1Énekek éneke, mely Salamoné.
1Giesmių giesmė, Saliamono sukurta.
2Csókoljon meg engem az õ szájának csókjaival;
2Tepabučiuoja jis mane savo burnos pabučiavimu, nes tavo meilė yra geriau už vyną.
3A te drága kenetid jók illatozásra;
3Kvapas tavo tepalų yra malonus. Kaip išlietas brangus aliejus yra tavo vardas, todėl mergaitės myli tave.
4Vonj engemet te utánad, hadd fussunk!
4Nusivesk mane! Mes bėgsime paskui tave. Karalius parsivedė mane į savo kambarius! Mes džiaugsimės ir linksminsimės dėl tavęs, mes prisiminsime tavo meilę labiau negu vyną. Jos tikrai tave myli.
5Fekete vagyok, de szép, Jeruzsálem leányai;
5Jeruzalės dukros, aš esu tamsi, bet graži kaip Kedaro palapinės, kaip Saliamono užuolaidos.
6Ne nézzetek engem, hogy én fekete vagyok, hogy a nap lesütött engem;
6Nežiūrėkite į mane, kad aš tamsi, nes saulė nudegino mane. Mano broliai pyko ant manęs ir liepė man saugoti vynuogynus, bet savo vynuogyno aš nesaugojau.
7Mondd meg nékem, [te,] a kit az én lelkem szeret,
7Pasakyk man tu, kurį mano siela myli, kur tu ganai, kur tavo banda pietų metu ilsisi. Kodėl aš turėčiau klaidžioti prie tavo draugų bandų?
8Mivelhogy nem tudod, oh asszonyok között legszebb!
8Jei tu nežinai, o gražiausioji, sek bandos pėdomis ir ganyk savo ožiukus šalia piemenų palapinių.
9A Faraó szekereiben való paripákhoz hasonlítlak téged, én mátkám.
9Mano mylimoji, aš tave lyginu su faraono kovos vežimų žirgais.
10Szépek a te orczáid a [halántékra való] lánczokban,
10Tavo skruostai gražūs tarp papuošalų, tavo kaklas papuoštas karoliais.
11Arany lánczokat csinálunk néked,
11Mes padarysime tau auksinę grandinėlę su sidabro gėlytėmis.
12Mikor a király az õ asztalánál ül,
12Karaliui sėdint prie stalo, mano nardas skleidė savo kvapą.
13[Olyan] az én szerelmesem nékem, mint egy kötés mirha,
13Mano mylimasis yra man kaip miros ryšulėlis, kabąs man ant krūtinės.
14[Mint] az Engedi szõlõiben a cziprusfürt,
14Mano mylimasis yra man kaip kamparo žiedai En Gedžio vynuogyne.
15Ímé, szép vagy én mátkám, ímé, szép vagy,
15Tu graži, mano mylimoji, tu graži. Tavo akys kaip balandėlės.
16Ímé, te [is] szép vagy én szerelmesem, gyönyörûséges,
16Tu graži, mano mylimoji, tikrai maloni! Mūsų guolisžalumynuose,
17A mi házainknak gerendái czédrusfák,
17mūsų namų rąstaikedrai, o luboskiparisai.