¹Give ear, ye heavens, and I will speak; And hear, O earth, the words of my mouth!

¹“Klausykite, dangūs! Aš kalbėsiu, žemė teišgirsta mano žodžius.

²My doctrine shall drop as rain, My speech flow down as dew, As small rain upon the tender herb, And as showers on the grass.

²Mano pamokymai kris kaip lietus, mano žodžiai kaip rasa, kaip lietaus srovės ant žolės ir kaip lašai ant želmenų.

³For the name of Jehovah will I proclaim: Ascribe greatness unto our God!

³Aš skelbsiu Viešpaties vardą; atiduokite mūsų Dievui garbę!

⁴[He is] the Rock, his work is perfect, For all his ways are righteousness; A ùGod of faithfulness without deceit, Just and right is he.

⁴Jis yra Uola; tobuli Jo darbai, visi Jo keliai pilni teisybės. Dievas ištikimas, be jokios neteisybės, Jis teisus ir teisingas.

⁵They have dealt corruptly with him; Not his children's is their spot: -- A crooked and perverted generation!

⁵Jie sugedo ir nėra Jo vaikai dėl savo išsigimimo, nedora ir iškrypusi karta.

⁶Do ye thus requite Jehovah, Foolish and unwise people? Is not he thy father that hath bought thee? Hath he not made thee and established thee?

⁶Argi taip atsilygini Viešpačiui, kvaila ir neišmintinga tauta? Argi ne Jis tavo tėvas, kuris tave įsūnijo? Argi ne Jis padarė ir įtvirtino tave?

⁷Remember the days of old, Consider the years of generation to generation; Ask thy father, and he will shew thee; Thine elders, and they will tell thee.

⁷Atsimink senąsias dienas, apsvarstyk praeitų kartų laikus; klausk savo tėvo, jis tau pasakys, savo senelių­jie tau papasakos.

⁸When the Most High assigned to the nations their inheritance, When he separated the sons of Adam, He set the bounds of the peoples According to the number of the children of Israel.

⁸Aukščiausiasis skyrė tautoms kraštus, dalino žmonių vaikams žemes ir nustatė tautoms sienas pagal Izraelio vaikų skaičių.

⁹For Jehovah's portion is his people; Jacob the lot of his inheritance.

⁹Viešpaties nuosavybė yra Jo tauta, Jokūbas­Jo paveldėjimo dalis.

¹⁰He found him in a desert land, And in the waste, howling wilderness; He compassed him about, he watched over him, He preserved him as the apple of his eye.

¹⁰Jis ją rado negyvenamų dykumų platybėje; globojo ir rūpinosi ja, saugojo kaip savo akį.

¹¹As the eagle stirreth up its nest, Hovereth over its young, Spreadeth out its wings, Taketh them, beareth them on its feathers,

¹¹Kaip erelis moko skristi savo jauniklius, pats sklando virš lizdo ištiesęs savo sparnus ir neša juos ant savo sparnų,

¹²So Jehovah alone did lead him, And no strange ùgod [was] with him.

¹²taip Viešpats vienas ją vedė; nebuvo su Juo jokio kito dievo.

¹³He made him ride on the high places of the earth, And he ate the produce of the field; And he made him suck honey out of the crag, And oil out of the flinty rock;

¹³Jis vedė ją žemės aukštumomis, maitino laukų vaisiais, davė medaus iš akmens ir aliejaus iš kietos uolos,

¹⁴Cream of kine, and milk of sheep, With the fat of lambs, And rams of the breed of Bashan, and he-goats, With the fat of kidneys of wheat; And thou didst drink pure wine, the blood of the grape.

¹⁴sviesto iš karvių, pieno iš avių, taukų iš ėriukų, Bašano avinų ir ožkų; gerų kviečių ir vyno iš vynuogių kraujo.

¹⁵Then Jeshurun grew fat, and kicked -- Thou art waxen fat, Thou art grown thick, And thou art covered with fatness; -- He gave up +God who made him, And lightly esteemed the Rock of his salvation.

¹⁵Nutukęs, suriebėjęs, sustorėjęs Ješurūnas paliko Dievą, savo Kūrėją, ir paniekino išgelbėjimo Uolą.

¹⁶They moved him to jealousy with strange gods, With abominations did they provoke him to anger.

¹⁶Svetimais dievais ir bjaurystėmis jie sukėlė Viešpaties rūstybę.

¹⁷They sacrificed unto demons who are not +God; To gods whom they knew not, To new ones, who came newly up, Whom your fathers revered not.

¹⁷Jie aukojo demonams, ne Dievui, naujiems dievams, kurių jie nepažino, kurie ką tik pasirodė, kurių nebijojo jų tėvai.

