¹Nyanyian pengajaran Asaf. Dengarlah ajaranku, hai bangsaku, perhatikanlah kata-kataku.

¹Klausykis mano tauta mano įstatymo. Išgirsk savo ausimis mano burnos žodžius!

²Aku mau mengucapkan pepatah dan perumpamaan, dan menerangkan teka-teki zaman dahulu,

²Atversiu burną palyginimais, atskleisiu senovės laikų paslaptis.

³hal-hal yang kami dengar dan kami terima, yang dikisahkan oleh nenek moyang kami.

³Ką girdėjome ir sužinojome, ką mūsų tėvai pasakojo mums,

⁴Kami tak mau merahasiakannya terhadap anak-anak kami; kami mau mewartakan kepada angkatan yang kemudian tentang kuasa TUHAN dan karya-karya-Nya yang besar, serta perbuatan-perbuatan-Nya yang ajaib.

⁴neslėpsime nuo jų vaikų, pasakosime būsimai kartai apie Viešpaties šlovę, Jo galybę ir stebuklus, kuriuos Jis padarė.

⁵Kepada bangsa Israel Ia memberi hukum-Nya, dan kepada keturunan Yakub perintah-Nya. Ia menyuruh nenek moyang kita mengajarkannya kepada anak-anak mereka,

⁵Jis davė liudijimą Jokūbe ir išleido įstatymą Izraelyje. Ką Jis įsakė mūsų tėvams, jie turi skelbti savo vaikams,

⁶supaya angkatan berikut mengenal-Nya, lalu meneruskannya kepada anak-anak mereka.

⁶kad ir būsimoji karta­ateityje gimsiantieji vaikai­žinotų ir skelbtų savo vaikams,

⁷Dengan demikian mereka juga akan menaruh harapannya kepada Allah, dan tidak melupakan perbuatan-Nya, tetapi selalu taat pada perintah-Nya,

⁷kad jie pasitikėtų Dievu, nepamirštų Dievo darbų ir laikytųsi Jo įsakymų,

⁸supaya mereka tidak seperti nenek moyang mereka yang suka memberontak dan mendurhaka; angkatan yang goyah imannya, dan tidak setia kepada Allah.

⁸kad netaptų jie, kokie buvo jų tėvai, kietasprandė ir maištinga karta; karta, kurios širdis nebuvo tvirta nei dvasia ištikima Dievui.

⁹Suku Efraim yang bersenjatakan panah dan busur, melarikan diri pada waktu bertempur.

⁹Efraimai, ginkluoti lankais, pabėgo iš mūšio kautynių dieną.

¹⁰Mereka melanggar perjanjian Allah dengan mereka, dan tak mau taat kepada hukum-Nya.

¹⁰Dievo sandoros jie nesilaikė ir įstatymų nepaisė.

¹¹Mereka lupa akan perbuatan-perbuatan-Nya, dan hal-hal ajaib yang dinyatakan-Nya kepada mereka.

¹¹Užmiršo Jo darbus bei padarytus stebuklus.

¹²Di depan leluhur mereka, Allah membuat keajaiban di negeri Mesir, di dataran Zoan.

¹²Jų tėvams matant, Jis darė nuostabių dalykų Egipto šalyje, Coano laukuose.

¹³Ia membelah laut, lalu menyeberangkan mereka; air ditegakkan-Nya seperti bendungan.

¹³Jis perskyrė jūrą ir pervedė juos, vandenys stovėjo kaip siena.

¹⁴Ia menuntun mereka dengan awan di waktu siang dan dengan terang api sepanjang malam.

¹⁴Jis vedė juos dieną debesimi, o naktį­ugnies šviesa.

¹⁵Ia membelah gunung batu di padang gurun, dan memberi mereka minum berlimpah-limpah.

¹⁵Jis perskėlė dykumos uolą ir pagirdė juos kaip iš gelmių.

¹⁶Bukit batu disuruh-Nya mengeluarkan air, lalu mengalirlah air seperti sungai.

¹⁶Iš uolos veržėsi srovės ir vanduo lyg upės tekėjo.

¹⁷Tetapi mereka terus berdosa terhadap Allah, di gurun mereka berontak terhadap Yang Mahatinggi.

¹⁷Tačiau jie dar daugiau prieš Jį nusidėjo, maištavo prieš Aukščiausiąjį dykumoje.

¹⁸Mereka sengaja mencobai Allah, dengan menuntut makanan yang mereka inginkan.

¹⁸Jie gundė Dievą savo širdyse, reikalaudami maisto, kurio užsigeidė.

¹⁹Mereka melawan Allah dengan berkata, "Sanggupkah Allah memberi kita makan di padang gurun?

¹⁹Jie kalbėjo prieš Dievą ir sakė: “Argi gali Dievas paruošti mums stalą dykumoje?

²⁰Memang Ia memukul gunung batu yang keras, sehingga air mengalir dengan deras. Tapi dapatkah Ia juga menyediakan roti dan memberi daging kepada umat-Nya?"

²⁰Štai Jis smogė į uolą, iš jos ištekėjo vandenys ir pasipylė upeliai. Bet argi Jis gali duoti duonos ir mėsos savo tautai?”

²¹Mendengar itu, Allah marah dan menyerang umat-Nya dengan api; kemarahan-Nya terhadap mereka semakin menjadi,

²¹Išgirdęs tai, Viešpats supyko, ugnis užsidegė prieš Jokūbą, rūstybė kilo prieš Izraelį,

²²sebab mereka tidak percaya kepada Allah, pada kuasa-Nya yang dapat menyelamatkan mereka.

²²nes jie netikėjo Dievu ir nepasitikėjo Jo išgelbėjimu.

²³Meskipun begitu Ia memerintahkan langit untuk membuka pintu-pintunya.

²³Tačiau Jis debesims įsakė iš aukštybių, dangaus vartus atidarė.

²⁴Ia menurunkan gandum dari surga, manna untuk makanan mereka.

²⁴Iš dangaus Jis pabėrė maną­maistą jiems valgyti.

²⁵Ia memberi mereka makanan berlimpah; mereka makan roti malaikat.

²⁵Žmonės valgė angelų duoną; turėjo pakankamai maisto.

²⁶Ia juga menyuruh angin timur bertiup; oleh kuasa-Nya angin selatan berembus.

²⁶Jis padangėje sukėlė rytų ir pietų vėją savo galia

²⁷Ia menurunkan burung-burung bagi umat-Nya, jumlahnya seperti pasir tidak terhitung.

²⁷ir leido lyti ant jų mėsa kaip dulkėmis ir sparnuotais paukščiais kaip jūros smiltimis.

²⁸Dijatuhkan-Nya burung-burung itu di perkemahan di sekeliling tempat mereka berdiam.

²⁸Jie krito į jų stovyklą ties palapinėmis.

²⁹Lalu makanlah mereka sampai kenyang, sebab Allah telah memberi apa yang mereka inginkan.

²⁹Jie valgė, ir visi pasisotino: patenkino Dievas jų norus.

³⁰Tapi nafsu mereka belum juga terpuaskan; jadi sementara mereka masih makan,

³⁰Bet jie dar nebuvo palikę savo geismų, dar valgis tebebuvo burnoje,

³¹Allah menjadi marah dan melawan mereka; dibunuh-Nya orang-orang Israel yang muda dan perkasa.

³¹kai Dievo rūstybė užgriuvo juos. Jis išžudė jų riebiausius ir Izraelio rinktinius sunaikino.

³²Meskipun begitu umat-Nya tetap berdosa, keajaiban-keajaiban-Nya tidak membuat mereka percaya.

³²Nepaisant viso to, jie ir toliau nuodėmiavo, netikėdami Dievo stebuklais.

³³Maka Allah mengakhiri hidup mereka seperti napas, tahun-tahun mereka habis dalam ketakutan.

³³Jie leido dienas tuštybėje, savo metus­baimėje.

³⁴Tiap kali Allah membunuh beberapa di antara mereka, yang lain menyesal dan kembali kepada-Nya.

³⁴Naikinami ieškojo jie Dievo, sugrįžę Viešpaties klausė.

³⁵Mereka ingat bahwa Allah pelindung mereka, dan bahwa Yang Mahatinggi penyelamat mereka.

³⁵Atsiminė, kad Dievas yra jų uola, aukščiausiasis Dievas jų atpirkėjas.

³⁶Tetapi mereka membohongi Dia, ucapan-ucapan mereka dusta belaka.

³⁶Bet jie apgaudinėjo Jį ir savo liežuviais melavo Jam,

³⁷Mereka tidak setia kepada-Nya dan tidak berpegang pada perjanjian-Nya.

³⁷jų širdis nebuvo teisi prieš Jį, jie nepasiliko ištikimi Jo sandorai.

³⁸Tapi Allah mengasihani dan mengampuni umat-Nya, dan tidak membinasakan mereka. Berkali-kali Ia menahan kemarahan-Nya, dan tidak melampiaskan murka-Nya.

³⁸Tačiau Jis, būdamas kupinas gailestingumo, atleido kaltes ir nesunaikino jų. Daugelį kartų Jis sulaikė savo rūstybę ir neišliejo pykčio.

³⁹Ia ingat bahwa mereka hanya makhluk yang fana, seperti angin yang lewat dan tidak kembali.

³⁹Jis atsimindavo, kad jie tėra kūnas ir kvapas, kuris nueina ir nebegrįžta.

⁴⁰Betapa sering mereka berontak terhadap Dia, dan menyakiti hati-Nya sewaktu di padang gurun.

⁴⁰Kaip dažnai jie pykdė Jį dykumoje, liūdino tyruose!

⁴¹Berulang kali mereka mencobai Allah, menyusahkan Yang Kudus, Allah Israel.

⁴¹Jie vis iš naujo gundė Dievą ir apribojo Izraelio Šventąjį.

⁴²Mereka tidak ingat akan kekuasaan-Nya, akan hari Ia membebaskan mereka dari lawan,

⁴²Jie neprisimindavo Jo rankos ir tos dienos, kai Jis išvadavo juos iš priešo,

⁴³ketika Ia membuat keajaiban-keajaiban di Mesir, dan mujizat-mujizat di padang Zoan.

⁴³kai darė Egipte ženklus ir stebuklus Coano laukuose.

⁴⁴Sungai-sungai mereka diubah-Nya menjadi darah, sehingga mereka tak dapat meminum airnya.

⁴⁴Jis pavertė krauju upelius ir upes, kad jie negalėtų gerti iš jų.

⁴⁵Ia menyiksa mereka dengan lalat yang banyak, dan membiarkan tanah mereka dimusnahkan katak.

⁴⁵Jis siuntė muses, kurios kandžiojo juos, taip pat varles, kurios naikino juos.

⁴⁶Ia mendatangkan ulat dan belalang, yang menghabiskan panen dan hasil ladang.

⁴⁶Jis užleido ant jų laukų derliaus žiogus ir skėrius.

⁴⁷Ia merusakkan pohon anggur mereka dengan hujan batu, dan pohon-pohon ara mereka dengan embun beku.

⁴⁷Jis išdaužė ledais vynuogynus ir šilkmedžius sunaikino šalčiu.

⁴⁸Ia membiarkan hujan es menimpa ternak mereka, dan halilintar menyambar hewan-hewan mereka.

⁴⁸Jų gyvuliai nuo ledų žuvo ir galvijus naikino žaibai.

⁴⁹Ia melampiaskan kemarahan-Nya yang menyala-nyala dengan mengutus sepasukan malaikat maut yang membuat mereka putus asa.

⁴⁹Jis siuntė jiems savo rūstybę, įtūžį, pyktį ir visus nelaimių nešėjus.

⁵⁰Ia tidak menahan kemarahan-Nya atau menyayangi hidup mereka, tetapi membinasakan mereka dengan penyakit sampar.

⁵⁰Jis padarė kelią savo rūstybei, nesaugojo jų nuo mirties, ant jų užleido marą.

⁵¹Ia membunuh anak laki-laki yang sulung dalam setiap keluarga orang Mesir.

⁵¹Jis išžudė visus pirmagimius Egipte, pajėgumo pradžią Chamo palapinėse.

⁵²Lalu Ia memimpin umat-Nya seperti kawanan domba, dan menuntun mereka melalui padang gurun.

⁵²Jis išvedė savo tautą kaip avis, kaip kaimenę dykuma vedė.

⁵³Dalam bimbingan-Nya mereka aman dan tidak takut, sedang musuh mereka tenggelam dalam laut.

⁵³Jis vedė juos saugiai, jie nieko nebijojo, jų priešus apdengė jūra.

⁵⁴Lalu umat-Nya dibawa-Nya ke tanah-Nya yang suci, ke pegunungan yang direbut-Nya sendiri.

⁵⁴Jis atvedė juos į šventąją žemę, prie kalno, kurį Jo dešinė buvo įsigijusi.

⁵⁵Di depan umat-Nya Ia mengusir penduduk di situ lalu dibagi-bagikan-Nya negeri itu kepada semua suku bangsa Israel, umat-Nya, sehingga mereka dapat mendiami kemah-kemah musuh.

⁵⁵Jis išvarė tautas, išdalijo jų žemę paveldėti ir Izraelio gimines apgyvendino jų palapinėse.

⁵⁶Tetapi mereka berontak dan menguji Allah Yang Mahatinggi, perintah-perintah-Nya tidak mereka taati.

⁵⁶Tačiau jie gundė Jį ir maištavo prieš Dievą, Aukščiausiojo įsakymų nesilaikė.

⁵⁷Mereka berkhianat seperti leluhur mereka, dan tak dapat dipercaya seperti busur yang bengkok.

⁵⁷Nusisuko ir buvo neištikimi kaip jų tėvai, nukrypo į šalį kaip sugadintas lankas.

⁵⁸Mereka menantang Allah dengan tempat penyembahan berhala, dan membuat Ia cemburu dengan patung-patung mereka.

⁵⁸Aukštumomis jie kėlė Jo pyktį, drožtais atvaizdais sukėlė Jam pavydą.

⁵⁹Melihat itu, Allah sangat marah, dan menolak mereka mentah-mentah.

⁵⁹Dievas, tai išgirdęs, supyko ir pasibjaurėjo Izraeliu.

⁶⁰Ia meninggalkan kemah-Nya di Silo, tempat kediaman-Nya di antara manusia.

⁶⁰Jis paliko palapinę Šilojuje, kurią tarp žmonių buvo pasistatęs.

⁶¹Ia membiarkan Peti Perjanjian-Nya ditawan; lambang kemuliaan-Nya direbut lawan.

⁶¹Savo jėgą Jis atidavė į nelaisvę, savo šlovę­į priešo rankas.

⁶²Ia marah kepada umat-Nya, milik pusaka-Nya, dan membiarkan mereka dibunuh dengan pedang.

⁶²Savo tautą pavedė kardui ir pyko ant savo paveldėjimo.

⁶³Pemuda-pemuda mereka dimakan api; tak ada yang mengawini gadis-gadis mereka.

⁶³Jaunuolius ugnis prarijo, mergaitės liko netekėjusios.

⁶⁴Imam-imam mereka dibunuh dengan pedang, janda-janda mereka tak dapat meratap.

⁶⁴Kunigai krito nuo kardo, o našlės negalėjo jų apraudoti.

⁶⁵Maka TUHAN bangkit seperti orang bangun tidur, seperti orang kuat sehabis minum anggur.

⁶⁵Tada Viešpats pabudo tarsi žmogus iš miego, tarsi karžygys, šūkaudamas nuo vyno,

⁶⁶Ia memukul mundur lawan-Nya, dan mengalahkan mereka untuk selama-lamanya.

⁶⁶Jis privertė priešus bėgti, amžiną gėdą jiems padarė.

⁶⁷Tetapi Ia menolak keturunan Yusuf dan tidak memilih suku Efraim.

⁶⁷Jis atsisakė Juozapo palapinės ir Efraimo giminės neišsirinko.

⁶⁸Yang dipilih-Nya ialah suku Yehuda, dan Bukit Sion yang dicintai-Nya.

⁶⁸Išsirinko Jis Judo giminę, Siono kalną pamėgo.

⁶⁹Ia membangun Rumah-Nya seperti kediaman-Nya di surga, dan seperti bumi, kukuh untuk selama-lamanya.

⁶⁹Čia Jis pastatė savo šventyklą, aukštą kaip dangų, tvirtą lyg žemę, amžiams sutvertą.

⁷⁰Ia memilih Daud hamba-Nya, dan mengambil dia dari kawanan ternak,

⁷⁰Savo tarną Dovydą Jis išsirinko, paėmęs jį nuo avių gardų.

⁷¹dari tempat Ia memelihara induk domba, untuk menggembalakan Israel umat-Nya.

⁷¹Pašaukė jį nuo žindančių avių ganyti Jokūbą ir Izraelį, Jo paveldėjimą.

⁷²Daud memelihara mereka dengan tulus ikhlas, dan membimbing mereka dengan cakap.

⁷²Jis ganė juos nuoširdžiai, rūpestinga ranka juos vedė.