1Maka jawab Bildad, "Hai Ayub, kapankah kau habis bicara? Diamlah, dan dengarkanlah kini kami mau berkata-kata.
1Šuachas Bildadas atsakydamas tarė:
2(18:1)
2“Ar ilgai jūs dar taip kalbėsite? Nutilkite ir leiskite mums kalbėti.
3Mengapa kauanggap kami dungu, dan kausamakan kami dengan lembu?
3Kodėl mes laikomi gyvuliais ir neišmanėliais?
4Kemarahanmu hanya menyakiti dirimu. Haruskah untuk kepentinganmu bumi kehilangan penduduknya, dan gunung-gunung dipindahkan dari tempatnya?
4Tu plėšai save pykčiu. Ar dėl tavęs žemė taps tuščia ir uolos pajudės iš savo vietos?
5Pelita orang jahat pasti dipadamkan; apinya tak akan pernah lagi dinyalakan.
5Nedorėlio šviesa užges ir jo liepsnos kibirkštis nebešvies.
6Terang dalam kemahnya menjadi pudar; pelita penerangnya tidak lagi bersinar.
6Jo palapinėje bus tamsu ir jo žiburys užges su juo.
7Langkahnya yang mantap menjadi terhuyung-huyung; rancangannya sendiri menyebabkan ia tersandung.
7Jo buvę tvirti žingsniai sutrumpės, jo paties sumanymas jį parblokš.
8Ia berjalan ke dalam jaring, maka tersangkutlah kakinya.
8Jo kojos įkliuvusios į tinklą, jis eina uždengta duobe.
9Tumitnya terjerat oleh perangkap, sehingga tertangkaplah ia.
9Jo kulnis pateks į spąstus, ir jis paklius plėšikui.
10Di tanah, tersembunyi tali jerat; di jalan, terpasang jebak dan pikat.
10Kilpa padėta jam ant žemės, spąstai ant tako.
11Orang jahat dikejutkan oleh kengerian dari segala arah; ketakutan mengikutinya langkah demi langkah.
11Pavojai gąsdins jį iš visų pusių ir nuvarys jį nuo kojų.
12Dahulu ia kuat, kini ia merana; bencana menemaninya di mana-mana.
12Jo jėgos išseks nuo bado, žlugimas pasiruošęs prie jo šono.
13Kulitnya dimakan penyakit parah; lengan dan kakinya busuk bernanah.
13Jo odą suės ligos, mirties pirmagimis prarys jo jėgą.
14Ia direnggut dari kemahnya, tempat ia merasa aman, lalu diseret untuk menghadap kematian.
14Jo pasitikėjimas bus išrautas iš jo palapinės ir nuves jį pas siaubų karalių.
15Kini siapa saja boleh tinggal dalam kemahnya, dan di situ ditaburkan belerang, pembasmi penyakitnya.
15Tai gyvens jo palapinėje, nes ji nebepriklauso jam, jo buveinė bus apibarstyta siera.
16Akar-akarnya gersang dan berkerut; ranting-rantingnya kering dan kisut.
16Jo šaknys nudžius žemėje, o šakos bus nukirstos viršuje.
17Ia tak dikenal lagi di dalam maupun di luar kota; tak ada seorang pun yang masih ingat namanya.
17Jo atsiminimas dings krašte ir jo vardas nebus minimas gatvėje.
18Dari terang ia diusir ke dalam kegelapan; dari dunia orang hidup ia dienyahkan.
18Jis bus išvytas iš šviesos į tamsą ir išvarytas iš pasaulio.
19Anak dan keturunan ia tak punya; di kampung halamannya seorang pun tak tersisa.
19Palikuonių jis nepaliks tautoje ir niekas nepasiliks jo buveinėje.
20Mendengar nasibnya penduduk di barat terkejut, sedang penduduk di timur gemetar karena takut.
20Po jo atėję stebėsis jo diena ir prieš jį buvę bus išgąsdinti.
21Begitulah nasib orang durhaka, mereka yang tidak mengindahkan Allah."
21Tikrai tokia yra nedorėlio buveinė ir vieta to, kuris nepažįsta Dievo”.