1Kaj Jozef ordonis al la estro de sia domo jene: Plenigu la sakojn de tiuj homoj per greno tiom, kiom ili nur povas porti, kaj metu la monon de cxiu en la aperturon de lia sako;
1Laj José quixye re li xbên môs: —Ayu lâat ut tâbutßeb lix coxtal riqßuin li trigo li joß qßuial na teßxcuy xcßambal. Ut tâqßue cuißchic lix tumineb li junjûnk saß eb lix coxtal.
2kaj mian pokalon, la argxentan pokalon, metu en la aperturon de la sako de la plej juna, kune kun la mono por lia greno. Kaj tiu faris, kiel Jozef diris.
2Ut saß lix coxtal li îtzßinbej, tâqßue lin secß plata. Ut tâqßue ajcuiß lix tumin chi saß lix coxtal, chan. Ut li môs quixbânu joß quiyeheß re xban laj José.
3Kiam eklumis la mateno, oni forsendis la homojn, ilin kaj iliajn azenojn.
3Joß cuulajak chic nak quisakêu, eb li ralal laj Jacob queßchakßrabîc xban laj José ut queßcôeb ut queßxcßameb ajcuiß lix bûr.
4Kiam ili eliris el la urbo kaj ankoraux ne estis malproksime, Jozef diris al la estro de sia domo: Levigxu, kuru post tiuj homoj, kaj kiam vi atingos ilin, diru al ili: Kial vi pagis malbonon por bono?
4Tojoß junpât reliqueb li cuînk saß li tenamit, nak laj José quixbok li xbên môs ut quixye re: —Ayu saß junpât ut toxâtauheb li cuînk li xeßcôeb. Ut tâye reheb, “¡Cßoxlahomak chi us! Usilal xbânu êre lin patrón. ¿Cßaßut nak xebânu li incßaß us re? ¿Cßaßut nak xerelkßa chak lix secß plata lin patrón?” chaßkat reheb.
5GXi estas ja tiu pokalo, el kiu trinkas mia sinjoro, kaj li ankaux auxguras sur gxi! vi agis malbone!
5Ut tâye ajcuiß reheb, “Li secß aßan, aßan li na-ucßac cuiß lin patrón ut aßan nacßanjelac ajcuiß re kßehînc. Cßajoß xyibal ru li xebânu chak re lin patrón,” chaßkat reheb, chan laj José re lix môs.
6Kaj li kuratingis ilin kaj diris al ili tiujn vortojn.
6Li môs cô saß junpât ut coxtauheb li cuînk saß be. Ut quixye reheb chixjunil li quiyeheß re xban laj José.
7Kaj ili diris al li: Kial mia sinjoro parolas tiajn vortojn? Dio gardu viajn sklavojn de farado de tia afero!
7Eb aßan queßchakßoc ut queßxye re: —At Kâcuaß, ¿cßaßut nak yôcat chixyebal ke chi joßcan? Lâo moco cßaynako ta chixbânunquil li naßleb aßan.
8Jen la monon, kiun ni trovis en la aperturoj de niaj sakoj, ni realportis al vi el la lando Kanaana; kiel do ni sxtelus el la domo de via sinjoro argxenton aux oron?
8¿Ma incßaß ta biß xaqßue retal nak xkakßaxtesi li tumin li xkatau saß eb li kacoxtal Canaán? Aßan retalil nak lâo mâ jaruj to-oc chirelkßanquil xbiomal lâ patrón. Usta plata, usta oro, lâo incßaß naru to-oc xchßeßbal li cßaßru re.
9Tiu el viaj sklavoj, cxe kiu oni gxin trovos, mortu, kaj ankaux ni farigxu sklavoj al mia sinjoro.
9Sicß saß li kacoxtal. Ma hôn tana nacatau saß eb li kacoxtal. Cui tâtau li secß saß xcoxtal junak, aßan tâcamsîk. Ut chikajunilo tocanâk chokß xmôs lâ patrón, chanqueb re.
10Kaj li diris: GXi estu laux viaj vortoj: tiu, cxe kiu gxi trovigxos, estu mia sklavo, sed vi estos senkulpaj.
10Li môs quixye reheb: —Chi-uxmânk taxak joß xaye. Li ani tintau cuiß li secß, aßan tâcanâk chokß aj cßanjel chicuu chi junaj cua. Ut lâex li jun chßôl chic naru texxic xban nak mâcuaß lâex cuan êre, chan.
11Kaj rapide cxiu el ili mallevis sian sakon sur la teron, kaj cxiu malfermis sian sakon.
11Ut eb aßan saß junpât quilajeßxcubsi chiru chßochß lix coxtal ut li junjûnk queßxhit lix coxtaleb.
