Esperanto

Lithuanian

Romans

12

1Mi do vin petas, fratoj, pro la kompatoj de Dio, ke vi prezentu viajn korpojn kiel vivantan oferon, sanktan, placxantan al Dio, kio estas via racia servo.
1gailestingumu aš prašau jus, broliai, aukoti savo kūnus kaip gyvą, šventą, Dievui patinkančią auką,­tai jūsų sąmoningas tarnavimas.
2Kaj ne konformigxu al cxi tiu mondo; sed aliformigxu per renovigado de via menso, por ke vi provu, kio estas la bona kaj aprobinda kaj perfekta volo de Dio.
2Ir neprisitaikykite prie šio pasaulio, bet pasikeiskite, atnaujindami savo protą, kad galėtumėte ištirti, kas yra gera, priimtina ir tobula Dievo valia.
3CXar mi diras al cxiu el vi, per la graco al mi donita, ke li ne tro estimu sin, sed estimu sin kun modereco, laux mezuro de la fido, kiun Dio disdonis al cxiu.
3Iš man suteiktos malonės raginu kiekvieną iš jūsų nemanyti apie save geriau negu dera manyti, bet manyti apie save blaiviai, pagal kiekvienam Dievo duotąjį tikėjimo saiką.
4CXar kiel ni havas multajn membrojn en unu korpo, kaj ne cxiuj membroj havas la saman funkcion,
4Juk kaip viename kūne turime daug narių, bet ne visi nariai atlieka tą patį uždavinį,
5tiel same ni multaj estas unu korpo en Kristo, kaj cxiuj aparte membroj unu de alia.
5taip ir mūsų daugybė yra vienas kūnas Kristuje, o pavieniui­vieni kitų nariai.
6Sed havante donacojn diversajn laux la graco donita al ni, cxu profetadon, ni profetu laux la mezuro de nia fido;
6Pagal mums suteiktą malonę turime įvairių dovanų. Jei kas turi pranašavimą, tepranašauja pagal tikėjimo saiką;
7aux servadon, ni laboru en nia servado; aux instruanto, en sia instruado;
7jei kas turi tarnavimą­tetarnauja; kas mokymą­temoko;
8aux admonanto, en sia admonado; la disdonanto agu malavare, la administranto kun diligenteco, la kompatanto kun gxojo.
8kas skatinimą­teskatina; kas duoda­tedaro tai iš atviros širdies; kas vadovauja­tevadovauja uoliai; kas daro gailestingumo darbus­tedaro tai su džiaugsmu.
9Via amo estu sen hipokriteco. Abomenu tion, kio estas malbona; algluigxu al la bona.
9Meilė tebūna neveidmainiška. Venkite pikto, laikykitės gero.
10En fratamo estu kore unuigitaj unu al alia, honore preferantaj unu la alian;
10Švelniai mylėkite vienas kitą broliška meile; pagarbiai vertinkite kitus aukščiau nei save.
11en diligenteco ne malviglaj, en spirito fervoraj, servantaj la Sinjoron;
11Uolumu nebūkite tingūs; būkite liepsnojančios dvasios, tarnaukite Viešpačiui.
12en espero gxojaj, en aflikto paciencaj, en pregxado persistaj;
12Džiaukitės viltimi, būkite kantrūs išmėginimuose, nepaliaujamai melskitės.
13kotizantaj por la bezonoj de la sanktuloj, sekvantaj gastamecon.
13Dalinkitės šventųjų poreikiais, puoselėkite svetingumą.
14Benu tiujn, kiuj vin persekutas; benu, kaj ne malbenu.
14Laiminkite savo persekiotojus, laiminkite, o ne keikite.
15GXoju kun gxojantoj, ploru kun plorantoj.
15Džiaukitės su besidžiaugiančiais, verkite su verkiančiais.
16Estu simpatiaj unu al alia. Ne pripensadu altajn aferojn, sed klinadu vin al humilaj aferoj. Ne opiniu vin sagxaj.
16Būkite vienminčiai tarpusavyje. Negalvokite apie didelius dalykus, bet sekite nuolankiaisiais. Nebūkite išmintingi savo akyse.
17Redonu al neniu malbonon pro malbono. Celu aprobindajxojn antaux cxiuj homoj.
17Niekam neatmokėkite piktu už pikta, rūpinkitės tuo, kas dora visų žmonių akyse.
18Se estos eble, restu pacaj viaparte kun cxiuj homoj.
18Kiek įmanoma ir kiek nuo jūsų priklauso, gyvenkite taikingai su visais žmonėmis.
19Ne vengxu vin, amataj, sed cedu lokon al kolero; cxar estas skribite:CXe Mi estas vengxo, Mi repagos, diras la Sinjoro.
19Nekeršykite patys, mylimieji, bet palikite tai rūstybei, nes parašyta: “Mano kerštas, Aš atmokėsiu”,­sako Viešpats.
20Sed se via malamiko malsatas, donu al li mangxi; se li soifas, donu al li trinki; cxar tion farante, fajrajn karbojn vi kolektos sur lia kapo.
20Todėl, jei tavo priešininkas alkanas, pavalgydink jį, jei trokšta, pagirdyk jį. Taip darydamas, tu sukrausi žarijas ant jo galvos.
21Ne venkigxu de malbono, sed venku malbonon per bono.
21Nesiduok pikto nugalimas, bet nugalėk pikta gerumu.