bath-rabbim; y mae dy drwyn fel tu373?r Lebanon, sy'n edrych i gyfeiriad Damascus.

⁴Tavo kaklas lyg dramblio kaulo bokštas. Tavo akys lyg Hešbono tvenkiniai prie Batrabimo vartų. Tavo nosis lyg Libano bokštas, nukreiptas Damasko link.

⁵ Y mae dy ben yn ymddangos fel Carmel a gwallt dy ben fel porffor, a brenin wedi ei garcharu yn y plethi.

⁵Tavo galva lyg Karmelis. Tavo galvos plaukai lyg purpuras, karalius sužavėtas tavo garbanomis.

⁶ Mor brydferth, mor hardd wyt, fy anwylyd, y fwyaf dymunol.

⁶Kokia graži ir miela pažiūrėti tu esi, mano mylimoji!

⁷ Y mae dy gorff fel palmwydden, a'th fronnau fel clwstwr o'i ffrwythau.

⁷Tavo stuomuo yra panašus į palmę, tavo krūtys­į vynuogių kekes.

⁸ Dywedais, "Dringaf y balmwydden, a gafael yn ei brigau." Bydded dy fronnau fel clwstwr o rawnwin, ac arogl dy anadl fel afalau,

⁸Aš tariau: “Įkopsiu į palmę, įsikibsiu į jos šakas”. Tavo krūtys bus kaip vynuogių kekės, tavo burnos kvapas­kaip obuolių.

⁹ a'th wefusau fel y gwin gorau yn llifo'n esmwyth mewn cariad, ac yn llithro rhwng gwefusau a dannedd.

⁹Tavo lūpos yra lyg geriausias vynas, kuris švelniai slenka gomuriu ir prakalbina apsnūdusį.

¹⁰ Yr wyf fi'n eiddo i'm cariad, ac yntau'n fy chwennych.

¹⁰Aš priklausau savo mylimajam, o jis geidžia manęs.

¹¹ Tyrd, fy nghariad, gad inni fynd allan i'r maes, a threulio'r nos ymysg y llwyni henna.

¹¹Ateik, mylimasis, eikime į laukus, nakvokime kaime.

¹² Gad inni fynd yn fore i'r gwinllannoedd, i edrych a yw'r winwydden yn blaguro, a'i blodau yn agor, a'r pomgranadau yn blodeuo; yno fe ddangosaf fy nghariad tuag atat.

¹²Anksti rytą apžiūrėkime vynuogynus, ar jau sprogsta vynmedžiai, ar skleidžiasi žiedai, ar pražydo granato medžiai. Ten aš tau atiduosiu savo meilę.

¹³ Y mae'r mandragorau yn gwasgar eu harogl; o gwmpas ein drws ceir yr holl ffrwythau gorau, ffrwythau newydd a hen a gedwais i ti, fy nghariad.

¹³Mandragoros kvepia, prie mūsų durų yra įvairiausių vaisių, šviežių ir senų, kuriuos laikiau tau, mano mylimasai.