¹⁸Of the Rock that begot thee wast thou unmindful, And thou hast forgotten ùGod who brought thee forth.

¹⁸Uolą, kuri tave pagimdė, tu paniekinai ir užmiršai Dievą, savo Kūrėją.

¹⁹And Jehovah saw it, and despised them, Because of the provoking of his sons and of his daughters.

¹⁹Viešpats tai matė ir bjaurėjosi jais, nes Jį supykdė Jo sūnūs ir dukterys.

²⁰And he said, I will hide my face from them, I will see what their end shall be; For they are a perverse generation, Children in whom is no faithfulness.

²⁰Jis tarė: ‘Paslėpsiu nuo jų savo veidą ir žiūrėsiu, koks bus jų galas. Tai yra sugedusi karta, neištikimi vaikai.

²¹They have moved me to jealousy with that which is no ùGod; They have exasperated me with their vanities; And I will move them to jealousy with that which is not a people; With a foolish nation will I provoke them to anger.

²¹Jie sukėlė mano pavydą tuo, kas nėra dievai, supykdė mane savo tuštybėmis; Aš sukelsiu jų pavydą tuo, kas nėra tauta, supykdysiu neišmanančia tauta.

²²For a fire is kindled in mine anger, And it shall burn into the lowest Sheol, And shall consume the earth and its produce, And set fire to the foundations of the mountains.

²²Mano rūstybės ugnis užsidegė. Ji degins iki pragaro gelmių; ris žemę, jos vaisius ir kalnų pamatus.

²³I will heap mischiefs upon them; Mine arrows will I spend against them.

²³Aš krausiu ant jų nelaimes ir šaudysiu į juos savo strėlėmis.

²⁴They shall be consumed with hunger, and devoured with burning heat, And with poisonous pestilence; And the teeth of beasts will I send against them, With the poison of what crawleth in the dust.

²⁴Jie bus varginami bado ir naikinami drugio bei baisiausio maro. Siųsiu jiems plėšrius žvėris ir nuodingas gyvates.

²⁵From without shall the sword bereave them, and in the chambers, terror -- Both the young man and the virgin, The suckling with the man of gray hairs.

²⁵Lauke juos naikins kardas, o viduje­siaubas, negailėdamas jaunų, senų nė kūdikių.

²⁶I would say, I will scatter, I will make the remembrance of them to cease from among men,

²⁶Aš būčiau sunaikinęs juos visiškai, net prisiminimą apie juos išdildęs iš žmonių atminties,

²⁷If I did not fear provocation from the enemy, Lest their adversaries should misunderstand it, Lest they should say, Our hand is high, and Jehovah has not done all this.

²⁷bet nedariau to, kad kartais jų priešai nesugalvotų sakyti, jog jie sunaikino juos, o ne Viešpats.

²⁸For they are a nation void of counsel, And understanding is not in them.

²⁸Tai neišmintingi žmonės, neturintys supratimo.

²⁹Oh that they had been wise! they would have understood this, They would have considered their latter end!

²⁹O, kad jie būtų išmintingi ir suprastų tai, ir numatytų, koks bus jų galas.

³⁰How could one chase a thousand, And two put ten thousand to flight, Were it not that their Rock had sold them, And Jehovah had delivered them up?

³⁰Kaip vienas galėtų vyti tūkstantį ir du persekioti dešimt tūkstančių, jeigu jų Uola nebūtų atsisakiusi jiems padėti ir Viešpats nebūtų nuo jų pasitraukęs?

³¹For their rock is not as our Rock: Let our enemies themselves be judges.

³¹Mūsų Uola nėra tokia, kaip jų uola, patys mūsų priešai tai liudija.

³²For their vine is of the vine of Sodom, And of the fields of Gomorrah: Their grapes are grapes of poison, Bitter are their clusters;

³²Tikrai jų vynmedis yra iš Sodomos ir Gomoros laukų. Jų vynuogės yra nuodingos ir vynuogių kekės karčios.

³³Their wine is the poison of dragons, And the cruel venom of vipers.

³³Jų vynas yra slibinų ir angių nuodai.

³⁴Is not this hidden with me, Sealed up among my treasures?

³⁴Visa tai laikoma mano užantspauduotame sandėlyje.

³⁵Vengeance is mine, and recompense, For the time when their foot shall slip. For the day of their calamity is at hand, And the things that shall come upon them make haste.

³⁵Mano atlyginimas ir kerštas, kai jų kojos paslys. Jų pražūties diena arti, greitai juos ištiks tai, kas jiems skirta’.

³⁶For Jehovah will judge his people, And shall repent in favour of his servants; When he seeth that power is gone, And there is none shut up or left.

