¹Kion do ni diru? CXu ni restu en peko, por ke graco abundu?

¹Ką gi sakysime? Gal mums pasilikti nuodėmėje, kad gausėtų malonė?

²Nepre ne! CXu ni, kiuj mortis al peko, ankoraux vivus en gxi?

²Jokiu būdu! Mirę nuodėmei, kaipgi gyvensime joje?

³CXu vi ne scias, ke ni cxiuj, kiuj baptigxis al Jesuo Kristo, baptigxis al lia morto?

³Argi nežinote, jog mes, pakrikštyti Jėzuje Kristuje, buvome pakrikštyti Jo mirtyje?

⁴Ni do estas entombigitaj kun li per bapto al morto, por ke, kiel Kristo estas levita el la mortintoj per la gloro de la Patro, tiel same ni ankaux iradu en noveco de vivo.

⁴Taigi krikštu mes esame kartu su Juo palaidoti mirtyje, kad kaip Kristus buvo prikeltas iš numirusių Tėvo šlove, taip ir mes gyventume naują gyvenimą.

⁵CXar se ni jam kunigxis al la simileco de lia morto, ni tiel same kunigxos al la simileco de lia relevigxo,

⁵Jei esame suaugę su Jo mirties paveikslu, būsime suaugę ir su prisikėlimo,

⁶sciante, ke nia malnova homo estas kun li krucumita, por ke la korpo de peko estu neniigita, por ke ni jam ne estu sklavoj al peko;

⁶žinodami, jog mūsų senasis žmogus buvo nukryžiuotas kartu su Juo, kad būtų sunaikintas nuodėmės kūnas ir kad mes daugiau nebevergautume nuodėmei.

⁷cxar tiu, kiu mortis, estas pravigita pri peko.

⁷Juk kas miręs, tas išlaisvintas iš nuodėmės.

⁸Sed se ni mortis kun Kristo, ni kredas, ke ni ankaux vivos kun li;

⁸Jeigu esame mirę su Kristumi, tikime, kad ir gyvensime su Juo.

⁹sciante, ke Kristo, levite el la mortintoj, ne plu mortas; la morto ne plu lin regas.

⁹Žinome, kad, prisikėlęs iš numirusių, Kristus daugiau nebemiršta; mirtis jau nebeturi Jam galios.

¹⁰CXar mortante, li mortis al peko unufoje por cxiam; sed vivante, li vivas al Dio.

¹⁰Kad Jis mirė, tai mirė nuodėmei kartą visiems laikams, o kad gyvena­gyvena Dievui.

¹¹Tial ankaux vi vin kalkulu mortintoj al peko, sed vivantoj al Dio en Kristo Jesuo.

¹¹Taip ir jūs laikykite save mirusiais nuodėmei, o gyvais Dievui Kristuje Jėzuje, mūsų Viešpatyje.

¹²Tial peko ne regxu en via morta korpo tiel, ke vi obeu al gxiaj deziroj;

¹²Todėl neleiskite nuodėmei viešpatauti jūsų mirtingame kūne, kad nepasiduotumėte jo geiduliams.

¹³ankaux ne prezentu viajn membrojn iloj de maljusteco al peko, sed prezentu vin al Dio vivantoj el la mortintoj, kaj viajn membrojn iloj de justeco por Dio.

¹³Neduokite nuodėmei savo kūno narių kaip neteisumo ginklų, bet paveskite save Dievui, kaip iš numirusiųjų atgijusius, ir savo narius Jam­kaip teisumo ginklus.

¹⁴CXar peko ne regos vin, cxar vi estas ne sub la legxo, sed sub graco.

¹⁴Nuodėmė neturi jums viešpatauti: jūs ne įstatymo, bet malonės valdžioje.

¹⁵Kio do? cxu ni peku, pro tio, ke ni estas ne sub legxo, sed sub graco? Nepre ne!

¹⁵Tai ką? Gal darysime nuodėmes, jei esame ne įstatymo, bet malonės valdžioje? Jokiu būdu!

¹⁶CXu vi ne scias, ke kiam vi vin prezentas, kiel sklavoj al iu por obeado, vi estas sklavoj de tiu, al kiu vi obeas, cxu de peko por morto, aux de obeemeco por justeco?

¹⁶Argi nežinote, kad pasiduodami kam nors vergauti, jūs iš tiesų tampate vergais to, kuriam paklūstate: ar tai būtų nuodėmė, vedanti į mirtį, ar paklusnumas, vedantis į teisumą.

¹⁷Sed danko estu al Dio, ke kvankam vi estis la sklavoj de peko, vi tamen farigxis kore obeemaj al tiu tipo de instruado, al kiu vi estas kondukitaj;

¹⁷Bet ačiū Dievui, kad, nors buvote nuodėmės vergais, jūs iš širdies paklusote tam mokymo pavyzdžiui, kuriam buvote pavesti;

¹⁸kaj liberigite el peko, vi sklavigxis al justeco.

¹⁸ir, išlaisvinti iš nuodėmės, tapote teisumo tarnais.

¹⁹Mi parolas home pro la malforteco de via karno; cxar kiel vi prezentis viajn membrojn sklavoj al malpureco kaj al maljusteco gxis maljusteco, tiel nun prezentu viajn membrojn sklavoj al justeco gxis sanktigo.

¹⁹Kalbu grynai žmogiškai dėl jūsų kūniško silpnumo. Kaip buvote atidavę savo kūno narius vergauti netyrumui ir nedorybei, kad elgtumėtės nedorai, taip pat atiduokite savo narius vergauti teisumui, kad taptumėte šventi.

²⁰CXar kiam vi estis sklavoj de peko, vi estis liberaj de justeco.

²⁰Būdami nuodėmės vergai, jūs buvote nepriklausomi nuo teisumo.

²¹Kian frukton do vi havis tiam el tio, pri kio vi nun hontas? cxar la fino de tio estas morto.

²¹Bet kokį vaisių turėjote tuomet iš to, ko dabar gėdijatės? Juk tų dalykų galas­mirtis.

²²Sed nun, liberigite el peko, kaj sklavigxinte al Dio, vi havas vian frukton gxis sanktigxo, kaj por fino eternan vivon.

²²O dabar, išlaisvinti iš nuodėmės ir tapę Dievo tarnais, turite kaip vaisių­šventumą, ir kaip baigtį­amžinąjį gyvenimą.

²³CXar la salajro de peko estas morto; sed la donaco de Dio estas eterna vivo en Kristo Jesuo, nia Sinjoro.

²³Atpildas už nuodėmę­mirtis, o Dievo dovana­amžinasis gyvenimas per Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį.