¹CXu ni denove komencas nin mem rekomendi? aux cxu ni bezonas, kiel iuj, leterojn rekomendajn al vi, aux de vi?

¹Ar pradėsime iš naujo jums prisistatinėti? Gal mums reikia, kaip kai kuriems, palydimųjų laiškų jums ir iš jūsų?

²Vi mem estas nia letero, skribita sur nia koro, kaj konata kaj legata de cxiuj;

²Jūs esate mūsų laiškas, įrašytas mūsų širdyse, visų žmonių suprantamas ir skaitomas.

³cxar vi montrigxis, ke vi estas letero de Kristo liverita per ni, skribita ne per inko, sed per la Spirito de la vivanta Dio; ne sur sxtonaj tabeloj, sed sur la karnaj tabeloj de la koro.

³Jūs pasirodote esą Kristaus laiškas, mūsų tarnavimu parašytas ne rašalu, bet gyvojo Dievo Dvasia, ne akmens plokštėse, bet gyvų širdžių plokštėse.

⁴Kaj tian fidon ni havas per Kristo al Dio;

⁴Tokį pasitikėjimą Dievu mes turime per Kristų.

⁵ne kvazaux ni tauxgas ion fari per ni mem, sed nia tauxgeco estas el Dio,

⁵Ne todėl, kad būtume patys tinkami ką nors sumanyti tarytum iš savęs, bet mūsų tinkamumas iš Dievo,

⁶kiu ankaux tauxgigis nin kiel administrantojn de nova interligo, ne laux litero, sed laux spirito; cxar la litero mortigas, sed la spirito vivigas.

⁶kuris padarė mus tinkamus būti Naujosios Sandoros tarnais­ne raidės, bet Dvasios, nes raidė žudo, o Dvasia teikia gyvybę.

⁷Sed se la administrado mortiga, esprimita per literoj kaj encxizita sur sxtonoj, estigxis en gloro, tiel, ke la Izraelidoj ne povis fikse rigardi la vizagxon de Moseo pro lia vizagxa brileco, jam tamen malpliigxanta,

⁷Jeigu mirties tarnavimas, išraižytas raidėmis akmenyse, buvo toks šlovingas, kad Izraelio vaikai negalėjo pažvelgti Mozei į veidą dėl jo veido šlovės, kuri buvo praeinanti,

⁸kiel do la administrado spirita ne estos pli multe en gloro?

⁸tai kiek šlovingesnis bus Dvasios tarnavimas?

⁹CXar se la administrado de kondamno estas gloro, multe pli abunde la administrado de justeco superas en gloro.

⁹Jeigu pasmerkimo tarnavimas šlovingas, tai daug daugiau šlovingesnis teisumo tarnavimas.

¹⁰CXar vere tio, kio havis gloron, ne estis glorigita en cxi tiu rilato, pro la superabunda gloro.

¹⁰Tai, kas buvo šlovinga, visai nešlovinga, lyginant su visa pranokstančia šlove.

¹¹CXar se tio, kio forpasas, havis gloron, ankoraux pli multe tio, kio restadas, estas en gloro.

¹¹Jeigu praeinantis dalykas buvo šlovingas, tai kur kas šlovingesnis pasiliekantis.

¹²Havante do tian esperon, ni uzas grandan liberecon de parolo,

¹²Taigi, turėdami tokią viltį, mes kalbame labai tiesiai ir drąsiai,

¹³kaj ne kiel Moseo, kiu metis vualon sur sian vizagxon, por ke la Izraelidoj ne fikse rigardu gxis finigxo de tio, kio estis forpasanta;

¹³ne kaip Mozė, kuris ant veido užsileisdavo gaubtuvą, kad Izraelio vaikai nepamatytų to, kas praeina.

¹⁴sed iliaj animoj sensentigxis; cxar ecx gxis hodiaux, cxe la legado de la malnova testamento, nelevita restadas tiu sama vualo, kiu estas forigita en Kristo,

¹⁴Bet jų protai buvo apakinti. Iki šios dienos tas pats gaubtuvas lieka nenuimtas skaitant Senąjį Testamentą, nes jis nuimamas Kristuje.

¹⁵sed gxis hodiaux, kiam ajn oni legas Moseon, vualo kusxas sur ilia koro.

¹⁵Net iki šios dienos, kai skaitomas Mozė, gaubtuvas tebedengia jų širdį.

¹⁶Sed kiam ajn oni turnas sin al la Sinjoro, la vualo estas forprenata.

¹⁶Bet kai žmogus atsigręžia į Viešpatį, gaubtuvas nuimamas.

¹⁷La Sinjoro estas la Spirito; kaj kie estas la Spirito de la Sinjoro, tie estas libereco.

¹⁷Viešpats yra Dvasia. O kur Viešpaties Dvasia, ten laisvė.

¹⁸Sed ni cxiuj, per nevualita vizagxo spegulante la gloron de la Sinjoro, transformigxas en la saman bildon, de gloro al gloro, kiel el la Sinjoro la Spirito.

¹⁸Mes visi, atidengtu veidu lyg veidrodyje regėdami Viešpaties šlovę, esame keičiami į tą patį atvaizdą iš šlovės į šlovę, veikiami Viešpaties, kuris yra Dvasia.