2Yers-ed fell-awen Ṛṛuḥ iqedsen asmi i tumnem ? Rran-as : Leɛmeṛ nesli s Ṛṛuḥ-agi iqedsen.
1Apolui būnant Korinte, Paulius, perėjęs aukštutines sritis, atvyko į Efezą. Užtikęs ten kelis mokinius,
3Yenna-yasen : Anwa aɣḍas i-s-tețwaɣeḍsem ihi ? Rran-as : S weɣḍas n Yeḥya.
2paklausė: “Ar įtikėję gavote Šventąją Dvasią?” Jie atsakė: “Mes nė girdėti negirdėjome, kad yra Šventoji Dvasia”.
4Bulus yenna-yasen : Yeḥya yesseɣḍes wid akk iqeblen ad beddlen tikli, yeqqaṛ i wegdud ad amnen s win ara d-yasen deffir-es, yeɛni s Sidna Ɛisa.
3Jis klausė toliau: “Kokiu tad krikštu jūs buvote pakrikštyti?” Jie atsakė: “Jono krikštu”.
5Mi slan i yimeslayen-agi, țwaɣeḍsen s yisem n Sidna Ɛisa.
4Tada Paulius tarė: “Jonas krikštijo atgailos krikštu, ragindamas žmones tikėti Tą, kuris ateis po jo, būtent Kristų Jėzų”.
6Akken yessers Bulus ifassen-is fell-asen, ikcem-iten Ṛṛuḥ iqedsen, bdan heddṛen s tutlayin ur nețwassen ara, yerna țcaren-d ayen i sen-d-yusan s ɣuṛ Sidi Ṛebbi.
5Tai išgirdę, jie buvo pakrikštyti Viešpaties Jėzaus vardu.
7Imdanen-agi ad ilin di tnac yid-sen.
6Kai Paulius jiems uždėjo rankas, ant jų nužengė Šventoji Dvasia ir jie ėmė kalbėti kalbomis ir pranašauti.
8Dɣa Bulus ikcem ɣer lǧameɛ n wat Isṛail. Azal n tlata wagguren ițmeslay yid-sen, ițqenniɛ-iten iwakken ad amnen s wayen yeɛnan tagelda n Sidi Ṛebbi.
7Iš viso jų buvo apie dvylika vyrų.
9Lameɛna kra deg-sen yeqquṛ wul-nsen ugin ad amnen, rnan kkaten deg webrid n Sidna Ɛisa zdat lɣaci. Mi gwala annect-agi, Bulus iṭṭaxeṛ-asen, yewwi yid-es inelmaden, isselmad-iten kull ass deg wexxam n yiwen wergaz isem-is Tiranus.
8Paulius nuėjo į sinagogą ir ten per tris mėnesius drąsiai kalbėjo, įtikinėdamas ir aiškindamas apie Dievo karalystę.
10Yeqqim dinna sin iseggasen armi imezdaɣ meṛṛa n tmurt n Asya, ama d at Isṛail ama d iyunaniyen, slan i wawal n Sidi Ṛebbi.
9Kai kurie užkietėjo ir netikėjo, piktžodžiaudami tam Keliui daugumos akyse, tad Paulius pasitraukė nuo jų, atskyrė mokinius ir kasdien juos mokė Tirano mokykloje.
11Sidi Ṛebbi ixeddem lbeṛhanat imeqqranen s ifassen n Bulus ;
10Tai truko dvejus metus, ir visi Azijos gyventojai, tiek žydai, tiek graikai, išgirdo Viešpaties Jėzaus žodį.
12lɣaci wwḍen armi srusun ɣef yimuḍan ula ț-țimucwaṛin neɣ iceṭṭiḍen yennulen Bulus, dɣa imuḍan ḥellun, wid akk yețțumelken țeffɣen ten leǧnun.
11Pauliaus rankomis Dievas darė ypatingų stebuklų.
13Kra iseḥḥaren n wat Isṛail, ileḥḥun seg wemkan ɣer wayeḍ, ɛerden ad ssuffɣen leǧnun seg wid yețwamelken, qqaṛen-asen : S yisem n Sidna Ɛisa, win akken i gețbecciṛ Bulus, effɣet seg-es !
12Žmonės net dėdavo ligoniams jo kūną lietusias skepetėles bei prijuostes, ir nuo jų pasitraukdavo ligos, išeidavo piktosios dvasios.
14Widak ixeddmen annect-agi llan di sebɛa yid-sen, d arraw n Ciba yellan d yiwen si lmuqedmin imeqqranen n at Isṛail.
13Panašiai ir kai kurie keliaujantys žydų egzorcistai mėgino turėjusiems piktųjų dvasių prišaukti Viešpaties Jėzaus vardą, sakydami: “Mes jus saikdiname Jėzaus vardu, kurį skelbia Paulius”.
15Lǧen-nni yerra-yasen-d : Ɛisa ssneɣ-t, ssneɣ daɣen anwa i d Bulus, ma d kunwi d acu-kkun ?