³⁶Viešpats teis savo tautą ir pasigailės savo tarnų, kai jų jėgos bus išsekusios.

³⁷And he shall say, Where are their gods, Their rock in whom they trusted,

³⁷Jis sakys: ‘Kur jų dievai, uola, kuria jie pasitikėjo?

³⁸Who ate the fat of their sacrifices, [And] drank the wine of their drink-offering? Let them rise up and help you, That there may be a protection over you.

³⁸Kur tie, kurie valgė jų aukų taukus ir gėrė jų aukų vyną? Tegul jie pakyla ir padeda jums.

³⁹See now that I, I am HE, And there is no god with me; I kill, and I make alive; I wound, and I heal, And there is none that delivereth out of my hand,

³⁹Supraskite, kad Aš esu vienas ir šalia manęs nėra kito dievo. Aš užmušu ir atgaivinu, sužeidžiu ir gydau; ir niekas neišgelbės iš mano rankos.

⁴⁰For I lift up my hand to the heavens, and say, I live for ever!

⁴⁰Aš, pakėlęs ranką į dangų, sakau­ Aš esu gyvas per amžius.

⁴¹If I have sharpened my gleaming sword, And my hand take hold of judgment, I will render vengeance to mine adversaries, And will recompense them that hate me.

⁴¹Aš išgaląsiu savo žibantį kardą ir teisiu. Atkeršysiu savo priešams ir atlyginsiu tiems, kurie manęs nekenčia.

⁴²Mine arrows will I make drunk with blood, And my sword shall devour flesh; [I will make them drunk] with the blood of the slain and of the captives, With the head of the princes of the enemy.

⁴²Mano strėlės pasigers nuo kraujo, o mano kardas ris mėsą, kraują užmuštųjų ir belaisvių, priešo vadų galvas’.

⁴³Shout for joy, ye nations, with his people, For he avengeth the blood of his servants, And rendereth vengeance to his enemies, And maketh atonement for his land, for his people.

⁴³Džiaukitės, tautos, kartu su Jo tauta, nes Jis atkeršys už savo tarnų kraują, kerštu atlygins priešams ir pasigailės savo žemės ir savo žmonių”.

⁴⁴And Moses came and spoke all the words of this song in the ears of the people, he and Hoshea the son of Nun.

⁴⁴Mozė paskelbė šią giesmę tautai, jis ir Nūno sūnus Jozuė.

⁴⁵And when Moses had ended speaking all these words to all Israel,

⁴⁵Mozė, pabaigęs kalbėti Izraeliui,

⁴⁶he said unto them, Set your hearts unto all the words that I testify among you this day, which ye shall command your children to take heed to do, all the words of this law.

⁴⁶tarė: “Įsidėkite į širdis visus šituos žodžius, kuriuos jums šiandien paskelbiau, perduokite juos savo vaikams ir įsakykite vykdyti viską, kas parašyta šitame įstatyme.

⁴⁷For it is no vain word for you, but it is your life, and through this word ye shall prolong your days on the land whereunto ye pass over the Jordan to possess it.

⁴⁷Tai ne tuščias dalykas, nes tai yra jūsų gyvenimas. Jų dėka ilgai gyvensite žemėje, kurios einate paveldėti anapus Jordano”.

⁴⁸And Jehovah spoke to Moses that same day, saying,

⁴⁸Viešpats tą pačią dieną kalbėjo Mozei:

⁴⁹Go up into this mountain Abarim, mount Nebo, which is in the land of Moab, which is opposite Jericho; and behold the land of Canaan, which I give unto the children of Israel for a possession,

⁴⁹“Eik į Abarimo kalnyną ir užlipk ant Nebojo kalno, kuris yra Moabo žemėje ties Jerichu; apžvelk Kanaano žemę, kurią duosiu paveldėti izraelitams.

⁵⁰and die on the mountain whither thou goest up, and be gathered unto thy peoples, as Aaron thy brother died on mount Hor, and was gathered unto his peoples;

⁵⁰Mirsi ant to kalno ir susijungsi su savo tauta kaip tavo brolis Aaronas, kuris mirė Horo kalne ir susijungė su savo tauta.

⁵¹because ye trespassed against me among the children of Israel at the waters of Meribah-Kadesh, in the wilderness of Zin; because ye hallowed me not in the midst of the children of Israel.

⁵¹Kadangi judu nusikaltote man prie Meribos vandenų Cino dykumoje, Kadeše, ir neparodėte mano šventumo tarp izraelitų,

⁵²For thou shalt see the land before [thee]; but thou shalt not go thither unto the land which I give the children of Israel.

⁵²tu matysi žemę, kurią duodu izraelitams, bet neįeisi į ją”.