1And Hiram king of Tyre sent messengers to David, and timber of cedars, with masons and carpenters, to build him a house.
1Tyro karalius Hiramas siuntė pasiuntinių pas Dovydą su kedro medžiais, dailidžių bei mūrininkų, kad jie pastatytų Dovydui namus.
2And David perceived that Jehovah had established him king over Israel, for his kingdom was highly exalted, because of his people Israel.
2Dovydas suprato, kad Viešpats patvirtino jį Izraelio karaliumi, nes išaukštino jo karalystę dėl savo tautos Izraelio.
3And David took more wives at Jerusalem: and David begot more sons and daughters.
3Jeruzalėje Dovydas vedė daugiau žmonų ir susilaukė daugiau sūnų bei dukterų.
4And these are the names of the children which he had in Jerusalem: Shammua, and Shobab, Nathan, and Solomon,
4Šitie vardai jo vaikų, kurie gimė Jeruzalėje: Šamūva, Šobabas, Natanas, Saliamonas,
5and Ibhar, and Elishua, and Elpelet,
5Ibharas, Elišūva, Elpaletas,
6and Nogah, and Nepheg, and Japhia,
6Nogahas, Nefegas, Jafija,
7and Elishama, and Beeliada, and Eliphelet.
7Elišama, Beeljada ir Elifeletas.
8And the Philistines heard that David was anointed king over all Israel, and all the Philistines went up to seek David; and David heard [of it], and went out against them.
8Filistinai, išgirdę, kad Dovydas pateptas Izraelio karaliumi, pakilo Dovydo ieškoti. Dovydas, tai išgirdęs, išėjo prieš juos.
9And the Philistines came and spread themselves in the valley of Rephaim.
9Filistinai atėję sustojo Rafajų slėnyje.
10And David inquired of God saying, Shall I go up against the Philistines, and wilt thou give them into my hand? And Jehovah said to him, Go up; and I will give them into thy hand.
10Dovydas klausė Dievo, sakydamas: “Ar man eiti prieš filistinus? Ar atiduosi juos į mano rankas?” Viešpats atsakė: “Eik, nes Aš atiduosiu juos į tavo rankas”.
11And they came up to Baal-perazim, and David smote them there; and David said, God has broken in upon mine enemies by my hand, as the breaking forth of waters. Therefore they called the name of that place Baal-perazim.
11Jis, nuėjęs į Baal Peracimus, juos nugalėjo. Dovydas tarė: “Dievas nušlavė mano priešus mano rankomis, kaip vanduo pralaužęs pylimą”. Todėl ta vieta pavadinta Baal Peracimu.
12And they left their gods there; and David commanded, and they were burned with fire.
12Filistinai ten paliko savo stabus, kuriuos Dovydas įsakė sudeginti.
13And the Philistines yet again spread themselves in the valley.
13Filistinai dar kartą atėjo ir sustojo slėnyje.
14And David inquired again of God; and God said to him, Go not up after them; turn round them and come upon them opposite the mulberry-trees.
14Dovydas vėl klausė Dievo. Dievas jam atsakė: “Neik tiesiai prieš juos! Apeik juos ir pulk iš šilkmedžių pusės.
15And it shall be, when thou hearest the sound of marching in the tops of the mulberry-trees, that then thou shalt go out to battle; for God will have gone forth before thee to smite the army of the Philistines.
15Išgirdęs šlamesį šilkmedžių viršūnėse, užpulk juos. Dievas eis pirma tavęs ir naikins filistinų kariuomenę”.
16And David did as God commanded him; and they smote the army of the Philistines from Gibeon even to Gezer.
16Dovydas padarė, kaip Dievas jam įsakė. Jis mušė filistinus nuo Gibeono iki Gazero.
17And the fame of David went out into all lands; and Jehovah brought the fear of him upon all the nations.
17Dovydo vardas išgarsėjo visose šalyse; Viešpats sukėlė baimę prieš jį visose tautose.