14Taip darė vieno žydų vyresniojo kunigo Skėvo septyni sūnūs.
16Argaz-nni i gezdeɣ lǧen, izḍem fell-asen yekkat-iten armi rewlen seg wexxam d iɛeryanen, yerna jerḥen.
15Bet piktoji dvasia jiems atsakė: “Pažįstu Jėzų ir žinau Paulių. O kas jūs esate?”
17At Isṛail akk-d iyunaniyen meṛṛa izedɣen tamdint n Ifasus slan s wayagi, ikcem-iten meṛṛa lxuf, ḥemmden isem n Sidna Ɛisa.
16Ir žmogus, turįs piktąją dvasią, užpuolė juos ir nugalėjo su tokia jėga, kad jie nuogi ir sužaloti išbėgo iš anų namų.
18Aṭas seg wid i gumnen, usan-d ad qiṛṛen zdat wiyaḍ, ḥkan-d ayen xedmen.
17Apie tai sužinojo visi žydai ir graikai, gyvenantys Efeze. Visus apėmė baimė, o Viešpaties Jėzaus vardas buvo išaukštintas.
19Aṭas seg wid yellan xeddmen ssḥur, wwin-d tiktabin-nsen s wayes xeddmen ssḥur, sseṛɣen-tent zdat medden. Ufan belli azal n xemsin alef n twiztin i d ssuma-nsent.
18Daug įtikėjusiųjų atėję išpažindavo ir pasisakydavo, ką buvo darę.
20S wakka i gewweḍ wawal n Sidi Ṛebbi ɣer mkul amkan, ițnerni s tezmert n Sidi Ṛebbi.
19Daugelis, užsiiminėjusių magija, sunešė savo knygas ir visų akyse sudegino. Apskaičiuota, kad jos buvo vertos penkiasdešimties tūkstančių sidabro drachmų.
21Mi gɛedda wayagi akk, Bulus yeqsed ad iṛuḥ ɣer temdint n Lquds, ad iɛeddi si tmura n Masidunya akk-d Akaya ; ixemmem deg iman-is yenna : « M'ara awḍeɣ ɣer dinna, ilaq-iyi daɣen ad ṛuḥeɣ ɣer temdint n Ṛuma.»
20Šitaip galingai Viešpaties žodis plito ir ėmė viršų.
22Iceggeɛ ɣer tmurt n Masidunya sin seg imɛawnen-is, Timuti d Irastus ; ma d nețța yerna kra n wussan di tmurt n Asya.
21Atlikęs tuos darbus, Paulius dvasioje nusprendė keliauti per Makedoniją ir Achają į Jeruzalę. “Pabuvęs ten,sakė jis,turiu pamatyti ir Romą”.
23Di lweqt-nni, ɣef ddemma n webrid n Sidi Ṛebbi ikker ccwal d ameqqran di temdint n Ifasus.
22Jis nusiuntė į Makedoniją du savo pagalbininkus, Timotiejų ir Erastą, o pats kurį laiką pasiliko Azijoje.
24Yella yiwen uḥeddad isem-is Dimitriyus, iṣenneɛ s lfeṭṭa leǧwameɛ imecṭaḥ i d-yețmettilen lǧameɛ n Artimis, yesserbeḥ aṭas ixeddamen-is.
23Tuo metu kilo nemažas sąmyšis dėl Kelio.
25Isnejmaɛ-iten nutni d wid i gxeddmen lfeṭṭa am nețța, yenna yasen : Ay atmaten ! Teẓram belli rrbeḥ-nneɣ itekk-ed si lxedma-agi ;
24Vienas sidabrakalys, vardu Demetrijas, gaminęs sidabrines Artemidės šventyklos miniatiūras ir duodavęs gerai uždirbti amatininkams,
26teẓram yerna teslam daɣen ɣef Bulus-agi issamnen aṭas n lɣaci di temdint n Ifasus d waṭas n tmura n Asya. Yessamen lɣaci, yewwi-ten d webrid-is mi sen-iqqaṛ : « Iṛebbiten agi ițwaxedmen s ifassen n wemdan mačči d iṛebbiten n tideț » ;
25susivadino juos bei kitus to amato darbininkus ir kalbėjo: “Vyrai, jūs žinote, kad šiuo amatu remiasi mūsų gerovė.
27ur nuggad ara kan aț-țeɣli ṣṣenɛa-nneɣ, lameɛna nuggad ad sseɣlin lqima i lǧameɛ n Artimis tameqqrant, taṛebbiț-nneɣ, qṛib a s-kksen lɛaḍima s wayes tețwaɛbed di tmurt n Asya d ddunit meṛṛa.
26Bet jūs matote ir girdite, kad tas Paulius ne tik Efeze, bet ir beveik visoje Azijoje įtikino ir nukreipė į šalį daug žmonių, tvirtindamas, esą tai ne dievai, kurie pagaminami žmonių rankomis.
28Mi slan i lehduṛ-agi, ikcem-iten wurrif, bdan țɛeggiḍen : Ț-țameqqrant Artimis, taṛebbiț n at Ifasus !