12Kaj li sercxis; de la plej maljuna li komencis, kaj per la plej juna li finis. Kaj la pokalo trovigxis en la sako de Benjamen.
12Ut li môs quixtiquib xsicßbal xbên cua saß xcoxtal li asbej. Toj saß rosoßjic quixsicß saß xcoxtal li îtzßinbej. Ut aran quixtau li secß saß xcoxtal laj Benjamín.
13Tiam ili dissxiris siajn vestojn, kaj cxiu metis la sxargxon sur sian azenon, kaj ili reiris en la urbon.
13Ut eb li ras laj Benjamín queßxkßichi li rakßeb chirixeb xban xrahileb saß xchßôl. Quilajeßxbacß lix coxtal saß junpât. Quilajeßxtaksi cuißchic chirixeb lix bûr. Ut queßsukßi cuißchic saß li tenamit li cuan cuiß laj José.
14Kaj Jehuda kaj liaj fratoj venis en la domon de Jozef, kiu estis ankoraux tie, kaj ili jxetis sin antaux li sur la teron.
14Ut laj Judá rochbeneb li rîtzßin ut li ras queßcuulac saß li rochoch laj José. Eb aßan queßxcuikßib rib saß chßochß chiru laj José.
15Kaj Jozef diris al ili: Kian aferon vi faris! cxu vi ne scias, ke tia homo, kiel mi, facile divenos?
15Laj José quixye reheb aßan: —¿Cßaßut nak xebânu chi joßcaßin? ¿Ma incßaß ta biß nequenau nak junak cuînk joß lâin kßaxal nim incuanquil, ninnau ajcuiß kßehînc? chan laj José reheb.
16Tiam Jehuda diris: Kion ni diru al mia sinjoro? kion ni parolu kaj per kio ni nin pravigu? Dio trovis la pekon de viaj sklavoj! jen ni estas sklavoj al mia sinjoro, ni kaj ankaux tiu, en kies manoj trovigxis la pokalo.
16Laj Judá quixye re: —At Kâcuaß, ¿cßaßru raj takaye âcue? ¿Cßaß chic ru naru takaye âcue re nak tâpâb nak mâcuaß lâo xobânun re aßin? Li Kâcuaß Dios nanaßoc re cßaßru kamâc. Mâcuaß caßaj cuiß riqßuin li xeßxtau cuiß lâ secß tâcanâk chokß âmôs. Tocanâk ajcuiß lâo chikajunilo, chanqueb.
17Sed li diris: Dio min gardu de tia faro! la homo, en kies mano trovigxis la pokalo, estos sklavo al mi, sed vi iru en paco al via patro.
17Laj José quichakßoc ut quixye reheb: —Incßaß nacuaj chi joßcan. Caßaj cuiß li xtauman cuiß lin secß, aßan tâcanâk chokß inmôs. Ut lâex naru texsukßîk saß xyâlal riqßuin lê yucuaß, chan.
18Tiam Jehuda aliris al li, kaj diris: Permesu, mia sinjoro, ke via sklavo diru vorton en la orelojn de mia sinjoro, kaj ne kolerigxu kontraux via sklavo, cxar vi estas kiel Faraono.
18Ut laj Judá quinachßoc chiru laj José ut quixye re: —Chacuy inmâc. Lâin tincuaj xyebal cuib oxibak âtin âcue. Usan cui incßaß tâchâlk âjoskßil saß kabên xban nak lâat kßaxal nim âcuanquil. Lâat joß laj faraón, chan.
19Mia sinjoro demandis siajn sklavojn, dirante: CXu vi havas patron aux fraton?
19Laj Judá quixye ajcuiß re: —At Kâcuaß, lâat xatpatzßoc ke ut xaye ke “¿Ma cuan lê yucuaß? ¿Ma cuan lê rîtzßin?” chancat ke.
20Kaj ni diris al mia sinjoro: Ni havas maljunan patron, kaj malgrandan knabon, naskitan en lia maljuneco; kaj lia frato mortis, kaj li restis sola de sia patrino, kaj lia patro lin amas.
20Ut lâo xkaye âcue, “Cuan li kayucuaß. Tîx chic. Ut cuan ajcuiß li kîtzßin toj sâj. Saß xtîxilal li kayucuaß quiyoßla li kîtzßin aßan. Caßaj chic a jun aßin cuan reheb li cuib chi ralal li junaj xnaßeb. Li ras li kîtzßin aßin ac camenak. Ut li kayucuaß cßajoß nak naxra laj Benjamín.”
21Tiam vi diris al viaj sklavoj: Venigu lin al mi, ke mi lin rigardu.
21Lâat xaye ke, “Cßamomak chak lê rîtzßin arin. Tincuaj tincuil ru,” chancat ke.
22Sed ni diris al mia sinjoro: La knabo ne povas forlasi sian patron; cxar se li forlasos sian patron, tiu mortos.
22Ut lâo xkaye âcue, “Li kîtzßin incßaß naru tixcanab chak li kayucuaß xjunes. Cui tixcanab chak li kayucuaß xjunes naru nacam li kayucuaß xban xrahil saß xchßôl.”
23Tiam vi diris al viaj sklavoj: Se ne venos kun vi via plej juna frato, tiam ne aperu plu antaux mia vizagxo.
23Abanan lâat xaye ke, “Cui incßaß nequecßam chak lê rîtzßin, incßaß chic têril cuu,” chancat ke.
24Kaj kiam ni venis al via sklavo nia patro, ni diris al li la vortojn de mia sinjoro.
24Nak xocuulac riqßuin li kayucuaß, ticto xkaye re cßaßru xaye ke lâat.
25Nia patro diris: Reiru, acxetu por ni iom da greno.
25Ut li kayucuaß xye ke, “Ayukex cuißchic chixlokßbal caßchßinak katzacaêmk,” chan.
26Sed ni diris: Ni ne povas iri; se estos kun ni nia plej juna frato, tiam ni iros; cxar ni ne povas aperi antaux la vizagxo de tiu homo, se nia plej juna frato ne estos kun ni.
26Ut lâo xkaye re, “Incßaß naru toxic cui incßaß naxic li kîtzßin chikix. Incßaß toxcßul li cuînk cui incßaß nakacßam li kîtzßin chikix,” chanco re.
27Tiam via sklavo nia patro diris al ni: Vi scias, ke mia edzino naskis al mi du;
27Ut li kayucuaß xye ke, “Lâex nequenau nak cuib ajcuiß li cualal quicuan riqßuin li cuixakil camenak.
28sed unu foriris de mi, kaj mi diris: Li estas dissxirita; kaj mi ne vidis lin gxis nun;
28Li jun quintakla chi takl ut incßaß chic quisukßi chak. Lâin ninye nak junak joskß aj xul xcamsin re. Incßaß chic xcuil bayak ru.
29se vi ankaux cxi tiun prenos de mi kaj lin trafos malfelicxo, tiam vi enirigos miajn grizajn harojn kun malgxojo en SXeolon.
29Cui têcßam chêrix laj Benjamín, mâre cßaßru tixcßul saß be. Lâex cuan êre cui nincam xban xrahil saß inchßôl,” chan ke li kayucuaß.
30Kaj nun se mi venos al via sklavo mia patro kaj ne estos kun ni la knabo, al kies animo estas alligita lia animo,
30Ut anakcuan cui tinsukßîk riqßuin lin yucuaß ut mâ anihak chic laj Benjamín chicuix, lâin ninye nak tâcâmk xban nak junes laj Benjamín naxcßoxla.
31tiam, ekvidinte, ke la knabo forestas, li mortos; kaj viaj sklavoj enirigos la grizajn harojn de via sklavo nia patro kun malgxojo en SXeolon.
31Ut lâo cuan ke cui nacam li kayucuaß xban xrahil saß xchßôl.
32CXar mi, via sklavo, garantiis por la knabo antaux mia patro, dirante: Se mi ne revenigos lin al vi, mi estos kulpa antaux mia patro por cxiam.
32Lâin xinye re lin yucuaß, “Cui incßaß tâsukßîk chak lâ cualal chicuix, tâcanâk chi junaj cua li raylal saß inbên,” chanquin re.
33Tial mi, via sklavo, restu anstataux la knabo kiel sklavo cxe mia sinjoro, sed la knabo iru kun siaj fratoj.
33Xban aßan tintzßâma châcuu nak tinâcßul chokß rêkaj laj Benjamín. Lâin tincanâk chokß âmôs. Bânu usilal, canab chi xic laj Benjamín chirixeb li ras.¿Chan ta cuiß ru nak tinxic riqßuin lin yucuaß cui mâ anihak chic laj Benjamín chicuix? Incßaß tincuy rilbal inyucuaß nak cßajoßak xrahil saß xchßôl, chan laj Judá re laj José.
34CXar kiel mi iros al mia patro, se la knabo ne estos kun mi? mi tiam vidus la malfelicxon, kiu trafos mian patron.
34¿Chan ta cuiß ru nak tinxic riqßuin lin yucuaß cui mâ anihak chic laj Benjamín chicuix? Incßaß tincuy rilbal inyucuaß nak cßajoßak xrahil saß xchßôl, chan laj Judá re laj José.