Esperanto

Lithuanian

Psalms

44

1Al la hxorestro. Instruo de la Korahxidoj. Ho Dio, per niaj oreloj ni auxdis, niaj patroj rakontis al ni, Kion Vi faris en iliaj tagoj, en tempo antikva.
1Dieve, savo ausimis girdėjome, kai mūsų tėvai pasakojo mums, kokius darbus darei jų dienomis senais laikais.
2Vi per Via mano forpelis popolojn, kaj ilin Vi enlogxigis; Popolojn Vi pereigis, kaj ilin Vi vastigis.
2Pagonis išvarei, o juos įsodinai; išnaikinai tautas, o juos išaukštinai.
3CXar ne per sia glavo ili akiris la teron, Kaj ne ilia brako helpis ilin; Sed nur Via dekstra mano kaj Via brako kaj la lumo de Via vizagxo, CXar Vi ilin favoris.
3Ne savo kardu jie laimėjo kraštą, ne jų ranka išgelbėjo juos, bet Tavo dešinė, Tavo ranka ir Tavo veido šviesa, nes Tu juos mylėjai!
4Vi estas mia Regxo, ho Dio; Disponu helpon al Jakob.
4Tu­mano Karalius ir Dievas, Tu teiki pergalę Jokūbui.
5Per Vi ni disbatos niajn malamikojn; Per Via nomo ni piedpremos niajn kontrauxbatalantojn.
5Su Tavo pagalba prispausime savo priešus, Tavo vardu mindysime tuos, kurie kyla prieš mus.
6CXar ne mian pafarkon mi fidas, Mia glavo min ne helpos.
6Ne savo lanku pasitikėsiu, ne mano kardas išgelbės mane.
7Sed Vi helpas nin kontraux niaj malamikoj, Kaj niajn malamantojn Vi kovras per honto.
7Tu išgelbėjai mus nuo mūsų priešų, mus nekenčiančius sugėdinai.
8Dion ni gloros cxiutage, Kaj Vian nomon ni dankos eterne. Sela.
8Dievu giriamės per dieną ir Tavo vardą šlovinsime per amžius.
9Tamen Vi nin forlasis kaj hontigis, Kaj Vi ne eliras kun nia militistaro.
9Bet Tu mus atstūmei, pažeminti leidai ir su mūsų kariuomene nebeišeini.
10Vi devigas nin forkuri de nia malamiko, Ke niaj malamantoj nin prirabu;
10Tu priverti mus trauktis nuo priešų, kurie nekenčia mūsų ir išnaudoja mus.
11Vi fordonas nin por formangxo, kiel sxafojn, Kaj inter la popolojn Vi disjxetis nin;
11Kaip pjautinas avis atidavei mus, tarp pagonių išblaškei.
12Vi vendis Vian popolon por nenio, Kaj prenis por ili nenian prezon;
12Savo tautą pardavei už nieką; nepraturtėjai tuo, ką už ją gavai.
13Vi faris nin malestimatajxo por niaj najbaroj, Mokatajxo kaj insultatajxo por niaj cxirkauxantoj;
13Padarei mus paniekinimu kaimynams, pajuoka ir patyčiomis tiems, kurie aplinkui mus.
14Vi faris nin instrua ekzemplo por la popoloj, Ke la nacioj balancas pri ni la kapon.
14Padarei mus priežodžiu pagonims, tautos kraipo galvas dėl mūsų.
15CXiutage mia malhonoro estas antaux mi, Kaj honto kovras mian vizagxon,
15Nuolatos man prieš akis mano panieka ir rausta iš gėdos veidas
16Pro la vocxo de mokanto kaj insultanto, Antaux la vizagxo de malamiko kaj vengxanto.
16dėl priekaištų ir užgaulių žodžių, dėl priešo ir keršytojo.
17CXio tio trafis nin, sed ni Vin ne forgesis, Kaj ni ne perfidigxis al Via interligo.
17Visa tai užgriuvo mus, nors Tavęs nepamiršome, sandoros su Tavimi nepažeidėme.
18Ne retirigxis nia koro, Kaj niaj pasxoj ne deflankigxis de Via vojo.
18Mūsų širdis neatsitraukė nuo Tavęs, mūsų žingsniai nebuvo nuo Tavo kelių nukrypę,
19Kiam Vi batis nin sur loko de sxakaloj Kaj kovris nin per ombro de morto,
19kai leidai mus naikinti tyruose ir apdengei mirties šešėliu.
20Tiam se ni forgesus la nomon de nia Dio Kaj ni etendus niajn manojn al fremda dio:
20Jei būtume užmiršę savo Dievo vardą ir ištiesę rankas į svetimą dievą,
21CXu Dio tion ne trovus? Li ja scias la sekretojn de la koro.
21argi Dievas to nežinotų? Jis juk žino širdies paslaptis!
22Pro Vi ni ja estas mortigataj cxiutage; Oni rigardas nin kiel sxafojn por bucxo.
22Dėl Tavęs esame visą dieną žudomi, laikomi tarsi pjauti paskirtos avys.
23Levigxu, kial Vi dormas, mia Sinjoro? Vekigxu, ne forpusxu por cxiam.
23Kelkis! Kodėl miegi, Viešpatie? Pakilk, neatstumk amžinai!
24Kial Vi kasxas Vian vizagxon, Forgesas nian mizeron kaj nian suferon?
24Kodėl slepi savo veidą, pamiršti mūsų vargą ir priespaudą?
25Nia animo estas ja jxetita en la polvon; Nia korpo klinigxis al la tero.
25Mūsų siela parkritusi į dulkes; mūsų kūnas parblokštas žemėn.
26Levigxu; helpu kaj savu nin pro Via boneco.
26Pakilk, padėk mums! Išgelbėk mus dėl savo gailestingumo.