27Gresia pavojus, kad ne tik nusmuks mūsų amatas, bet kad bus paniekinta didžiosios deivės Artemidės šventykla ir žlugs didybė tos, kurią garbina visa Azija ir visas pasaulis”.
29Tețțucewwel akk temdint, lɣaci uzzlen ɣer wexxam n umezgun, seddan yid-sen Gayus akk-d Aristark yellan d imasiduniyen, d iṛfiqen n Bulus, ițṣafaṛen yid-es.
28Tai išgirdę, jie labai įniršo ir ėmė šaukti: “Didi efeziečių Artemidė!”
30Bulus yebɣa ad ikcem di tlemmast n lɣaci-nni, lameɛna ugin-as inelmaden.
29Sąmyšis apėmė visą miestą, ir jie, pagriebę Pauliaus palydovus, makedoniečius Gajų ir Aristarchą, visi kaip vienas pasileido bėgti į teatrą.
31Ula d kra n lḥukkam imeqqranen n tmurt n Asya yellan d imdukkal-is, ceggɛen ɣuṛ-es iwakken a t-ḥellelen ur ițṛuḥ ara ɣer wexxam n umezgun.
30Pauliui panorus įsimaišyti į minią, mokiniai jo neleido.
32Anejmaɛ-nni yexṛeb, kra țɛeggiḍen akka, wiyaḍ akken nniḍen yerna aṭas deg-sen ur ẓrin ara acu i d sebba n unejmaɛ-nni.
31Taip pat ir keli jo bičiuliai, Azijos valdininkai, per kitus prašė, kad jis neitų į teatrą.
33At Isṛail sbedden-d Alixandru ad immeslay i lɣaci. Iwehha-yasen ufus-is ad ssusmen, iwakken a d-ihdeṛ,
32O ten vieni rėkavo vienaip, kitikitaip. Susirinkimas buvo toks pakrikęs, jog daugumas net nežinojo, kuriam galui susirinkta.
34lameɛna mi t-ɛeqlen n wat Isṛail i gella, bdan țɛeggiḍen meṛṛa ɣef tikkelt azal n snat sswayeɛ : Ț-țameqqrant Artimis n at Ifasus !
33Iš minios ištempė Aleksandrą, kurį žydai stūmė į priekį. Aleksandras, pamojęs ranka, norėjo pasiaiškinti miniai.
35Lameɛna lamin n temdint ihedden lɣaci, yenna-yasen : Ay at Ifasus, anwa ur neẓri ara belli tamdint n Ifasus ț-țaɛessast n lǧameɛ Artimis tameqqrant akk-d lmeṣnuɛ-ines i d-iɣlin seg igenni ?
34Bet, pažinę jį esant žydą, visi vienu balsu ėmė rėkti ir kokias dvi valandas šūkavo: “Didi efeziečių Artemidė!”
36Imi ayagi yiwen ur yezmir a t-yenkeṛ, ilaq ihi aț-țhennim iman-nwen, ur xeddmet acemma s tuffɣa n leɛqel !
35Galiausiai miesto raštininkas, nuraminęs minią, pasakė: “Efezo vyrai! Kur rasi žmogų, kuris nežinotų, jog efeziečių miestas garbina didžiąją deivę Artemidę ir iš dangaus nukritusią jos statulą?!
37Axaṭer irgazen-agi i d-tewwim ur ukiren lǧameɛ, ur rgimen Artimis taṛebbiț-nneɣ.
36Šito niekas negali paneigti. Taigi nusiraminkite ir nieko galvotrūkčiais nedarykite.
38Ihi ma yella Dimitriyus d imdukkal-is sɛan sebba n uccetki ɣef yiwen, llan wussan n ccṛeɛ am akken llan lḥukkam ara ten-icaṛɛen , ad ṛuḥen ad ccetkin fell-asen.
37Jūs atitempėte čionai šiuos vyrus, kurie nėra nei šventyklos vagys, nei piktžodžiautojai mūsų deivei.
39Ma yella wayen nniḍen i tessuturem deg-sen, ad ḥekmen fell-asen deg unejmaɛ zdat lḥukkam.
38Jei Demetrijas ir jo bendrai amatininkai turi prieš ką nors skundą, tai tam yra teismo dienos ir prokonsulai, tegul sau bylinėjasi.
40Atan nuggad ad ccetkin fell-aɣ ɣef wayen yedṛan ass-agi imi ulac sebba ara nefk ɣef wunejmaɛ-agi. Mi gfukk ameslay, iserreḥ i lɣaci, yefra unejmaɛ.
39O jeigu jūs turite kokį kitą apsvarstytiną reikalą, tai jį bus galima išspręsti teisėtame susirinkime.
40Šiaip jau yra pavojus būti apkaltintiems maištu dėl to, kas šiandien čia dėjosi, nes nėra jokio pagrindo, kuriuo galėtume pateisinti šį sambrūzdį”. Tai pasakęs, jis paleido susirinkimą.