¹Mazmur kaum Korah. Nyanyian pengajaran. Untuk pemimpin kor. (44-2) Ya Allah, kami telah mendengar sendiri kisah yang diceritakan leluhur kami tentang karya hebat yang Kaulakukan di zaman dahulu.

¹Dieve, savo ausimis girdėjome, kai mūsų tėvai pasakojo mums, kokius darbus darei jų dienomis senais laikais.

²(44-3) Engkau sendiri mengusir bangsa-bangsa supaya umat-Mu menetap di negeri mereka. Bangsa-bangsa lain Engkau celakakan, tetapi umat-Mu Kaubiarkan berkembang.

²Pagonis išvarei, o juos įsodinai; išnaikinai tautas, o juos išaukštinai.

³(44-4) Tanah itu tidak mereka rebut dengan pedang; tidak dengan kekuatan sendiri mereka menang, tetapi dengan kuasa dan cahaya kehadiran-Mu, sebab Engkau berkenan kepada umat-Mu.

³Ne savo kardu jie laimėjo kraštą, ne jų ranka išgelbėjo juos, bet Tavo dešinė, Tavo ranka ir Tavo veido šviesa, nes Tu juos mylėjai!

⁴(44-5) Engkaulah Rajaku dan Allahku, yang memberi kemenangan kepada umat-Mu.

⁴Tu­mano Karalius ir Dievas, Tu teiki pergalę Jokūbui.

⁵(44-6) Dengan kuasa-Mu kami mengalahkan musuh kami, dan menaklukkan orang-orang yang menyerang kami.

⁵Su Tavo pagalba prispausime savo priešus, Tavo vardu mindysime tuos, kurie kyla prieš mus.

⁶(44-7) Sebab aku tidak mengandalkan panahku, pedangku pun tak akan menyelamatkan aku.

⁶Ne savo lanku pasitikėsiu, ne mano kardas išgelbės mane.

⁷(44-8) Tapi Engkaulah yang menyelamatkan kami dari lawan, dan mengalahkan orang-orang yang membenci kami.

⁷Tu išgelbėjai mus nuo mūsų priešų, mus nekenčiančius sugėdinai.

⁸(44-9) Maka kami akan selalu memegahkan Engkau, dan terus-menerus bersyukur kepada-Mu.

⁸Dievu giriamės per dieną ir Tavo vardą šlovinsime per amžius.

⁹(44-10) Tapi sekarang Engkau meninggalkan kami dan membiarkan kami dikalahkan. Engkau tidak lagi maju bersama barisan kami.

⁹Bet Tu mus atstūmei, pažeminti leidai ir su mūsų kariuomene nebeišeini.

¹⁰(44-11) Kaubiarkan kami melarikan diri dari musuh kami, dan mereka merampas harta kami.

¹⁰Tu priverti mus trauktis nuo priešų, kurie nekenčia mūsų ir išnaudoja mus.

¹¹(44-12) Kaubiarkan kami dibantai seperti domba, dan Kauceraiberaikan kami di antara bangsa-bangsa.

¹¹Kaip pjautinas avis atidavei mus, tarp pagonių išblaškei.

¹²(44-13) Kaujual umat-Mu dengan harga tak seberapa, dan tidak mendapat keuntungan apa-apa.

¹²Savo tautą pardavei už nieką; nepraturtėjai tuo, ką už ją gavai.

¹³(44-14) Kaujadikan kami ejekan tetangga-tetangga mereka mengolok-olok dan menertawakan kami.

¹³Padarei mus paniekinimu kaimynams, pajuoka ir patyčiomis tiems, kurie aplinkui mus.

¹⁴(44-15) Kaujadikan kami bahan sindiran bangsa-bangsa; mereka menggelengkan kepala sambil menghina kami.

¹⁴Padarei mus priežodžiu pagonims, tautos kraipo galvas dėl mūsų.

¹⁵(44-16) Sepanjang hari aku dicela, menanggung malu dan kehilangan muka,

¹⁵Nuolatos man prieš akis mano panieka ir rausta iš gėdos veidas

¹⁶(44-17) karena mendengar ejekan dan penghinaan dari mulut musuh dan pendendam.

¹⁶dėl priekaištų ir užgaulių žodžių, dėl priešo ir keršytojo.

¹⁷(44-18) Semua itu telah menimpa kami walaupun kami tidak melupakan Engkau atau mengkhianati perjanjian-Mu dengan kami.

¹⁷Visa tai užgriuvo mus, nors Tavęs nepamiršome, sandoros su Tavimi nepažeidėme.

¹⁸(44-19) Hati kami tidak mengingkari Engkau; perintah-Mu tidak kami kesampingkan.

¹⁸Mūsų širdis neatsitraukė nuo Tavęs, mūsų žingsniai nebuvo nuo Tavo kelių nukrypę,

¹⁹(44-20) Tetapi Kautinggalkan kami dalam kegelapan; kami tak berdaya di antara binatang buas.

¹⁹kai leidai mus naikinti tyruose ir apdengei mirties šešėliu.

²⁰(44-21) Andaikata kami tidak lagi menyembah Allah, melainkan berdoa kepada ilah lain,

²⁰Jei būtume užmiršę savo Dievo vardą ir ištiesę rankas į svetimą dievą,

²¹(44-22) Allah pasti akan mengetahuinya, sebab Ia menyelami rahasia hati kami.

²¹argi Dievas to nežinotų? Jis juk žino širdies paslaptis!

²²(44-23) Demi Engkau kami terus terancam maut, dan diperlakukan seperti domba sembelihan.

²²Dėl Tavęs esame visą dieną žudomi, laikomi tarsi pjauti paskirtos avys.

²³(44-24) Bangunlah, ya TUHAN! Mengapa Engkau tidur? Bangkitlah! Jangan menolak kami untuk selamanya.

²³Kelkis! Kodėl miegi, Viešpatie? Pakilk, neatstumk amžinai!

²⁴(44-25) Mengapa Engkau bersembunyi, dan melupakan sengsara serta kesusahan kami?

²⁴Kodėl slepi savo veidą, pamiršti mūsų vargą ir priespaudą?

²⁵(44-26) Kami jatuh hancur di tanah, terbaring dalam debu karena kalah.

²⁵Mūsų siela parkritusi į dulkes; mūsų kūnas parblokštas žemėn.

²⁶(44-27) Bangkitlah dan datanglah menolong kami, selamatkanlah kami karena kasih-Mu.

²⁶Pakilk, padėk mums! Išgelbėk mus dėl savo gailestingumo.